Kūlupėnų seniūnija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kūlupėnų seniūnija
Kūlupėnai, seniūnija.JPG
Seniūnijos administracija
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybė
Centras Kūlupėnai
Adresas Mokyklos g. 5
Seniūnas Rita Lubienė (2022)
Gyventojai (2021) 1 407
Plotas 83 km²
Tankumas (2021) 17 žm./km²
Gyvenvietės 14 kaimų
KulupenuSeniunija.png

Kūlupėnų seniūnija – administracinis-teritorinis vienetas Kretingos rajono savivaldybės vidurio rytuose.[1] Įsikūrusi abipus kelio KretingaSalantai ir Salanto, dešiniajame Minijos krante.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kūlupėnų seniūnija įkurta 1861 m. kaip smulkiausias Kartenos valsčiaus teritorijos šiaurės vakarinės dalies valstiečių luominės savivaldos administracinis-teritorinis vienetas. Kartu su valsčiumi ji 18611915 m. priklausė Telšių, o 19151940 ir 19411944 m. – Kretingos apskričiai. 19151918 m. seniūnija buvo vadinama vyrija, o 1940 ir 1944 m. sovietų valdžios pertvarkyta į Kūlupėnų apylinkę.

1995 m. seniūnija naujai įkurta kaip smulkiausias Kretingos rajono savivaldybės administracinis-teritorinis vienetas vietoje Kūlupėnų apylinkės. Ji apima buvusio Kartenos valsčiaus teritorijos šiaurinę ir buvusio Salantų valsčiaus teritorijos pietinę dalį.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611915 m. Kartenos valsčius, Telšių apskritis
19151940 m. Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
19411944 m. Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
nuo 1995 m. Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis
Seniūnijos istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Gyvenvietės
1870 m. 2 kaimai: Kūlupėnai, Sakuočiai [2]
1999 m. 85,3 1785 (878 vyrai, 907 moterys) 15 kaimų
2001-04
(Išsamiau)
1790 14 kaimų, 1 kaimo dalis
2009-09-01
(Išsamiau)
83 14 kaimų
2011 m.
(Išsamiau)
1593 14 kaimų
2016-08-13
(Išsamiau)
14 kaimų
2021 m.
(Išsamiau)
1407 11 gyvenviečių, turinčių >9 gyventojus

Seniūnai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

18611940 ir 19411944 m. seniūniją administravo, viešuosius bendruomenės reikalus tvarkė ir gyventojus atstovavo seniūnijos kaimų atstovų sueigoje (tarpukariu – krivulėje) 3 metams renkamas seniūnas, o jį pavadavo seniūno padėjėjas. Nuo 1995 m. seniūnas yra valstybės tarnautojas, galintis dirbti neterminuotai. Jis nėra renkamas, o skiriamas konkurso tvarka:

Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Seniūnijos gyvenvietės (sąrašas sudarytas 2022-01-31 „Registrų centro“ ir 2011–2021 m. gyventojų surašymų duomenimis):

Gyvenvietė Gyventojai (2021) Gyventojai (2011)
Asteikiai, k. 60 57
Aukštkalviai, k. 51 55
Didieji Žalimai, k. 2
Grabšyčiai, k. 0
Kūlsodis, k. 17 23
Kūlupėnai, k. 1035 1195
Nasrėnai, k. 97 124
Pipirai, k. 0
Prystovai, k. 12 11
Sauseriai, k. 35 29
Stropeliai, k. 15 18
Šalynas, k. 19 30
Šatilgalis, k. 25 31
Tinteliai, k. 29 18

Istorinės gyvenvietės (1923 m. gyventojai):

Seniūnaitijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2009 m. įsteigtos 4 seniūnaitijos:

  • 1-oji Kūlupėnų seniūnaitija: Kūlupėnų gyvenvietės Ateities, Beržyno, Klevų, Laukų, Minijos gatvės ir Asteikių, Aukštkalvių, Pipirų, Šatilgalio kaimai
  • 2-oji Kūlupėnų seniūnaitija: Kūlupėnų gyvenvietės Mokyklos, Pušyno, Stoties gatvės ir Kūlupėnų kaimo vienkiemiai
  • 3-oji Kūlupėnų seniūnaitija: Kūlupėnų gyvenvietės Draugystės, Liepų, Lino, Pievų, Salanto, Taikos, Vyšnių gatvės ir Sauserių, Prystovų kaimai
  • Nasrėnų seniūnaitija: Didžiųjų Žalimų, Grabšyčių, Klausgalvų Medsėdžių, Kūlsodžio, Nasrėnų, Stropelių, Šalyno, Tintelių kaimai

Saugomos teritorijos ir lankytinos vietos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gamtos paveldo objektai

Salantų regioninis parkas, Minijos ichtiologinis draustinis.

Kultūros paveldo objektai

Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus Nasrėnuose, Aukštkalvių palivarko sodyba, Šalyno palivarko sodyba, Tintelių palivarko sodyba, Kūlupėnų geležinkelio tiltas, Kūlupėnų geležinkelio stotis, Sauserių piliakalnis, Kūlsodžio, Sauserių kapinynai, Asteikių, Kūlsodžio, Kūlupėnų, Nasrėnų, Pipirų, Prystovų, Sauserių (Grabšyčių), Stropelių, Tintelių I, Tintelių II ir Tintelių III kaimų senosios kapinės, Šalyno žydų holokausto vieta, paminklas Kūlupėnų miške žuvusiems partizanams atminti, kryžius paskutiniojo Lietuvos partizano P. Končiaus žuvimo vietoje Didžiųjų Žalimų kaime.

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė
Gyveno (gyvena) ir reikšmingų darbų sukūrė

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kūlupėnų seniūnija. Kretinga.lt (tikrinta 2022-05-29).
  2. Kauno gubernijos Telšių apskrities taikos teisėjo apylinkių ir valsčių 1870 m. sąrašas. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 16. B. 5.
  3. Vitalija Vitkauskienė. Iš darbo išėjo seniūnų seniūnas. – Pajūrio naujienos, 2010, lapkričio 19
  4. Vitalija Vitkauskienė. Kūlupėnai turi naują seniūnę. – Pajūrio naujienos, 2011, kovo 25