Dambrava (Lenkija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Dambrava
lenk. Dąbrowa Białostocka
   POL Dąbrowa Białostocka COA.svg   
Dabrowa Bialostocka ulica 1.jpg
Miesto centras

Dambrava
53°39′00″ š. pl. 23°21′00″ r. ilg. / 53.65000°š. pl. 23.35000°r. ilg. / 53.65000; 23.35000 (Dambrava (Lenkija))Koordinatės: 53°39′00″ š. pl. 23°21′00″ r. ilg. / 53.65000°š. pl. 23.35000°r. ilg. / 53.65000; 23.35000 (Dambrava (Lenkija))
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis: Sokulkos apskritis
Valsčius: Dambravos valsčius
Meras: Tadeusz Ciszkowski (2006 m.)
Gyventojų (2005): 6 044
Plotas: 22,64 km²
Tankumas (2005): 267 žm./km²
Pašto kodas: PL 16-200
Tinklalapis: www.dabrowa-bial.pl/
Commons-logo.svg Vikiteka: DambravaVikiteka

Dambrava[1] (lenk. Dąbrowa Białostocka, anksčiau Dąbrowa Grodzieńska, brus. Дуброва Беластоцкая, rus. Домброва-Белостоцкая) – miestas Lenkijos šiaurės rytuose, Dambravos valsčiuje, Sokulkos apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Miestas yra netoli Bebro upės ir Bebro nacionalinio parko. 2004 m. gruodžio 31 d. mieste gyveno 6226 žmonės. Mieste yra įsikūrusios Dambravos Šv. Stanislavo, Dambravos Šv. Jono Teologo parapijos, Dambravos dekanatas ir Sokulkos stačiatikių dekanatas. Per miestą eina vaivadijos kelias Nr. DW670 ir vaivadijos kelias Nr. DW673.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Miesto teises gavo 1712 metais. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį kaimas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. 1956-1975 m. miestas buvo Dambravos apskrities centras. 1975-1998 m. priklausė Balstogės vaivadijai. 1986 m. sukurtas Dambravos miesto herbas.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1921 m. gyveno 3 014 žmonės:[2]

1897 m. gyveno 1 988 žmonės:[3]

Paminklai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarptautinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Geležinkelio ruožas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]