Žalgirio seniūnija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Žalgirio seniūnija
Savivaldybė: Kretingos rajono savivaldybė
Centras: Raguviškiai
Seniūnas: Bronius Talmontas
Gyventojai (2011): 3 359
Plotas: 135 km²
Tankumas (2011): 24,9 žm./km²
Gyvenvietės: 32
ZalgirioSeniunija.png
Adresas: LT-97160 Raguviškių k., Žalgirio sen., Kretingos r.
Telefonai: (8 445) 49383, (8 445) 49374,
(8 445) 49331, (8 445) 49322
Faksas: (8 445) 49374
El. paštas: seniunas.zalgiris@kretinga.lt

Žalgirio seniūnija – pietrytinę Kretingos rajono dalį apimanti seniūnija, kurią pusiau dalija Minijos upė. Seniūniją kerta plentas  216  Gargždai–Kretinga , jungiantis pajūrį su autostrada  A1  Vilnius–Kaunas–Klaipėda , ir Kartenos–Gargždų vieškelis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Seniūnijos istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Gyvenvietės
2001-04 3186
(Išsamiau)
  • 31 kaimas
  • 1 viensėdis
2009-09-01
  • 31 kaimas
  • 1 viensėdis

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nr. Amžiaus grupė Vyrų Moterų Viso
1. Iki 7 metų 129 125 254
2. Nuo 7 metų iki 16 metų 182 189 371
3. Nuo 16 metų iki 18 metų 80 51 131
4. Nuo 18 metų iki 25 metų 206 202 408
5. Nuo 25 metų iki 45 metų 567 492 1059
6. Nuo 45 metų iki 65 metų 401 405 806
7. Nuo 65 metų iki 85 metų 184 286 470
8. Nuo 85 metų 11 35 46
10. Viso 1760 1785 3545

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žalgirio seniūnija turi gilias kultūrines tradicijas, seniūnijos praeitį mena daug istorijos ir kultūros paminklų. 1905 metų sausio 3 d. Petrikaičių kaime pirmą kartą Lietuvos scenoje buvo sušoktas lietuvių liaudies šokis „Aguonėlė“.

Didžiuosiuose seniūnijos kaimuose – Raguviškiuose, Baubliuose, Budriuose ir Jokūbave veikia kultūros namai buriantys kaimo žmones į folklorinius ansamblius, liaudiškos muzikos kapelas. Šie kolektyvai aktyviai dalyvauja tradiciniuose rajono renginiuose, bei patys organizuoja daug pasirodymų.

Kiekvienais metais vyksta konkursas „Gražiausia kaimo sodyba“, todėl pavyzdingai besitvarkančių sodybų kasmet vis daugėja. Eleonoros ir Sauliaus Kupšių sodyba (Baublių km.) yra pripažinta kaip viena gražiausių ir visame Kretingos rajone.

Seniūniją garsina skrabalais grojantis Regimantas Šilinskas, ilgametis ansamblio „Nerija“ dainininkas ir gitaristas Antanas Čapas, tautodailininkas Valerijonas Veita, tapytoja Felicija Stramilaitė, Virginijos Barzdžiuvienės bei Virginijaus Brazausko keramikos dirbiniai. Seniūnija didžiuojasi kunigu misionieriumi Hermanu Šulcu, dainininke Regina Maciūtė.

Bendruomenės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Seniūnijoje įkurtos 5 kaimų bendruomenės – Jokūbavo (pirmininkas Viktoras Kairys), Budrių (pirmininkas Arvydas Stuopelis), Baublių (pirmininkė Gražina Rimkuvienė), Raguviškių (pirmininkė Daiva Dirmeitienė)ir Valėnų (pirmininkė Airida Jonkuvienė). Bendruomenės aktyviai dalyvauja sprendžiant gyventojų problemas.

