Sokulkos apskritis (1807–1939)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Sokulkos apskritis (1807-1939))
Jump to navigation Jump to search
Sokulkos apskritis (1807–1939)
rus. Сокольский уезд
lenk. Powiat sokólski
brus. Сакольскі павет
Flag of the Kingdom of Prussia (1803-1892).svg
1807 – 1939 Flag of Byelorussian SSR.svg
POL Sokółka COA.svg
Belostok Oblast 1807-1842.png
Apskritis Balstogės srityje 1807-1842 m.
Administracinis centras: Sokulka
Valsčiai: 13 (1913)
1807-1842: RUS obwód białostocki COA.png Balstogės sritis (1807-1842)
1842-1915: Coat of Arms of Grodno Governorate.png Gardino gubernija
1915-1919: Flag of the German Empire.svg Oberostas
1919-1939: Flag of Poland.svg Balstogės vaivadija (1919–1939)
Gyventojų: 110 545 (1897), 90 264 (1921)
Plotas: 2 600 km² ({{{plotasmetai}}}), 2 333 km² ({{{plotas1metai}}})
Apie dabartinę Lenkijos apskritį žr. Sokulkos apskritis;
Apie 1940–1945 m. Baltarusijos TSR egzistavusi rajoną žr. Sokulkos rajonas.
Sokulkos apskritis, Balstogės vaivadijoje 1919-1939 m.

Sokulkos apskritis (rus. Сокольский уезд, lenk. Powiat sokólski, brus. Сакольскі павет) – viena iš Rusijos imperijos, Gardino gubernijos ir Balstogės srities apskričių 18071915 m., viena iš Oberosto, Balstogės-Gardino srities apskričių 19151919 m. ir viena iš II Lenkijos Respublikos, Balstogės vaivadijos apskričių 19191939 metais. Nuo 1807 m. iki 1939 m. apskrities ribos beveik nepasikeitė. Apskrities centras buvo Sokulkos miestas. Apskritis ribojosi su Gardino gubernijos Balstogės, Gardino ir Valkavisko apskritimis bei Suvalkų gubernijos Augustavo apskritimi.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apskritis buvo įkurta 1807 m., kai po Tilžės taikos visa apskrities teritorija, iki taikos pasirašymo priklausiusi Prūsijos karalystės, Naujosios Rytų Prūsijos, Balstogės departamentui, atiteko Rusijos imperijai ir buvo prijungta prie naujai sudarytos Balstogės srities. 1842 m. panaikinus Balstogės sritį apskritis buvo prijungta prie Gardino gubernijos. 1915 m. apskritį užėmė Vokietijos imperija ir prijungė prie Oberosto Balstogės-Gardino srities.

Po I pasaulinio karo apskritis tapo Lenkijos, Balstogės vaivadijos dalimi. 1918 m. gruodžio 18 d. susikūrė apskrities vadovybė, kurią sudarė du žydai ir likę rusai. Nuo 1927 m. apskritį sudarė 12 valsčių ir trys miestai. Apskrities plotas sudarė 0,6% visos Lenkijos teritorijos ir 8,96% Balstogės vaivadijos teritorijos. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį apskrities šiaurinės dalies valsčiai buvo priskirti Lietuvos Respublikai. 1939 m. apskritį okupavo Tarybų Sąjunga ir priskyrė ją Baltarusijos TSR, Balstogės srities kur vietoje apskrities buvo įkurti keli atskiri rajonai. Po II pasaulinio karo, nuo 1945 m. egzistuoja naujai sukurta Sokulkos apskritis.

Suskirtsymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1913 m. apskrityje buvo 13 valsčių: Bagnų valsčius (centras Domuratai), Gžebenių valsčius (centras Naujadvaris), Zubžicos valsčius (centras Babikiai), Kamionkos valsčius (centras Janovščizna), Kamenos valsčius (centras Stockas), Kruglanų valsčius (centras Kužnica), Makovlanų valsčius (centras Sidra), Nova Volos valsčius, Ostrovo valsčius, Ostrogorkos valsčius, Romanovo valsčius, Trofimuvkos valsčius ir Černoveco valsčius.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal 1897 m. surašymo duomenis, apskrityje gyveno 110 545 gyventojai. Sokulkos mieste gyveno 7 598 žmonės, 3 880 Vasilkuve, 1 988 Dambravoje, 683 Koricine, 1 346 Kužnicoje, 1 300 Naujadvaryje, 1 462 Adelske, 3 203 Suchovoloje ir 2 296 Januve.

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal 1921 m. lenkų atliktą surašymą apskrityje gyveno 90.264 žmonės, iš kurių 78889 (87,4%) lenkai, 6531 (7,2%) gudai, 4522 (5,0%) žydai, 225 (0,2%) rusai, 62 (0,1%) totoriai, 9 lietuviai, 5 vokiečiai, 4 latviai, 2 estai ir 1 anglas. Dauguma apskrities gyventojų kalbėjo maišyta baltarusių-lenkų kalba. Pagal 1921 m. surašymą 72225 (80,2%) gyventojų buvo katalikai, 9357 (10,4%) stačiatikiai, 8413 (9,3%) judaistai, 212 (0,2%) musulmonai, 26 graikų-katalikai. Pagal 1936 m. surašymą apie 85.000 (78%) katalikai, apie 10.000 (9%), stačiatikiai, musulmonai – 200 (0,2%).

Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas 1934 m. sausio 1 d.:
Miestai ir valsčiai Gyventojų skaičius
Dambrava 2580
Naujadvaris 1651
Odelskas 1411
Sokulka 6560
Suchovola 2914
Dambravos valsčius 11 599
Januvo valsčius 7726
Koricino valsčius 7638
Kužnicos valsčius 10 665
Naujadvario valsčius 5020
Odelsko valsčius 6716
Sidros valsčius 5374
Sokulkos valsčius 10339
Sokolanų valsčius 3896
Suchovolos valsčius 8477
Šudzialovo valsčius 10 215
Zalesių valsčius 2324
Iš viso 106 092

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Marek Wierzbicki: Stosunki polsko-białoruskie przed wrześniem 1939. W: Marek Wierzbicki: Polacy i Białorusini w zaborze sowieckim. Stosunki polsko-białoruskie na ziemiach północno-wschodnich II RP pod okupacją sowiecką 1939–1941. Wyd. 2. Warszawa: Stowarzyszenie Kulturalne Fronda, 2007, ss. 25–43, seria: Biblioteka historyczna Frondy. ISBN 978-83-88747-76-2.
  • 1921 m. surašymo duomenys (lenk.).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]