Joskaudų piliakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Joskaudų piliakalnis
NagarbaTarvydai2009061507.JPG
Joskaudų piliakalnis nuo Nagarbos piliakalnio

Joskaudų piliakalnis
Koordinatės
55°58′41″ š. pl. 21°12′40″ r. ilg. / 55.97806°š. pl. 21.21111°r. ilg. / 55.97806; 21.21111Koordinatės: 55°58′41″ š. pl. 21°12′40″ r. ilg. / 55.97806°š. pl. 21.21111°r. ilg. / 55.97806; 21.21111
Savivaldybė Kretingos rajonas
Seniūnija Darbėnų seniūnija
Aukštis 20 m
Plotas 30 x 35
Naudotas I tūkstantmetisII tūkstantmečio pr.
Žvalgytas 1966, 1985, 1989, 1992 m.
Registro Nr. u. k. 5205 / AR487 / M20

Joskaudų piliakalnis, kitaip – Joskaudų alkakalnis, vadinamas Pilies, Alkos, Aukos kalnu (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas - 5205, senasis registro kodas - M20, senasis kultūros paminklų sąrašo Nr. AR487) – piliakalnis-alkakalnis Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, prie Joskaudų kaimo (Darbėnų seniūnija), miške, Tenžės upelio slėnyje, 1,5 km į šiaurę nuo kelio Dimitravas-Rūdaičiai tilto per Tenžės upelį. (Joskaudų miškas, 47,48 kv.)

Pilies arba Alkos kalno vaizdas iš pietvakarių pusės
Piliakalnio aikštelė. Antrame plane – šiaurinis pylimas

Piliakalnis-alkakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis, dar vadinamas Pilies kalnu ir Alkos, Aukos kalnu, yra didelį balną primenanti kalva, esanti tarp nedidelių daubų. Šoniniai šlaitai statūs, iki 20 m aukščio, galiniai žemesni ir nuolaidesni. Dvi viršūnės, tarp jų – 30 x 35 m dydžio įdubusi aikštelė, kurioje rasta smulkių degėsių. Piliakalnio pietvakariniame gale esanti viršūnė, kurios aikštelė nuolaidžiais pakraščiais, apie 15 m skersmens, yra 3,5 m. aukščiau, o šiaurės rytų galo viršūnė, kurios aikštelė panašaus dydžio, – apie 4 m aukščiau įdubusio aikštelės vidurio.

0,7 km į rytus nuo piliakalnio ir 0,25 km į rytus nuo Tenžės kairiojo kranto yra kapinynas.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1966 m. žvalgė Lietuvos istorijos institutas, 1982 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba, 1985, 1989, 2015 m. – Julius Kanarskas, 1992 m. – Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras.

1966 m. piliakalnio šiaurės rytų viršūnėje aptikta iki 0,4 m storio žemės sluoksnis su anglių priemaišomis, 1985 m. įvairiose vietose rasta lipdytos keramikos, vidurinėje dalyje – iš akmenų sukrauto židinio liekanų ir degėsių sluoksnis.[1]

Spėjamas alkvietės apeiginis akmuo, nuverstas kalvos vakarinėje papėdėje

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apie piliakalnį užrašyta padavimų. Manoma, ant šio piliakalnio ar alkakalnio senovės kuršiai aukojo dievams. Aukos degintos ant Aukuro akmens. Akmuo, buvęs kalno viršūnėje, dingo po 1940 m., piliakalnio pietrytinėje dalyje pradėjus kasti žvyrą.

Aplinkiniai piliakalniai[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Šventoji 10 km Įpilties piliakalnis 17,5 km Laivių piliakalnis 29 km Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Martynaičių piliakalnis 19 km
Dauginčių piliakalnis 22 km
Eketės piliakalnis 19 km Nagarbos piliakalnis 2 km
Andulių piliakalnis 13 km
Kurmaičių piliakalnis 6,5 km

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vykintas VaitkevičiusJoskaudų piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 735 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]