Rubuliai
 | ||
|---|---|---|
  Rubuliai |
||
| Koordinatės | 55°54′11″š. pl. 21°23′49″r. ilg. / 55.903°š. pl. 21.397°r. ilg.Koordinatės: 55°54′11″š. pl. 21°23′49″r. ilg. / 55.903°š. pl. 21.397°r. ilg. | |
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kretingos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Žalgirio seniūnija | |
| Gyventojų skaičius | 501 (2011 m.) | |
Rubuliai – kaimas pietrytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 10 km į rytus nuo Kretingos, 5 km į vakarus nuo Kartenos, Minijos dešiniajame krante, prie valstybinės reikšmės magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga . Iš šiaurės prieina Rubulių miškas (350 ha).
Rubulių kaime veikia UAB „Aldavija“ (medienos apdirbimas), UAB „Transpolitas“ (automobilių transporto paslaugos), A. Rudavičiaus sodininkystės-daržininkystės ūkis ir kt.
Kaime yra sodininkų bendrija „Rubuliai”, Antano Pakso konstruojamas vėjo malūnas.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rubulių kaimas pirmąkart paminėtas 1566 m. Kretingos valsčiaus inventoriuje. 1831 m. kaimo apylinkėse veikė sukilėliai. 1885 m. vasario mėnesį susekta slapta lietuviška mokykla. Joje mokytojas Petras Bucys mokino 13 vaikų (10 berniukų ir 3 mergaites). Be lietuvių kalbos buvo mokinama ir rusiškai.
1940–1941 m. kaime raudonarmiečiai pastatė kelis betoninius dotus. Po Antrojo pasaulinio karo apylinkėje vyko rezistencinė kova, žuvo nemažai gyventojų, 12-13 šeimų ištremta į Sibirą.
Sovietmečiu Rubuliai buvo Kretingos sodininkystės tarybinio ūkio pagalbinė gyvenvietė. Melioruojant laukus, sunaikinta dalis vienkiemių. Buvo kultūros namai (įkurti 1961 m.), veikė biblioteka (1964–1971 m.).
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||||||
| 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur.[2] | 1979 m.sur. | 1986 m.[3] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 538 | 414 | 257 | 302 | 245 | 189 | 190 | 196 | 501 | ||
| ||||||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Gimė
- Vytautas Vaičekauskas (1926 m.) – siuvėjas, Kardo rinktinės rėmėjas, ryšininkas (nuo 1946 m.), vėliau – rinktinės štabo apsaugos Vizbuto būrio partizanas. Žuvo 1953 m. balandžio 6 d. Kūlupėnų miške. Atminimas įamžintas Kūlupėnų partizanų paminkle;
- Algis Zaboras (1951 m. rugsėjo 27 d.) – choro dirigentas, pedagogas.
Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Rubulių senosios kapinės, vadinamos Marų kapeliais (XVI–XIX a.);
- Koplytėlė su ornamentuotu kryželiu ir Marijos Maloningosios skulptūra[4] (1855 m.);
- Koplytstulpis su ornamentuotu kryželiu, Šv. Pranciškaus ir Marijos su kūdikiu skulptūromis[5] (XIX a. pabaiga – XX a. pradžia).
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
- ↑ Rubuliai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 107 psl.
- ↑ Rubuliai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 576 psl.
- ↑ Kultūros vertybių registras: Koplytėlė su ornamentuotu kryželiu ir Marijos Maloningosios
- ↑ Kultūros vertybių registras: Koplytstulpis su ornamentuotu kryželiu, Šv. Pranciškaus ir M
- Rubuliai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987.
