Naujadvaris (Sokulkos apskritis)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Naujadvaris (Lenkija))
Jump to navigation Jump to search
Naujadvaris
lenk. Nowy Dwór
800 z 24.07.1995 Kościół par. p.w. Jana Chrzciciela w Nowym Dworze, gmina Nowy Dwór, powiat sokólski DSC 1472.JPG
Katalikų bažnyčia

Naujadvaris
53°38′00″ š. pl. 23°33′00″ r. ilg. / 53.63333°š. pl. 23.55000°r. ilg. / 53.63333; 23.55000 (Naujadvaris (Sokulkos apskritis))Koordinatės: 53°38′00″ š. pl. 23°33′00″ r. ilg. / 53.63333°š. pl. 23.55000°r. ilg. / 53.63333; 23.55000 (Naujadvaris (Sokulkos apskritis))
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis: Sokulkos apskritis
Valsčius: Naujadvario valsčius
Gyventojų (2005): 830
Pašto kodas: PL 16-205
Commons-logo.svg Vikiteka: NaujadvarisVikiteka

Naujadvaris, Novi Dvuras (lenk. Nowy Dwór, brus. Новы Двор) – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Naujadvario valsčiuje, Sokulkos apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Kaimas yra apie 27 km į šiaurę nuo Sokulkos ir 63 km į šiaurę nuo vaivadijos centro Balstogės. Kaime yra paštas, ligoninė, pasienio apsaugos padalinys, pradinė ir vidurinė mokykla, Naujadvario Šv. Jono Krikštytojo parapija ir Naujadvario Šv. Mykolo parapija. Per kaimą eina vaivadijos kelias Nr. DW670.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Pirmasis dvaras šioje vietovėje buvo pastatytas XVI a. Iš pradžių dvaras buvo vadinamas Baltuoju Dvaru (Biały Dwor) arba Naujamiesčiu (Nowy Miastecz). 1504 m. karalius Aleksandras gyvenvietėje įsteigė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią. 1578 m. gyvenvietei suteiktos Magdeburgo teisės. XVII a. gyvenvietėje veikė apylinkės teismas. Po III Abiejų Tautų Respublikos padalijimo atiteko Prūsijos karalystei, o po Tilžės taikos atiteko Rusijos imperijai. 1934 m. prarado magdeburgo teises. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį kaimas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. 1975-1998 m. priklausė Balstogės vaivadijai.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1921 m. gyveno 1 222 žmonės:[1]

1897 m. gyveno 1 300 žmonės:[2]

Paminklai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • XVI a.-XVII a. gyvenvietės gatvių erdvės;
  • Katalikų kapinės;
  • Stačiatikių kapinės;
  • 1547 m. pastatyta Šv. Jono Krikštytojo parapijinė bažnyčia;
  • Bažnyčios kapinės;
  • 1858 m. pastatyta varpinė;
  • 1903 m. statybos, Einarovičių (Eynarowiczów) šeimos koplyčia.[3]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]