Mokyklos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žalgirio seniūnijoje veikia 2 pagrindinės mokyklos – tai Jokūbavo Aleksandro Stulginskio ir Baublių mokyklos bei 1 pradinio ugdymo mokykla Raguviškiuose. Jokūbavo Aleksandro Stulginskio pagrindinė mokykla Švietimo kaitos fondo projektų konkurse „Mokyklos kaitos įvairovė“ laimėjo paramą mokyklos muziejui įrengti, mokykloje įkurtas buvusio Lietuvos Respublikos prezidento Aleksandro Stulginskio muziejus. Baublių ir Jokūbavo Aleksandro Stulginskio pagrindinėse mokyklose veikia šiuolaikiniai informacijos, metodikos ir kultūros centrai.

Bažnyčios[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Seniūnijoje veikia 3 bažnyčios ir koplyčia: Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia Budrių kaime, Šv. Juozapo bažnyčia Mikoliškių kaime, Švč. Mergelės Marijos bažnyčia Jokūbavo kaime bei Šv. Kazimiero koplyčia Baubliuose. 1906 metais Budriuose pastatyta Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia yra vienintelis medinės gotikos kūrinys pajūryje. Šioje bažnyčioje dirbo lietuviško žodžio propaguotojas, steigęs slaptas lietuviškas mokyklas, kunigas Felicijonas Lialys. Budrių bažnyčioje saugomos meniškai siuvinėtos senosios bažnyčios vėliavos, kurios paskelbtos Lietuvos Respublikos dailės paminklais.

Bibliotekos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žalgirio seniūnijoje veikia 4 Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos filialai, įsikūrę Baubliuose, Jokūbave, Raguviškiuose ir Budriuose.

Ūkis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindiniai verslai: žemės ir miškų ūkis, sodininkystė, medžio apdirbimas, gyventojų aptarnavimas. Seniūnijoje vystomas smulkus verslas: medžio apdirbimas, krovinių pervežimas, keramikos dirbiniai, gyventojams teikiamos įvairios paslaugos. Seniūnijos žemės gelmės turtingos naftos ištekliais, todėl „Geonafta“ eksploatuoja naftą ir nuolat teikia paramą seniūnijai. Mikoliškių girininkija.

Žemės ūkis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žemės ūkio ir kaimo valdų registre įregistruota daugiau nei 900 žemės ūkio paskirties žemės ūkio naudotojų. Pasėlius 2008 metais deklaravo 510 žemdirbių. Stambiausias seniūnijos ūkininkas – Virginijus Čėsna (jam priklauso daugiau kaip 1100ha žemės). Penki seniūnijos ūkininkai yra įkūrę žemės ūkio kooperatyvą „Platusis arimas“, kuriam vadovauja Arvydas Stuopelis.

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Seniūnijos sportininkai yra susibūrę į 2 – Jokūbavo ir Baublių – sporto klubus. Sportininkai dalyvauja rajono sporto renginiuose, kuriuose ne kartą yra užėmę prizines vietas įvairiose sporto šakose. Seniūnijos sportininkai dažnai pirmauja virvės traukimo ir galiūnų rungtyse. Jokūbavo ir Baublių sporto klubai ir patys organizuoja sporto varžybas, sveikatingumo šventes.

Turizmo objektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Infrastruktūriniai projektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žalgirio seniūnijoje buvo įgyvendintas SAPARD programos infrastruktūrinis projektas – Baublių gyvenvietėje rekonstruoti buitinių nuotėkų biologiniai valymo įrenginiai.

Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvenvietė Statusas[1] Gyventojų skaičius [2] Pastabos
Baubliai k 529 Kairiajame Minijos upės krante įsikūręs Baublių kaimas. Archeologijos paminklai byloja, kad jame žmonės apsigyveno II–I amžiuje prieš Kristų.
Būbeliai k 17
Budriai k 171 Į rytus yra Budrių kaimas – ne vieną šimtmetį buvusi svarbi gyvenvietė. Čia 1763 metais pastatyta koplyčia, 1906 metais- bažnyčia, 1909 metais atidaryta pradinė mokykla.
Būdviečiai k 5
Bumbuliai k 1
Dupulčiai k 486
Ėgliškiai k 17 Ėgliškių kaime esantis Andulių piliakalnis – svarbus istorinis objektas. Manoma, kad čia XIII amžiuje stovėjo Kretingos pilis.
Greičiai k 2
Jokūbavas k 502 Abipus Gargždų – Kretingos plento driekiasi Jokūbavo kaimas. Čia 1777–1778 metais Kartenos savininkas Jokūbas Nagurskis pastatė dvarą, bažnyčią ir miestelį, kurį pavadino Jokūbavu, ir išrūpino iš karaliaus Stanislovo Augusto privilegiją, leidžiančią rengti turgus. Šiandien dvarą žymi nedidelis parkas, kuriame 1991 metais pastatytas paminklas Lietuvos prezidentui Aleksandrui Stulginskiui, gyvenusiam čia 1926–1941 metais. Šalia dvaro, karo metais sudegusios bažnyčios vietoje neseniai iškilo naujos Švč. Mergelės Marijos bažnyčios mūrai. Jokūbavo kapinėse palaidota visuomenės veikėja, tapytoja, gydytoja Nijolė Dariūtė-Maštarienė (1925–1990). Aleksandro Stulginskio pagrindinėje mokykloje veikia A. Stulginskio muziejus.
Kačaičiai k 1
Kalno Grikštai k 4
Kėkštai k 16 Kėkštų kaime kunigo misionieriaus Hermano Šulco iniciatyva sparčiai kuriasi užsienio organizacijų remiama Jaunimo sodyba.
Kluonaliai k 121
Kukoriškiai k 12
Kumponai vs 0
Laumalės k 15
Mikoliškiai k 113 Atokiausiame seniūnijos pakraštyje tarp miškų išsimėtęs Mikoliškių kaimas. Jam pradžią davė XIX amžiuje įkurtas Mikoliškių dvaras, kurio savininkas generolas Liucijus Bronišas 1911 metais pastatė bažnyčią, atidarė ir išlaikė lietuvišką mokyklą.
Mišučiai k 6
Nausodis k 165 Kitapus upės stūkso Nausodžio piliakalnis (Mišučių), o šalia jo – Mišučių dvaras, kuriame gimė pirmojo lietuviško spektaklio 1899 metais Palangoje dalyvis, literatas, gydytojas Vladas Mongirdas.
Petreikiai k 18
Petrikaičiai k 29
Raguviškiai k 369 Administracinis seniūnijos centras. Upės slėnyje išlikęs IX–XII amžių kapinynas.
Rubuliai k 196
Slučkai k 17
Suktiniai k 5
Šašaičiai k 7
Toliai k 46
Utriai k 4
Valėnai k 153
Žygai k 14
Žutautai k 145
Žutautų Medsėdžiai k 0
  1. ↑ k – kaimas, m – miestas, mstl – miestelis, vs – viensėdis, gst – gel. stoties gyvenvietė. Šaltinis: Registrų centro duomenys 2010-03-01.
  2. ↑ 2001 m. gyventojų surašymo duomenys.

Seniūnaitijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2009 m. įsteigtos 7 seniūnaitijos:

  • Baublių seniūnaitija: Baublių, Kalno Grikštų kaimai
  • Budrių seniūnaitija: Budrių, Nausodžio, Kačaičių
  • Dupulčių seniūnaitija: Dupulčių, Kluonalių, Slučkų, Kukoriškių, Žygų, Būbelių kaimai
  • Jokūbavo seniūnaitija: Jokūbavo, Suktinių, Šašaičių, Petreikių, Petrikaičių kaimai
  • Mikoliškių seniūnaitija: Mikoliškių, Žutautų, Greičių, Utrių kaimai
  • Raguviškių seniūnaitija: Raguviškių, Laumalių, Būdviečių, Rubulių, Mišučių kaimai
  • Valėnų seniūnaitija: Valėnų, Tolių, Kėkštų, Ėgliškių kaimai

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Kretingos rajono seniūnijos

Darbėnų seniūnija | Imbarės seniūnija | Kartenos seniūnija | Kretingos miesto seniūnija | Kretingos seniūnija | Kūlupėnų seniūnija | Salantų seniūnija | Žalgirio seniūnija

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Žalgirio_seniūnija&oldid=5582092"