Valėnų piliakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Valėnų piliakalnis
Valėnai2009061507.JPG
Piliakalnis nuo Dangės slėnio

Valėnų piliakalnis
Koordinatės
55°50′41.9″ š. pl. 21°13′21.7″ r. ilg. / 55.844972°š. pl. 21.222694°r. ilg. / 55.844972; 21.222694Koordinatės: 55°50′41.9″ š. pl. 21°13′21.7″ r. ilg. / 55.844972°š. pl. 21.222694°r. ilg. / 55.844972; 21.222694
Savivaldybė Kretingos rajonas
Seniūnija Žalgirio seniūnija
Aukštis 12–14 m
Plotas 70 x 40
Priešpilis papėdės gyvenvietė
Naudotas I tūkstantmetis -
II tūkstantmečio pradžia
Žvalgytas 1963, 1966, 1982, 1984, 1992, 2002, 2013 m.
Registro Nr. u. k. 5272 /A468P; AR554 /
Commons-logo.svg

Vikiteka

Valėnų piliakalnis, vadinamas Pilale, Raudonkalniu (valstybės saugomas nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paminklas - unikalus kodas 5272, senas registro kodas - A468P, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR554) – piliakalnis pietvakariniame Kretingos rajono savivaldybės teritorijos pakraštyje, Valėnų vakarinėje dalyje, Babrūnės dešiniajame krante, 200 m į rytus nuo jos santakos su Dange.

Pasiekiamas keliu KretingaTriušiaiKlaipėda (RK2212). Privažiavus Valėnų kaimo kryžkelę, sukama vakarų kryptimi į Šilo gatvę ir ja važiuojama link Dangės upės. Piliakalnis yra už 1,57 km, neprivažiavus upės slėnio, kairėje kelio pusėje – medžiais apaugęs aukštumos kyšulys.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis krantinio tipo, įrengtas Babrūnės dešiniajame krante, į Dangės slėnį įsiterpusioje kalvoje. Kalvos šlaitai statūs, pietinis – 14 m aukščio, leidžiasi į Babrūnės slėnį, o vakarinis – 12 m aukščio, nuožulnesnis, leidžiasi į platų Dangės slėnį.

Aikštelė keturkampė, iškiliu viduriu, pailga šiaurės rytų-pietvakarių kryptimi, apie 70 m ilgio ir iki 40 m pločio. Jos paviršius žemėja link pietvakarinio galo, kuris yra 2 m žemesnis už rytinę aikštelės dalį.

Rytuose ir šiaurės rytuose nuo aukštumos ją skiria 45–48 m ilgio, 8 m pločio ir 1,5 m aukščio puslankio pavidalo pylimas, kurio išorinėje papėdėje buvęs gynybinis griovys.[1]

Į rytus - šiaurės rytus nuo gynybinio pylimo buvusi papėdės gyvenvietė.

Teritorijos plotas – 1,3992 ha.

0,55 km į šiaurės rytus yra Ėgliškių (Andulių) piliakalnis su priešpiliu.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis vadinamas Pilale, Raudonkalniu. Tapatinamas su vokiečių archeologų minimu Sarčių (Cartų) piliakalniu,[2] nors Sarčiai (vok. Zarten) yra 2 km į pietus, o nuo piliakalnio juos skiria Kėkštai (seniau vadinti Šudabarzdžiais, vok. Schudebarsden) ir Vitiniai (vok. Wittinnen).

Nuo 1972 m. – respublikinės reikšmės archeologijos paminklas (šifras AR554),[3] nuo 1992 m. – Lietuvos Respublikos kultūros vertybė,[4] 1997 m. įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąrašą,[5] 1998 m. paskelbtas kultūros paminklu,[6] 2004 m. pripažintas valstybės saugomu.[7]

Piliakalnis siejamas su legendinio Kretingos įkūrėjo, gotų karaliaus Armono pilimi, pastatyta 1 tūkstantmečio pirmoje pusėje.[8]

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1963 m. ir 1966 m. žvalgė Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institutas (ekspedicijų vadovas Adolfas Tautavičius), 1982 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (ekspedicijos vadovas Romas Olišauskas), 1984 m. – Julius Kanarskas, 1992 m. – Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras (ekspedicijos vadovas Vilnius Morkūnas), 2002 m. – Linas Tamulynas (Kultūros paveldo centras), 2013 m. – Jonas Balčiūnas, Arūnas Strazdas, Algirdas Skrupskelis (Kultūros paveldo centras).

