Kartenos piliakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kartenos piliakalnis
Kartena piliakalnis 2012-01.JPG
Piliakalnis iš šiaurės vakarų pusės

Kartenos piliakalnis
Koordinatės
55°54′37.0″ š. pl. 21°28′32.4″ r. ilg. / 55.910278°š. pl. 21.475667°r. ilg. / 55.910278; 21.475667Koordinatės: 55°54′37.0″ š. pl. 21°28′32.4″ r. ilg. / 55.910278°š. pl. 21.475667°r. ilg. / 55.910278; 21.475667
Savivaldybė Kretingos rajonas
Seniūnija Kartenos seniūnija
Aukštis 24 m
Plotas 42×14 m
Priešpilis gyvenvietė
Naudotas I tūkstantmečio vidurys – XIII a.
Žvalgytas XX a. pr., 1948, 1956, 1966,
1982, 1992 m.
Tirtas 1995, 2012, 2013 m.
Registro Nr. u. k. 23783: u. k. 5223, u. k. 23784
/ A446KP; AR505/

Kartenos piliakalnis su gyvenviete, vadinamas Pilimi, Pilale, Švedų kalnu, Lūžties kalnu (valstybės saugomas kultūros paminklų kompleksas: unikalūs kodai: komplekso – 23783, piliakalnio – 5223, gyvenvietės – 23784; senas registro kodas- A446KP, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR505) – piliakalnis su papėdės gyvenviete rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 0,8 km į pietus nuo Kartenos ir kelio  A11  ŠiauliaiPalanga  ( E272  Vilnius-Panevėžys-Šiauliai-Palanga-Klaipėda ), Minijos kairiajame krante, Salantų regioniniame parke.

Pasiekiamas keliu  2222  VėžaičiaiMikoliškiaiKartena  nuo sankryžos su keliu  2307  KartenaKalniškiaiAnužiai  pavažiavus 450 m Budrių link, pasukus į dešinę šiaurės kryptimi ir pavažiavus lauko keliuku 300 m, yra priešais.

Kartenos piliakalnis. Vaizdas iš šiaurės pusės 2011 m. rudenį
Piliakalnio vaizdas iš šiaurės rytų – rytų pusės po želdinių tvarkymo darbų 2012 m.
Žalvariniai XXIII a. dirbiniai: 1 – įvijinis žiedas praplatinta viršutine dalimi; 2 – diržo sagties liežuvėlis; 3 – kryžminio smeigto petelio framentas; 4 – diržo skirstiklis
XX a. pasaulinius karus menančios geležinės (viršuje) ir žalvarinės kovinių šautuvų šovinių tūtos

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrengtas Minijos kairiajame krante esančiame aukštumos kyšulyje. Iš šiaurės ir vakarų juosia Minijos, iš rytų – bevardžio upelio slėnis, pietuose yra aukštuma. Šlaitai statūs, iki 30 m aukščio. Viršutinė 6–7 m aukščio dalis statesnė, išlyginta. Aikštelė stačiakampė, 48×40 m dydžio, pailga šiaurės – pietų kryptimi. Jos pietiniame pakraštyje išliko 2 m aukščio, 30 m pločio pylimas, už kurio, piliakalnio pietinėje papėdėje, yra buvęs antrasis – 1,6 m aukščio, 11 m pločio pylimas. Juos skiria 2 m gylio, 11 m pločio ir 18 m ilgio griovys. Už antrojo pylimo yra buvęs kitas 1,5 m gylio ir 16 m pločio griovys.[1]

Į pietus ir rytus nuo piliakalnio yra papėdės gyvenvietė.

Teritorijos plotas – 0 7 ha.

1,5 km į šiaurės rytus yra Gintarų piliakalnis, senovės gyvenvietė ir kapinynas, o už jų – Martynaičių piliakalnis. Į vakarus nuo piliakalnio stūkso Kartenos akmuo su Karvės, kitaip – Velnio pėda, vadinamas Laumės akmeniu, o už jo yra Kartenos Lurdas (manoma, įrengtas pagonių alko vietoje).

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1899 m. piliakalnį Kauno gubernijos archeologijos žemėlapyje pažymėjo Fiodoras Pokrovskis.[2] XX a. pr. žvalgė Liudvikas Kšivickis,[3] 1948 ir 1966 m. – Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto, 1956 m. – kraštotyrininkas Vladas Šaulys, 1982 m. – Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos, 1992 m. – Lietuvos kultūros paveldo mokslinio centro archeologai.

