Vokės senslėnio šlaitų geomorfologinis draustinis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Vokės senslėnio šlaitų geomorfologinis draustinis
IUCN V kategorija (saugomas kraštovaizdis)
Vieta: Aukštieji Paneriai
Vilnius, Lietuvos vėliava Lietuva
Žemėlapis rodantis Vokės senslėnio šlaitų geomorfologinis draustinis vietą.
Vokės senslėnio šlaitų geomorfologinis draustinis
Koordinatės: 54°36′47″N 25°12′28″E / 54.61306°N 25.20778°E / 54.61306; 25.20778Koordinatės: 54°36′47″N 25°12′28″E / 54.61306°N 25.20778°E / 54.61306; 25.20778
Plotas: 214,9 ha
Įkurtas: 1996 m. gegužės 29 d.

Vokės senslėnio šlaitų geomorfologinis draustinisgeomorfologinis draustinis Vilniaus miesto pietvakariuose. Jo teritorija užima 214,9 ha plotą, driekiasi šiaurės–pietų kryptimi tarp Aukštųjų Panerių ir Baltosios Vokės. Saugomą teritoriją iš rytų riboja Raisteliai, iš vakarų – Baltosios Vokės miškas. Draustinį kerta Eišiškių plentas ( 202  KirtimaiPagiriaiBaltoji Vokė ). Įsteigtas Vilniaus miesto tarybos 1996 m. gegužės 29 sprendimu Nr. 129, siekiant išsaugoti Vokės upės fliuvioglacialinio senslėnio šlaitinę juostą su ryškiomis erozinėmis formomis.

Reljefas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vokės vaga vingiuoja buvusiu erdviu, 3–5 km pločio senslėniu, suformuotu paskutinio ledynmečio tirpsmo vandenų. Nuo Medininkų aukštumos senslėnio lygumą skiria labai raiški iš šiaurės vakarų pietryčių kryptimi nutįsusi vakarinės ekspozicijos šlaitinė juosta. Į draustinio teritoriją įeina daugiau negu 3 km ilgio, 400–800 m pločio ir 25–30 m santykinio aukščio šios juostos atkarpa. Gilios raguvos, raižančios šlaitus, daro sudėtingo ir gyvo reljefo įspūdį.

Gamtos vertybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senslėnio šlaitų vertybė – plačialapių miškų fragmentai, kuriuose auga seni liepynai, šimtamečiai ąžuolai. Draustinyje aptinkamas į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas gegužraibinių (Ochidaceae) šeimos daugiametis žolinis augalas kardalapis garbenis (Cephalanthera longifolia). Kadangi šios rūšies augalų populiacija nyksta, jai išsaugoti taikomos specialios apsaugos priemonės – kardalapio garbenio augimvietė paskelbta gamtos paveldo objektu. Teritorijoje peri vidutinis margasis genys, pastebėta žalioji meleta.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]