Kuznica

Koordinatės: 53°30′35″ š. pl. 23°38′37″ r. ilg. / 53.50972°š. pl. 23.64361°r. ilg. / 53.50972; 23.64361 (Kuznica)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Kužnica)
Kuznica
lenk. Kuźnica
Kuznicos bažnyčia
Kuznica
Kuznica
53°30′35″ š. pl. 23°38′37″ r. ilg. / 53.50972°š. pl. 23.64361°r. ilg. / 53.50972; 23.64361 (Kuznica)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis Sokulkos apskritis
Valsčius Kuznicos valsčius
Gyventojų (2005) 1 740
Pašto kodas PL 16-123

Kuznicà [1] (lenk. Kuźnica) – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, 15 km į šiaurės rytus nuo Sokulkos ir 54 km į šiaurės rytus nuo vaivadijos centro Balstogės. Valsčiaus centras. Kaime yra Kuznicos Viešpaties Kryžiaus cerkvė. Šalia kaimo yra Kuznicos-Gardino pasienio punktas ir Kuznicos-Bruzgių pasienio punktas. Taip pat yra Kuznicos Balstogės geležinkelio stotis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Iš pradžių gyvenvietės pavadinimas buvo Rudnia, įkurtas 1504 metais ant Lasosnos upės kranto. 1536 m. valdant karalienei Bonai Sforzai šios žemės buvo suteiktos Jurgiui Zelepuchui (Jerzy Zielepuch), kuris pervadino gyvenvietę į Kuznica. 1546 m. gyvenvietė gavo magdeburgo teises. 1545 m. karalius Žygimantas Augustas davė pradžią naujos katalikų bažnyčios statyboms. 1679 m. gyvenvietėje buvo keturios gatvės ir turgus.

Po III Abiejų Tautų Respublikos padalijimo atiteko Prūsijos karalystei, o vėliau Rusijos imperijai. 1862 m. pro kaimą nutiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis. XIX a. buvo Sokulkos apskrities miestelis, Kruglianų valsčiaus centras.[2] Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį kaimas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. 1921 m. prarado miesto teises. 19751998 m. priklausė Balstogės vaivadijai.

2021 m. lapkričio 9–10 d. ties Kuznicos pasienio postu prasidėjo tarptautinis konfliktas, kai iš Baltarusijos plūstantys migrantai pasienyje įsirengė stovyklą, o lenkų pareigūnai jų neįleido į šalį.[3]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1921 m. gyveno 1 075 žmonės:[4]

  • Lenkai – 77,2% (1 040);
  • Žydai – 2,23% (24);
  • Gudai – 0,74% (8);
  • Kiti – 0,27% (3).

1897 m. gyveno 1 346 žmonės:[5]

Paminklai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]