1995, 2012 ir 2013 m. piliakalnį ir papėdės gyvenvietę tyrinėjo Julius Kanarskas. Tyrimų metu rasta piliakalnyje stovėjusių stulpinės konstrukcijos antžeminių pastatų pėdsakų, papėdės gyvenvietėje ištirta keletas priešistorinių ugniaviečių, surinkta žalvarinių dirbinių, lipdytos keramikos lygiu ir grublėtu paviršiumi, molio tinko, titnago, degintinių kaulų fragmentų. Nustatyta, kad pagrindinis piliakalnio pylimas plūktas iš molio mažiausiai per du kartus, ankstesnio pylimo viršuje fiksuoti degėsiai.

Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio viduriu – XIII a.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Legenda byloja, kad prie Kartenos ant kalno stovėjusi didelė pilis, kurią valdė žemaičių karalius.[4] Ją ne kartą puolė rusai ir švedai. Esą, kartą žemaičių pulti vienu metu atskubėjo abi – švedų ir rusų kariuomenės. Nesutardami, kam priklauso pirmumo teisė pulti pilį, jie Minijos slėnyje susikovė tarpusavyje. Nuo pilies kuorų stebėdamas vingyje įsiplieskusį mūšį, žemaičių vadas sušukęs savo pavaldiniams: „Veizėkiet, karė tenaa!” („Žiūrėkite, karas tenai!“). Nuo to laiko ši vietovė vadinama Kartena. [5]

Manoma, kad IX – XIII a. Kartena buvo svarbus kuršių Ceklio žemės gynybinis ir administracinis centras, įėjęs į Vakarų Žemaitijos pilių ir įtvirtintų gyvenviečių grandinę. Šiai tvirtovei teko atlaikyti ne vieną priešo antpuolį, tačiau 1263 m. ji buvo sudeginta kryžiuočių.[6] Kuršo vyskupui ir Livonijos ordino magistrui besidalinant užkariautas žemes, 1253 m. pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėta Kartena (lot. Cartine).

Piliakalnis smarkiai apgadintas jį ariant bei 1915 m. kareiviams išsikasus jame apkasus. Vėliau didįjį piliakalnio pylimą apardė urvus kasdami žvėrys ir jų gaudytojai. Dėl to pylimo rytinis galas erodavo ir nuslinko. 1995 m. Kultūros vertybių apsaugos departamento lėšomis pylimo erozija likviduota. 2012 m. Salantų regioninio parko direkcijos iniciatyva piliakalnis sutvarkytas: iškirsti želdiniai, įrengti takai, laiptai, apžvalgos ir poilsio aikštelės, informaciniai stendai ir ženklai.

1972 m. piliakalnis paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu (AR505).[7] 1997 m. piliakalnio su gyvenviete kompleksas įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąrašą (A446K), 1998 m. – paskelbtas kultūros paminklu (A446KP), 2005 m. pripažintas valstybės saugomu kultūros paminklu.[8]


Aplinkiniai piliakalniai[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Įpilties piliakalnis – 27,5 km
Auksūdžio piliakalnis – 20,5 km
Laivių piliakalnis – 20 km
Imbarės piliakalnis – 13,5 km
Gintarų piliakalnis – 3 km
Apuolės piliakalnis – 36 km
Blank-50px.png
Rūdaičių piliakalnis – 20 km
Nagarbos piliakalnis – 17 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Vėlaičių piliakalnis – 2 km
Gaudučių piliakalnis – 3,5 km
Kačaičių piliakalnis – 7.5 km Lapių piliakalnis – 14 km

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos piliakalniai: Atlasas. – Vilnius, 2005. – T. 1. – P. 450–451
  2. Ф. В. Покровскiй. Археологическая карта Ковенской губернiи. – Вильна, 1899
  3. Liudvikas Kšivickis. Žemaičių senovė. – Kaunas–Marijampolė, 1928
  4. Edmund Veckenstedt. Mythai, pasakos ir legendos Žiamaiczių. – Plymouth, 1897
  5. Julius Kanarskas. Kartenos apylinkių proistorė. – Lietuvos lokaliniai tyrimai. – [Vilnius]. – T. 1(2) (2002/05). – P. 194–220
  6. Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – Vilnius: Mintis, 1975. – T.2. – P. 81 (Nr. 298)
  7. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 135
  8. Kultūros vertybių registras: Kartenos piliakalnis su gyvenviete, Kartenos piliakalnio su gyvenviete piliakalnis, vad. Pilimi, Kartenos piliakalnio su gyvenviete gyvenvietė

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]