Kūlupėnų seniūnija
| Kūlupėnų seniūnija | |
 Seniūnijos administracija | |
| Savivaldybė | Kretingos rajono savivaldybė |
|---|---|
| Centras | Kūlupėnai |
| Adresas | Mokyklos g. 5 |
| Seniūnas | Rita Lubienė (2022) |
| Gyventojai (2021) | 1 407 |
| Plotas | 69 km² |
| Tankumas (2021) | 20,4 žm./km² |
| Gyvenvietės | 14 kaimų |
| |
Kūlupėnų seniūnija – administracinis-teritorinis vienetas Kretingos rajono savivaldybės vidurio rytuose.[1] Įsikūrusi abipus kelio Kretinga–Salantai ir Salanto, dešiniajame Minijos krante.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kūlupėnų seniūnija įkurta 1861 m. kaip smulkiausias Kartenos valsčiaus teritorijos šiaurės vakarinės dalies valstiečių luominės savivaldos administracinis-teritorinis vienetas. Kartu su valsčiumi ji 1861–1915 m. priklausė Telšių, o 1915–1940 ir 1941–1944 m. – Kretingos apskričiai. 1915–1918 m. seniūnija buvo vadinama vyrija, o 1940 ir 1944 m. sovietų valdžios pertvarkyta į Kūlupėnų apylinkę.
1995 m. seniūnija naujai įkurta kaip smulkiausias Kretingos rajono savivaldybės administracinis-teritorinis vienetas vietoje Kūlupėnų apylinkės. Ji apima buvusio Kartenos valsčiaus teritorijos šiaurinę ir buvusio Salantų valsčiaus teritorijos pietinę dalį.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1861–1915 m. | Kartenos valsčius, Telšių apskritis |
| 1915–1940 m. | Kartenos valsčius, Kretingos apskritis |
| 1941–1944 m. | Kartenos valsčius, Kretingos apskritis |
| nuo 1995 m. | Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis |
| Seniūnijos istorija | ||||
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Gyvenvietės | |
| 1870 m. | 2 kaimai: Kūlupėnai, Sakuočiai [2] | |||
| 1999 m. | 85,3 | 1785 (878 vyrai, 907 moterys) | 15 kaimų | |
| 2001-04 (Išsamiau) |
1790 | 14 kaimų, 1 kaimo dalis | ||
| 2009-09-01 (Išsamiau) |
83 | 14 kaimų | ||
| 2011 m. (Išsamiau) |
1593 | 14 kaimų | ||
| 2016-08-13 (Išsamiau) |
14 kaimų | |||
| 2021 m. (Išsamiau) |
69,06[3] | 1407 | 11 gyvenviečių, turinčių >9 gyventojus | |
Seniūnai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1861–1940 ir 1941–1944 m. seniūniją administravo, viešuosius bendruomenės reikalus tvarkė ir gyventojus atstovavo seniūnijos kaimų atstovų sueigoje (tarpukariu – krivulėje) 3 metams renkamas seniūnas, o jį pavadavo seniūno padėjėjas. Nuo 1995 m. seniūnas yra valstybės tarnautojas, galintis dirbti neterminuotai. Jis nėra renkamas, o skiriamas konkurso tvarka:
- Algirdas Macius, 1995–2010 m.[4]
- Birutė Žvinklienė, l. e. p. 2010–2011 m.
- Rita Lubienė, nuo 2011 m.[5]
Gyvenvietės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Seniūnijos gyvenvietės (sąrašas sudarytas 2022-01-31 „Registrų centro“ ir 2011–2021 m. gyventojų surašymų duomenimis):
| Gyvenvietė | Gyventojai (2021) | Gyventojai (2011) |
|---|---|---|
| Asteikiai, k. | 60 | 57 |
| Aukštkalviai, k. | 51 | 55 |
| Didieji Žalimai, k. | 2 | |
| Grabšyčiai, k. | 0 | |
| Kūlsodis, k. | 17 | 23 |
| Kūlupėnai, k. | 1035 | 1195 |
| Nasrėnai, k. | 97 | 124 |
| Pipirai, k. | 0 | |
| Prystovai, k. | 12 | 11 |
| Sauseriai, k. | 35 | 29 |
| Stropeliai, k. | 15 | 18 |
| Šalynas, k. | 19 | 30 |
| Šatilgalis, k. | 25 | 31 |
| Tinteliai, k. | 29 | 18 |
Istorinės gyvenvietės (1923 m. gyventojai):
- Grabšyčių dvaras – 62 gyv.
- Kūlupėnų Medsėdžiai, k.
- Nasrėnų Medsėdžiai, k.
- Puidogalis, k. – 65 gyv.
- Sausgalviai, k.
- Terespolio palivarkas – 25 gyv.
- Tintelių palivarkas – 38 gyv.
Seniūnaitijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2009 m. įsteigtos 4 seniūnaitijos:
- 1-oji Kūlupėnų seniūnaitija: Kūlupėnų gyvenvietės Ateities, Beržyno, Klevų, Laukų, Minijos gatvės ir Asteikių, Aukštkalvių, Pipirų, Šatilgalio kaimai
- 2-oji Kūlupėnų seniūnaitija: Kūlupėnų gyvenvietės Mokyklos, Pušyno, Stoties gatvės ir Kūlupėnų kaimo vienkiemiai
- 3-oji Kūlupėnų seniūnaitija: Kūlupėnų gyvenvietės Draugystės, Liepų, Lino, Pievų, Salanto, Taikos, Vyšnių gatvės ir Sauserių, Prystovų kaimai
- Nasrėnų seniūnaitija: Didžiųjų Žalimų, Grabšyčių, Klausgalvų Medsėdžių, Kūlsodžio, Nasrėnų, Stropelių, Šalyno, Tintelių kaimai
Saugomos teritorijos ir lankytinos vietos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Gamtos paveldo objektai
Salantų regioninis parkas, Minijos ichtiologinis draustinis.
