Kūlupėnų seniūnija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kūlupėnų seniūnija
Kūlupėnai, seniūnija.JPG
Seniūnijos administracija
Savivaldybė: Kretingos rajono savivaldybė
Centras: Kūlupėnai
Seniūnas: Rita Lubienė
Gyventojai (2011): 1 593
Plotas: 83 km²
Tankumas (2011): 19,2 žm./km²
Gyvenvietės: 14
KulupenuSeniunija.png

Kūlupėnų seniūnija yra Kretingos rajono savivaldybės vidurio rytuose, abipus kelio Kretinga-Salantai ir Salanto, dešiniajame Minijos krante.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kūlupėnų seniūnija įkurta 1861 m. kaip smulkiausias Kartenos valsčiaus teritorijos šiaurės vakarinės dalies valstiečių luominės savivaldos administracinis-teritorinis vienetas. Kartu su valsčiumi ji 18611915 m. priklausė Telšių, o 19151940 ir 19411944 m. – Kretingos apskričiai. 19151918 m. seniūnija buvo vadinama vyrija, o 1940 ir 1944 m. sovietų valdžios pertvarkyta į Kūlupėnų apylinkę.

1995 m. seniūnija naujai įkurta kaip smulkiausias Kretingos rajono savivaldybės administracinis-teritorinis vienetas vietoje Kūlupėnų apylinkės. Ji apima buvusio Kartenos valsčiaus teritorijos šiaurinę ir buvusio Salantų valsčiaus teritorijos pietinę dalį.

18611940 ir 19411944 m. seniūniją administravo, viešuosius bendruomenės reikalus tvarkė ir gyventojus atstovavo seniūnijos kaimų atstovų sueigoje (tarpukariu – krivulėje) 3 metams renkamas seniūnas, o jį pavadavo seniūno padėjėjas.

Nuo 1995 m. seniūnas yra valstybės tarnautojas, galintis dirbti neterminuotai. Jis nėra renkamas, o skiriamas konkurso tvarka.

Seniūnijos centras: Kūlupėnai.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611915 m. Kartenos valsčius, Telšių apskritis
19151940 m. Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
19411944 m. Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
nuo 1995 m. Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė
Gyveno (gyvena) ir reikšmingų darbų sukūrė


Seniūnijos istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Gyvenvietės
1870
  • 2 kaimai
1999 85,3 1785 (878 vyrai, 907 moterys)
  • 15 kaimų
2001-04 1790
(Išsamiau)
  • 14 kaimų
  • 1 kaimo dalis
2009-09-01 83
  • 14 kaimų

Seniūnai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Seniūnijos gyvenvietės 18611944 m.
1870 m.[3]
Seniūnijos gyvenvietės 19952010 m.
Gyvenvietė Statusas[4] Gyventojų skaičius [5] Pastabos
Asteikiai k 65
Aukštkalviai k 49
Didieji Žalimai k 0
Grabšyčiai k 2
Kūlsodis k 30
Kūlupėnai k 1348
Nasrėnai k 112
Pipirai k 4
Prystovai k 14
Sauseriai k 39
Stropeliai k 12
Šalynas k 30
Šatilgalis k 39
Tinteliai k 29
  1. Vitalija Vitkauskienė. Iš darbo išėjo seniūnų seniūnas. – Pajūrio naujienos, 2010, lapkričio 19
  2. Vitalija Vitkauskienė. Kūlupėnai turi naują seniūnę. – Pajūrio naujienos, 2011, kovo 25
  3. Kauno gubernijos Telšių apskrities taikos teisėjo apylinkių ir valsčių 1870 m. sąrašas. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 16. B. 5.
  4. k – kaimas, m – miestas, mstl – miestelis, vs – viensėdis, gst – gel. stoties gyvenvietė. Šaltinis: Registrų centro duomenys 2010-03-01.
  5. 2001 m. gyventojų surašymo duomenys.

Seniūnaitijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2009 m. įsteigtos 4 seniūnaitijos:

  • 1-oji Kūlupėnų seniūnaitija: Kūlupėnų gyvenvietės Ateities, Beržyno, Klevų, Laukų, Minijos gatvės ir Asteikių, Aukštkalvių, Pipirų, Šatilgalio kaimai
  • 2-oji Kūlupėnų seniūnaitija: Kūlupėnų gyvenvietės Mokyklos, Pušyno, Stoties gatvės ir Kūlupėnų kaimo vienkiemiai
  • 3-oji Kūlupėnų seniūnaitija: Kūlupėnų gyvenvietės Draugystės, Liepų, Lino, Pievų, Salanto, Taikos, Vyšnių gatvės ir Sauserių, Prystovų kaimai
  • Nasrėnų seniūnaitija: Didžiųjų Žalimų, Grabšyčių, Klausgalvų Medsėdžių, Kūlsodžio, Nasrėnų, Stropelių, Šalyno, Tintelių kaimai

Saugomos teritorijos ir lankytinos vietos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gamtos paveldo objektai

Salantų regioninis parkas, Minijos ichtiologinis draustinis.

Kultūros paveldo objektai

Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus Nasrėnuose, Aukštkalvių palivarko sodyba, Šalyno palivarko sodyba, Tintelių palivarko sodyba, Kūlupėnų geležinkelio tiltas, Kūlupėnų geležinkelio stotis, Sauserių piliakalnis, Kūlsodžio, Sauserių kapinynai, Asteikių, Kūlsodžio, Kūlupėnų, Nasrėnų, Pipirų, Prystovų, Sauserių (Grabšyčių), Stropelių, Tintelių I, Tintelių II ir Tintelių III kaimų senosios kapinės, Šalyno žydų holokausto vieta, paminklas Kūlupėnų miške žuvusiems partizanams atminti, kryžius paskutiniojo Lietuvos partizano P. Končiaus žuvimo vietoje Didžiųjų Žalimų kaime.

Istorinės gyvenvietės
Gyvenvietė Statusas[1] Gyventojų skaičius [2] Pastabos
Grabšyčių dvaras dv 62
Kūlupėnų Medsėdžiai k -
Nasrėnų Medsėdžiai k -
Puidogalis k 65
Sausgalviai k -
Terespolis pv 25
Tintelių palivarkas pv 38
  • k. – kaimas, dv. – dvaras, pv. – palivarkas.
  • 1923 m. gyventojų surašymo duomenys.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Kretingos rajono seniūnijos

Darbėnų seniūnija | Imbarės seniūnija | Kartenos seniūnija | Kretingos miesto seniūnija | Kretingos seniūnija | Kūlupėnų seniūnija | Salantų seniūnija | Žalgirio seniūnija

  1. k – kaimas, m – miestas, mstl – miestelis, vs – viensėdis, gst – gel. stoties gyvenvietė. Šaltinis: Registrų centro duomenys 2010-03-01.
  2. 2001 m. gyventojų surašymo duomenys.