Vasilkuvas
| Vasilkuvas lenk. Wasilków | |
|---|---|
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Lenkija
|
| Vaivadija |  Palenkės vaivadija
|
| Apskritis | Balstogės apskritis |
| Valsčius | Vasilkuvo valsčius |
| Gyventojų | 9 940 |
| Plotas | 28,15 km² |
| Tankumas | 353 žm./km² |
| Pašto kodas | PL 16-010 |
| Tinklalapis | www.wasilkow.pl/ |
Vasi̇̀lkuvas [1] (lenk. Wasilków) – miestas Lenkijos šiaurės rytuose, 8 km į šiaurę nuo vaivadijos centro Balstogės. Miestas priklauso Balstogės aglomeracijai. Įsikūręs Supraslio upės slėnyje. Prie miesto prijungta Švienta Vodos gyvenvietė. Mieste veikia Vasilkuvo geležinkelio stotis. Mieste įsikūrę Vasilkuvo Šv. Apaštalų Petro ir Povilo parapijos, Vasilkuvo Rūpestingosios Dievo Motinos parapijos, Vasilkuvo Motinos Marijos Gailestingumo parapijos, Vasilkuvo Jėzaus Apsireiškimo parapijos ir Vasilkuvo dekanato centrai.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Atlikus archeologinius kasinėjimus buvo nustatyta, kad šiose vietovėse pirmieji žmonės gyveno dar mezolito laikotarpiu. Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. Pasak legendos gyvenvietė įsikūrė, kai XIII a. šioje vietovėje Haličo-Volynės kunigaikštis Vasilkus Romanovičius pastatė tvirtovę. Nuo XIII–XIV a. iki 1795 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai. 1566 m. gruodžio 8 d. karalius Žygimantas Augustas gyvenvietei suteikė miesto teises. Miesto seniūnu buvo karaliaus Žygimanto Senojo rūmų architektas Hiob Bretfus. Vėliau miestui suteiktos ir Magdeburgo teisės bei Vasilkuvo miesto herbas. 1567 m. mieste pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. 1567 m. miesto seniūnu tapo Lukas Gurnickis. XVII a. mieste gyveno apie 500 gyventojų. Apie 1795 m. mieste gyveno 1500 gyventojų, iš kurių 100 unitai ir 150 žydai.
Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. 1807–1842 m. priklausė Rusijos imperijos, Balstogės sričiai, 1842–1914 m. Gardino gubernijai. XIX a. įkurtos Vasilkuvo Slovackio gatvės žydų kapinės. 1853 m. pastatyta Vasilkuvo Šv. Apaštalų Petro ir Povilo cerkvė. 1876 m. pastatytas Vasilkuvo Švienta Vodos Rūpestingosios Dievo Motinos sanktuariumas. 1880 m. mieste gyveno 3880 gyventojų. 1883 m. pastatyta Vasilkuvo Jėzaus Apsireiškimo bažnyčia. 1895 m. gegužės 5 d. sudegė didelė dalis miesto pastatų. XIX a. pabaigoje įkurtos Vasilkuvo katalikų kapinės. Tuo metu miestas buvo Sokulkos apskrityje.[2]
Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai. 1919–1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. Iki II pasaulinio karo mieste veikė Vasilkuvo Supraslio gatvės žydų kapinės. 1939 m. rugsėjo 16 d. miestą užėmė Trečiojo Reicho kariuomenė, kuri vėliau miestą perdavė Tarybų Sąjungai. 1939–1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos Baltarusijos TSR, Balstogės srities, Balstogės rajonui. 1941–1945 m. priklausė Trečiojo Reicho, Balstogės sričiai. 1941 m. buvo įkurtas Vasilkuvo getas, kuriame gyveno apie 1250 žydų. Per karą miestas neteko apie 20 % gyventojų. Po karo mieste gyveno 3948 gyventojai. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1983 m. pastatyta Vasilkuvo Motinos Marijos Gailestingumo bažnyčia. 1945–1999 m. priklausė Balstogės vaivadijai.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
XIX a. pabaigoje mieste gyveno 3918 gyventojų, 1939 m. gyveno 5174 žmonės.
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Renesanso laikų miesto pastatai ir išdėstymas;
- Vasilkuvo Jėzaus Apsireiškimo bažnyčia;
- Vasilkuvo Šv. Apaštalų Petro ir Povilo cerkvė;
- Vasilkuvo Švienta Vodos Rūpestingosios Dievo Motinos sanktuariumas.
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Vasilkuvo Motinos Marijos Gailestingumo bažnyčia -
Vasilkuvo Šv. Apaštalų Petro ir Povilo cerkvė -
Vasilkuvo Jėzaus Apsireiškimo bažnyčia -
Žydų kapinės -
Vasilkuvo Švienta Vodos Rūpestingosios Dievo Motinos sanktuariumas -
-
-
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
- ↑ Wasilków (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 129 psl. (lenk.)
- ↑ 1921 m. surašymo duomenys (lenk.)
- ↑ 1897 m. surašymo duomenys (rus.)
| |||||||