Žalgirio seniūnija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žalgirio seniūnija
Raguviškiai, Žalgirio seniūnija.JPG
Seniūnijos administracija
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybė
Centras Raguviškiai
Adresas Raguvos g. 1
Seniūnas Bronius Talmontas (2022)
Gyventojai (2021) 3 638
Plotas 164,6 km²
Tankumas (2021) 22,1 žm./km²
Gyvenvietės 30 kaimų, 1 viensėdis
ZalgirioSeniunija.png

Žalgirio seniūnija – administracinis-teritorinis vienetas Kretingos rajono savivaldybės pietrytinėje dalyje.[1] Seniūniją pusiau dalija Minijos upė. Seniūniją kerta plentas  216  GargždaiKretinga , jungiantis pajūrį su autostrada  A1  VilniusKaunasKlaipėda , ir KartenosGargždų vieškelis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Seniūnijos istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Gyvenvietės
2001-04
(Išsamiau)
3186 31 kaimas, 1 viensėdis
2009-09-01
(Išsamiau)
31 kaimas, 1 viensėdis
2011 m.
(Išsamiau)
3359 30 kaimų, 1 viensėdis
2016-08-13
(Išsamiau)
30 kaimų, 1 viensėdis
2021 m.
(Išsamiau)
164,58[2] 3638 19 gyvenviečių, turinčių >9 gyventojus

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žalgirio seniūnija turi gilias kultūrines tradicijas, seniūnijos praeitį mena daug istorijos ir kultūros paminklų. 1905 metų sausio 3 d. Petrikaičių kaime pirmą kartą Lietuvos scenoje buvo sušoktas lietuvių liaudies šokis „Aguonėlė“.

Didžiuosiuose seniūnijos kaimuose – Raguviškiuose, Baubliuose, Budriuose ir Jokūbave veikia kultūros namai buriantys kaimo žmones į folklorinius ansamblius, liaudiškos muzikos kapelas. Šie kolektyvai aktyviai dalyvauja tradiciniuose rajono renginiuose, bei patys organizuoja daug pasirodymų.

Kiekvienais metais vyksta konkursas „Gražiausia kaimo sodyba“, todėl pavyzdingai besitvarkančių sodybų kasmet vis daugėja. Eleonoros ir Sauliaus Kupšių sodyba (Baublių km.) yra pripažinta kaip viena gražiausių ir visame Kretingos rajone.

Seniūniją garsina skrabalais grojantis Regimantas Šilinskas, ilgametis ansamblio „Nerija“ dainininkas ir gitaristas Antanas Čapas, tautodailininkas Valerijonas Veita, tapytoja Felicija Stramilaitė, Virginijos Barzdžiuvienės bei Virginijaus Brazausko keramikos dirbiniai. Seniūnija didžiuojasi kunigu misionieriumi Hermanu Šulcu, dainininke Regina Maciūtė.

Bendruomenės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Seniūnijoje įkurtos 5 kaimų bendruomenės – Jokūbavo (pirmininkas Viktoras Kairys), Budrių (pirmininkas Arvydas Stuopelis), Baublių (pirmininkė Gražina Rimkuvienė), Raguviškių (pirmininkė Daiva Dirmeitienė) ir Valėnų (pirmininkė Airida Jonkuvienė). Bendruomenės aktyviai dalyvauja sprendžiant gyventojų problemas.

Mokyklos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žalgirio seniūnijoje veikia 2 pagrindinės mokyklos – tai Jokūbavo Aleksandro Stulginskio ir Baublių mokyklos bei 1 pradinio ugdymo mokykla Raguviškiuose. Jokūbavo Aleksandro Stulginskio pagrindinė mokykla Švietimo kaitos fondo projektų konkurse „Mokyklos kaitos įvairovė“ laimėjo paramą mokyklos muziejui įrengti, mokykloje įkurtas buvusio Lietuvos Respublikos prezidento Aleksandro Stulginskio muziejus. Baublių ir Jokūbavo Aleksandro Stulginskio pagrindinėse mokyklose veikia šiuolaikiniai informacijos, metodikos ir kultūros centrai.

