Kužnica

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kužnica
lenk. Kuźnica

Kužnica
53°30′35″ š. pl. 23°38′37″ r. ilg. / 53.50972°š. pl. 23.64361°r. ilg. / 53.50972; 23.64361 (Kužnica)Koordinatės: 53°30′35″ š. pl. 23°38′37″ r. ilg. / 53.50972°š. pl. 23.64361°r. ilg. / 53.50972; 23.64361 (Kužnica)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis: Sokulkos apskritis
Valsčius: Kužnicos valsčius
Gyventojų (2005): 1 740
Pašto kodas: PL 16-123

Kužnica (lenk. Kuźnica, brus. Кузьніца) – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Kužnicos valsčiuje, Sokulkos apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Kaimas yra apie 15 km į šiaurės rytus nuo Sokulkos ir 54 km į šiaurės rytus nuo vaivadijos centro Balstogės. Kaime yra Kužnicos Viešpaties Kryžiaus cerkvė. Šalia kaimo yra Kužnicos-Gardino pasienio punktas ir Kužnicos-Bruzgių pasienio punktas. Taip pat yra Kužnica Bialostocka geležinkelio stotis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Iš pradžių gyvenvietės pavadinimas buvo Rudnia, įkurtas 1504 metais ant Lasosnos upės kranto. 1536 m. valdant karalienei Bonai Sforzai šios žemės buvo suteiktos Jurgiui Zelepuchui (Jerzy Zielepuch), kuris pervadino gyvenvietę į Kužnica. 1546 m. gyvenvietė gavo magdeburgo teises. 1545 m. karalius Žygimantas Augustas davė pradžią naujos katalikų bažnyčios statyboms. 1679 m. gyvenvietėje buvo keturios gatvės ir turgus. Po III Abiejų Tautų Respublikos padalijimo atiteko Prūsijos karalystei, o vėliau Rusijos imperijai. 1862 m. pro kaimą nutiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį kaimas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. 1921 m. prarado miesto teises. 1975-1998 m. priklausė Balstogės vaivadijai.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1921 m. gyveno 1 075 žmonės:[1]

1897 m. gyveno 1 346 žmonės:[2]

Paminklai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]