- Kultūros paveldo objektai
Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus Nasrėnuose, Aukštkalvių palivarko sodyba, Šalyno palivarko sodyba, Tintelių palivarko sodyba, Kūlupėnų geležinkelio tiltas, Kūlupėnų geležinkelio stotis, Sauserių piliakalnis, Kūlsodžio, Sauserių kapinynai, Asteikių, Kūlsodžio, Kūlupėnų, Nasrėnų, Pipirų, Prystovų, Sauserių (Grabšyčių), Stropelių, Tintelių I, Tintelių II ir Tintelių III kaimų senosios kapinės, Šalyno žydų holokausto vieta, paminklas Kūlupėnų miške žuvusiems partizanams atminti, kryžius paskutiniojo Lietuvos partizano P. Končiaus žuvimo vietoje Didžiųjų Žalimų kaime.
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Gimė
- Audrius Bakaveckas, g. 1968 m. Kūlsodyje, teisininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjas, teisėtyrininkas administratyvistas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius.
- Stasys Jonauskas, g. 1926 m. Prystovuose, pedagogas, Lietuvos partizanas, Kardo rinktinės štabo viršininkas; žuvo 1953 m. Kūlupėnuose.
- Rita Lubienė, g. 1962 m. Tinteliuose, finansininkė, Kūlupėnų seniūnė (nuo 2011 m.).
- Juozas Mažeika, g. 1952 m. Kūlupėnuose, pedagogas, treneris, Kretingos rajono politinis bei visuomenės veikėjas, Kretingos rajono savivaldybės meras.
- Jonas Sauseris, g. ~1900 m. Grabšyčių dvare, Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, 4-jo pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko jaunesnysis puskarininkis; žuvo 1920 m. Širvintų apylinkėje.
- Ona Stonkutė-Valančienė, g. 1770 m. Kūlupėnuose, vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus motina; mirė 1859 m. Varniuose.
- Steponas Vaičikauskas, g. 1955 m. Tinteliuose, Lietuvos ir Kauno miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
- Stasys Vaičius, g. 1906 m. Nasrėnuose, Nasrėnų senelių globos namų ir vyskupo Motiejaus Valančiaus paminklo fundatorius; mirė 2003 m. Čikagoje.
- Motiejus Valančius, g. 1801 m. Nasrėnuose, vyskupas, bažnyčios ir visuomenės veikėjas, lietuvių spaudos ir blaivybės puoselėtojas, švietėjas, rašytojas; mirė 1875 m. Kaune.
- Gyveno (gyvena) ir reikšmingų darbų sukūrė
- Juozas Butkus (Butkų Juzė), poetas, pedagogas, žurnlistas, dramaturgas, visuomenės veikėjas, knygų leidėjas; 1924–1937 m. ūkininkavo Aukštkalvių dvare;
- Algirdas Čėsna, istorikas, muziejininkas, vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus direktorius, Kretingos rajono vyskupo Motiejaus Valančiaus draugijos pirmininkas; gyvena Nasrėnuose.
- Gintaras Einikis, krepšininkas, Olimpinių žaidinių ir Europos čempionatų prizininkas; gyveno Kūlupėnuose.
- Vitalijus Galuškinas, Kretingos rajono politinis veikėjas, Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys; gyvena Kūlupėnuose.
- Romanas Kazakevičius, rašytojas, geologas, akmenų (mineralų) kolekcininkas; gyvena Nasrėnuose.
- Pranas Končius, paskutinis Lietuvos partizanas; iki 1965 m. slapstėsi Drungilų sodyboje Didžiųjų Žalimų k.
- Antanas Lubys, liaudies meistras, medžio skulptorius; gyvena Kūlupėnuose.
- Algirdas Macius, Kretingos rajono politikas, ilgametis Kūlupėnų apylinkės ir seniūnijos vadovas; gyvena Kūlupėnuose.
- Vytautas Jonas Nainys, gydytojas, antropologas teismo medicinos specialistas, medicinos mokslų daktaras, pedagogas, vadovėlių autorius; vaikystės vasaras leido Šalyno dvare.
- Zita Rapalienė, pedagogė, ilgametė Kartenos apylinkės ir seniūnijos vadovė; gyvena Kūlupėnuose.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Kūlupėnų seniūnija. Archyvuota kopija 2022-05-29 iš Wayback Machine projekto. Kretinga.lt (tikrinta 2022-05-29).
- ↑ Kauno gubernijos Telšių apskrities taikos teisėjo apylinkių ir valsčių 1870 m. sąrašas. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 16. B. 5.
- ↑ SPRENDIMAS DĖL KRETINGOS RAJONO VYDMANTŲ SENIŪNIJOS ĮSTEIGIMO IR KRETINGOS RAJONO SAVIVALDYBĖS SENIŪNIJŲ APTARNAUJAMŲ TERITORIJŲ RIBŲ NUSTATYMO[neveikianti nuoroda]
- ↑ Vitalija Vitkauskienė. Iš darbo išėjo seniūnų seniūnas. – Pajūrio naujienos, 2010, lapkričio 19
- ↑ Vitalija Vitkauskienė. Kūlupėnai turi naują seniūnę. – Pajūrio naujienos, 2011, kovo 25
| |||||