Bažnyčios[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Seniūnijoje veikia 3 bažnyčios ir koplyčia: Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia Budrių kaime, Šv. Juozapo bažnyčia Mikoliškių kaime, Švč. Mergelės Marijos bažnyčia Jokūbavo kaime bei Šv. Kazimiero koplyčia Baubliuose. 1906 metais Budriuose pastatyta Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia yra vienintelis medinės gotikos kūrinys pajūryje. Šioje bažnyčioje dirbo lietuviško žodžio propaguotojas, steigęs slaptas lietuviškas mokyklas, kunigas Felicijonas Lialys. Budrių bažnyčioje saugomos meniškai siuvinėtos senosios bažnyčios vėliavos, kurios paskelbtos Lietuvos Respublikos dailės paminklais.

Bibliotekos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žalgirio seniūnijoje veikia 4 Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos filialai, įsikūrę Baubliuose, Jokūbave, Raguviškiuose ir Budriuose.

Ūkis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindiniai verslai: žemės ir miškų ūkis, sodininkystė, medžio apdirbimas, gyventojų aptarnavimas. Seniūnijoje vystomas smulkus verslas: medžio apdirbimas, krovinių pervežimas, keramikos dirbiniai, gyventojams teikiamos įvairios paslaugos. Seniūnijos žemės gelmės turtingos naftos ištekliais, todėl „Geonafta“ eksploatuoja naftą ir nuolat teikia paramą seniūnijai. Mikoliškių girininkija.

Žemės ūkis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žemės ūkio ir kaimo valdų registre įregistruota daugiau nei 900 žemės ūkio paskirties žemės ūkio naudotojų. Pasėlius 2008 metais deklaravo 510 žemdirbių. Stambiausias seniūnijos ūkininkas – Virginijus Čėsna (jam priklauso daugiau kaip 1100ha žemės). Penki seniūnijos ūkininkai yra įkūrę žemės ūkio kooperatyvą „Platusis arimas“, kuriam vadovauja Arvydas Stuopelis.

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Seniūnijos sportininkai yra susibūrę į 2 – Jokūbavo ir Baublių – sporto klubus. Sportininkai dalyvauja rajono sporto renginiuose, kuriuose ne kartą yra užėmę prizines vietas įvairiose sporto šakose. Seniūnijos sportininkai dažnai pirmauja virvės traukimo ir galiūnų rungtyse. Jokūbavo ir Baublių sporto klubai ir patys organizuoja sporto varžybas, sveikatingumo šventes.

Turizmo objektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Infrastruktūriniai projektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žalgirio seniūnijoje buvo įgyvendintas SAPARD programos infrastruktūrinis projektas – Baublių gyvenvietėje rekonstruoti buitinių nuotėkų biologiniai valymo įrenginiai.

Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Seniūnijos gyvenvietės (sąrašas sudarytas 2022-01-31 „Registrų centro“ ir 2011–2021 m. gyventojų surašymų duomenimis):

Gyvenvietė Gyventojai (2021) Gyventojai (2011)
Baubliai, k. 379 463
Būbeliai, k. 31 17
Budriai, k. 140 204
Būdviečiai, k. 8
Bumbuliai, k. 0
Dupulčiai, k. 428 432
Ėgliškiai, k. 46 42
Greičiai, k. 0
Jokūbavas, k. 372 479
Kalno Grikštai, k. 4
Kėkštai, k. 17
Kluonaliai, k. 654 220
Kukoriškiai, k. 2
Kumponai, vs. 70 17
Laumalės, k. 10 6
Mikoliškiai, k. 63 81
Mišučiai, k. 10
Nausodis, k. 129 136
Petreikiai, k. 22 27
Petrikaičiai, k. 24 23
Raguviškiai, k. 288 332
Rubuliai, k. 672 501
Slučkai, k. 6
Suktiniai, k. 5
Šašaičiai, k. 13
Toliai, k. 42 51
Utriai, k. 3
Valėnai, k. 128 115
Žygai, k. 19 17
Žutautai, k. 95 128
Žutautų Medsėdžiai, k. 0

