Tarybų rajonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Tarybų rajonas (arba Tarybinis rajonas) – LTSR administracinis-teritorinis vienetas Vilniaus miesto pietinėje dalyje 1941 m. ir 19441990 m. 1964 m. rajonui priklausė Senamiesčio ir Naujamiesčio pietinės dalys, Markučiai ir visas miesto rajonas į pietus nuo geležinkelio – Naujininkai, Burbiškės, Kaminai, Kirtimai, Liepkalnis, Rasos.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įkurtas 1941 m. kovo 21 d. 1957 m. gruodžio 16 d. patvirtintos ribos: geležinkelis Kaunas–Vilnius iki Kuršių g.; geležinkelio šaka, Vilkpėdės, Partizanų, Komjaunimo g. iki Trakų g.; Trakų g., Garelio g., Bokšto g., Subačiaus g., Zarasų g., Polocko g. (iki 5-ojo km), Leoniškių vaikų namų Nr. 3 pagalbinis ūkis, Aleksandro Puškino muziejus „Markučiai“, Dilgynės g. (priskirti Tarybų rajonui), miesto pietinė riba iki geležinkelio Kaunas–Vilnius.

Rajonas 19541959 m. sutapo su Kirtimų apylinkės ribomis.

Apylinkės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vilnius: adresai ir informacija, 1957. Cituoja Vilniaus vietovių, mikrorajonų, priemiesčių ir gyvenviečių pavadinimai 1964 metais. Vilnius21.lt (tikrinta 2021-10-13).