Sidra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Sidra
lenk. Sidra
   POL gmina Sidra COA.gif   
Sidra domki2.jpg
Kaimo gatvelė

Sidra
53°33′11″ š. pl. 23°26′55″ r. ilg. / 53.55306°š. pl. 23.44861°r. ilg. / 53.55306; 23.44861 (Sidra)Koordinatės: 53°33′11″ š. pl. 23°26′55″ r. ilg. / 53.55306°š. pl. 23.44861°r. ilg. / 53.55306; 23.44861 (Sidra)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis: Sokulkos apskritis
Valsčius: Sidros valsčius
Gyventojų (2006): 730
Pašto kodas: PL 16-124
Commons-logo.svg Vikiteka: SidraVikiteka
Apie upę tokiu pačiu pavadinimu žr. Sidra (upė).

Sidra (lenk. Sidra) – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Sidros valsčiuje, Sokulkos apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Kaimas yra apie 18 km į šiaurę nuo Sokulkos ir 52 km į šiaurę nuo vaivadijos centro Balstogės. Kaimas yra Sidros valsčiaus centras. Kaime yra Sidros geležinkelio stotelė.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sidros turgaus aikštė

Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Nuo 1538 m. iki 1558 m. kaimo žemės priklausė Goštautams (Goštautai), Holovčinskiams (Hołowczyńskich) ir Andriui Valavičiui (Andrzeja Wołłowicza). 1558 m. šias žemes nusipirko Bogdano Valavičiaus sūnus Ostapas Valavičius. 1563 m. naujam savininkui karalius Žygimantas Augustas suteikė privilegiją šioje žemėje statyti malūną ir dvarą. Dvarą pasistatė šalia esančiame Pavlovičės kaime. 1566 m. gyvenvietė gavo Magdeburgo teises. Po kelerių metų pietrytinėje gyvenvietės dalyje pradėti statyti gynybiniai įtvirtinimai. Lietuvos didysis kancleris ir Trakų vaivadijos kaštelionas Ostapas Valavičius mirė 1587 m. vykdamas į Krokuvoje vyksiančią Zigmanto Vazos karūnaciją. Ostapo Valavičiaus dukra ištekėjo už Bonos Sforzos bankininko Severino Bonero ir šios žemės atiteko jam, bet jis mirė 1591 metais. 1592 m. gyvenvietę pradėjo valdyti Gžegožo Bogdanovičiaus Valavičiaus (Grzegorz Bogdanowicz Wołłowicz) sūnūs taurininkas Petras ir Rogačevo seniūnas Romanas. 1602 m. Jeronimo Valavičiaus (Hieronim Wołłowicz) lėšomis buvo pradėta statyti nauja bažnyčia. 1622 m. gyvenvietė atiteko Kristupui Potockiui (Krzysztof Potocki), po kurio žemės atiteko Andriui Potockiui (Andrzej Potocki), kuris atstatė gynybinius gyvenvietės įtvirtinimus. Jo dukra ištekėjo už Lietuvos pakanclerio Stanislavo Antano Ščiukos, kuris gyvenvietėje 1705 m. pastatė medinę bažnyčią, kuri stovėjo iki 1782 m. kai buvo pastatyta nauja mūrinė bažnyčia. Bažnyčios architektas buvo Juozapas Piola. XVIII a. viduryje buvo pradėta statyti ir medinė žydų sinagoga, kuri užbaigta 1783 metais ir kurios užbaigimui pinigų davė Ignacas Potockis. 1804 m. Ignacas Potockis gyvenvietę pardavė Rembelinskiams. XIX a. kaime buvo įkurtos Sidros žydų kapinės. XIX a. gyvenvietė prarado miesto teises. 1878 m. kaime gyveno 920 gyventojų. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį per kaimą turėjo eiti Lietuvos ir Sovietų Rusijos siena. 1975-1998 m. priklausė Balstogės vaivadijai.

Paminklai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1705-1783 m. statybos Šventosios Trejybės bažnyčia;
  • 1780 m. pastatyta klasicistinio stiliaus varpinė;
  • 1566 m. statytų gynybinių įtvirtinimų griūvėsiai;
  • XVI a. statytos kalvinistų bažnyčios griūvėsiai;
  • XX a. pradžios statybos Einorovičių dvaras;
  • XVI a. susiformavęs kaimo gatvių išdėstymas;
  • 1890 m. statyto vandens malūno griūvėsiai;
  • XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios mediniai kaimo namai.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]