Trumpi aprašymai:

  • Kairiajame Minijos upės krante įsikūręs Baublių kaimas. Archeologijos paminklai byloja, kad jame žmonės apsigyveno II–I amžiuje prieš Kristų.
  • Į rytus yra Budrių kaimas – ne vieną šimtmetį buvusi svarbi gyvenvietė. Čia 1763 metais pastatyta koplyčia, 1906 metais- bažnyčia, 1909 metais atidaryta pradinė mokykla.
  • Ėgliškių kaime esantis Andulių piliakalnis – svarbus istorinis objektas. Manoma, kad čia XIII amžiuje stovėjo Kretingos pilis.
  • Abipus GargždųKretingos plento driekiasi Jokūbavo kaimas. Čia 1777–1778 metais Kartenos savininkas Jokūbas Nagurskis pastatė dvarą, bažnyčią ir miestelį, kurį pavadino Jokūbavu, ir išrūpino iš karaliaus Stanislovo Augusto privilegiją, leidžiančią rengti turgus. Šiandien dvarą žymi nedidelis parkas, kuriame 1991 metais pastatytas paminklas Lietuvos prezidentui Aleksandrui Stulginskiui, gyvenusiam čia 1926–1941 metais. Šalia dvaro, karo metais sudegusios bažnyčios vietoje neseniai iškilo naujos Švč. Mergelės Marijos bažnyčios mūrai. Jokūbavo kapinėse palaidota visuomenės veikėja, tapytoja, gydytoja Nijolė Dariūtė-Maštarienė (1925–1990). Aleksandro Stulginskio pagrindinėje mokykloje veikia A. Stulginskio muziejus.
  • Kėkštų kaime kunigo misionieriaus Hermano Šulco iniciatyva sparčiai kuriasi užsienio organizacijų remiama Jaunimo sodyba.
  • Atokiausiame seniūnijos pakraštyje tarp miškų išsimėtęs Mikoliškių kaimas. Jam pradžią davė XIX amžiuje įkurtas Mikoliškių dvaras, kurio savininkas generolas Liucijus Bronišas 1911 metais pastatė bažnyčią, atidarė ir išlaikė lietuvišką mokyklą.
  • Kitapus upės stūkso Nausodžio piliakalnis (Mišučių), o šalia jo – Mišučių dvaras, kuriame gimė pirmojo lietuviško spektaklio 1899 metais Palangoje dalyvis, literatas, gydytojas Vladas Mongirdas.
  • Raguviškiai – administracinis seniūnijos centras. Upės slėnyje išlikęs IX–XII amžių kapinynas.

Seniūnaitijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2009 m. įsteigtos 7 seniūnaitijos:

  • Baublių seniūnaitija: Baublių, Kalno Grikštų kaimai
  • Budrių seniūnaitija: Budrių, Nausodžio, Kačaičių
  • Dupulčių seniūnaitija: Dupulčių, Kluonalių, Slučkų, Kukoriškių, Žygų, Būbelių kaimai
  • Jokūbavo seniūnaitija: Jokūbavo, Suktinių, Šašaičių, Petreikių, Petrikaičių kaimai
  • Mikoliškių seniūnaitija: Mikoliškių, Žutautų, Greičių, Utrių kaimai
  • Raguviškių seniūnaitija: Raguviškių, Laumalių, Būdviečių, Rubulių, Mišučių kaimai
  • Valėnų seniūnaitija: Valėnų, Tolių, Kėkštų, Ėgliškių kaimai

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]