1963 m. Sarčiuose neradus Cartų piliakalnio, padaryta prielaida, kad jis gali būti tapatinamas su Valėnų piliakalniu.[9]

1966 m. piliakalnio aikštelėje kultūrinio sluoksnio nepastebėta, tačiau iš gyventojų sužinota, kad ariant piliakalnį išverčiama anglių. Į rytus nuo piliakalnio aptikta papėdės gyvenvietei būdingų liekanų – perdegusio molio tinko fragmentų, geležies šlako ir pan.[10]

1984 m. piliakalnio teritorijoje pastebėta stambių medžio anglies gabalų ir smulkių molio tinko fragmentų, liudijančių apie čia stovėjusius medinius statinius, o į rytus-šiaurės rytus nuo piliakalnio lauke rasta išartų židinių liekanų: perdegusių akmenų, degėsių ir smulkų anglių.[11]

1992 m. žvalgant arimą į rytus nuo piliakalnio, papėdės gyvenvietės pėdsakų neberasta.[12]

Aplinkiniai piliakalniai[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Nagarbos piliakalnis 12 km
Rūdaičių piliakalnis 10 km
Joskaudų piliakalnis 14 km
Andulių piliakalnis 0,5 km
Kartenos piliakalnis 17 km
Mišučių piliakalnis 11 km
Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Kačaičių piliakalnis 12 km
Eketės piliakalnis 4 km Žardės piliakalnis 16 km Gerduvėnų piliakalnis 18 km
Antkalnio piliakalnis 14 km

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – Vilnius, 1975. – T. 2. – P. 174-175
    Lietuvos piliakalniai. Atlasas. – Vilnius, 2005. – T. 1. – P. 466
  2. Emil Hollack. Erläuterungen zur vorgeschichtlichen Übersichtskarte von Ostpreußen. – Glogau-Berlin, 1908. – S. 188
    Carl Engel. Einführung in die vorgeschichtliche Kultur des Memellandes. – Memel, 1931. – S. 81
    Hans Crome. Karte und Verzeichnis der vor- und frühgeschichtlichen Wehranlagen in Ostpreußen. – Altpreußen. – Juni. 1937. – Heft 3. – S. 125 (No. 37)
    Hans Crome. Verzeichnis der Wehranlagen Ostpreußens. – Prussia. – 1940. – Bd. 34. – T. 1. – S. 145
  3. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 139 (Nr. 554)
  4. Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas (1978-1990 m.). – Vilnius, 1993. – D. 1
  5. Valstybės žinios – 1998 m. vasario 7 d. – Nr. 14
  6. Valstybės žinios – 1998 m. gegužės 27. – Nr. 49
  7. Valstybės žinios – 2005 m. gegužės 7 d. – Nr. 58-2034
  8. Julius Kanarskas. Kretinga. Praeities skraistę praskleidus. – Klaipėda, 2009. – P. 19
  9. Adolfas Tautavičius. 1963 m. gegužės 8–28 dienomis vykdytos žvalgomosios archeologinės ekspedicijos Kretingos, Klaipėdos, Šilutės ir Tauragės rajonuose ataskaita. – Vilnius, 1963 m. – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. – F. 1. – B. 187. – L. 15 (Cartai)
  10. Adolfas Tautavičius. 1966 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita. – Vilnius, 1967 m. – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. – F. 1. – B. 246. – L. 17-18
  11. Valėnų piliakalnis, Žalgirio apyl., Kretingos raj. – Kretingos rajono savivaldybės paminklotvarkos archyvas. – B. AR-554
  12. Vilnius Morkūnas. 1992 m. Kretingos rajono žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 28, ap. 1. – B. 14. – L. 53-54
  • Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]