Dauginčių piliakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Dauginčių piliakalnis
Dauginciai piliakalnis1 20090629.JPG
Piliakalnis nuo Slinkupio upelio pusės

Dauginčių piliakalnis
Koordinatės
55°56′47.8″ š. pl. 21°31′53.4″ r. ilg. / 55.946611°š. pl. 21.531500°r. ilg. / 55.946611; 21.531500Koordinatės: 55°56′47.8″ š. pl. 21°31′53.4″ r. ilg. / 55.946611°š. pl. 21.531500°r. ilg. / 55.946611; 21.531500
Savivaldybė Kretingos rajonas
Seniūnija Kartenos seniūnija
Aukštis 20 m
Plotas 45×45 m
Priešpilis gyvenvietė
Naudotas I tūkstantmetis -
II tūkstantmečio pradžia
Žvalgytas 1966, 1982, 1992, 2009 m.
Registro Nr. 5218 /A1711; AR500/

Dauginčių piliakalnis, vadinamas Pilimi, Pilale (kultūros vertybė: unikalus kodas - 5218, senas registro kodas - A1711, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR500) – piliakalnis rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Dauginčiuose (Kartenos sen.), Minijos kairiajame krante.

Pasiekiamas nuo magistralinio kelio  A11  ŠiauliaiPalanga . Dauginčių kryžkelėje pasukus iš plento šiaurės kryptimi į gyvenvietę ir Vyšnių gatve pavažiavus 1,1 km, sukama į kairėje pusėje esančią Kalno gatvę, kuria važiuojama 500 m vakarų kryptimi. Už abipus gatvės stūksančių ūkinių pastatų pasukama į dešinę ir toliau važiuojama 1 km šiaurės rytų kryptimi. Piliakalnis stūkso kairėje kelio pusėje, nusileidus į slėnį.

Piliakalnis 1986 m.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrengtas Minijos kairiajame krante, aukštumos kampe, įsiterpiančiame į santaką su Slinkupiu. Šlaitai statūs, iki 20 m aukščio, šiaurėje ir šiaurės rytuose leidžiasi į platų santakos slėnį, o pietryčiuose – šio slėnio raguvą. Vakarų ir pietvakarių pusėje piliakalnis susisiekia su aukštuma.

Aikštelė beveik keturkampė, orientuota pagal pasaulio šalių kryptis, 45 x 45 m dydžio. Pagal vakarinį jos kraštą nuo aukštumos pusės išlikęs apsauginio griovio įlinkis ir suplokštėjęs apie 45 m ilgio, 0,3–0,5 m aukščio ir 13 m pločio gynybinis pylimas.[1]

Piliakalnis smarkiai apardytas gamtinės erozijos ir arimo. Gynybinis griovys užslinkęs ir užpiltas, o pylimas nuskleistas ilgai ariant. Teritorija užsodinta spygliuočių mišku, apaugusi lapuočiais medžiais ir krūmais. Rytinio šlaito papėdėje matosi bulviarūsių duobės.

Rytinėje papėdėje stovi stilizuotų pilies kuorų pavidalo anotacinis ženklas su užrašu: „DAUGINČIŲ PILIAKALNIS“ (autorius – Arvydas Klovas, pastatė – Salantų regioninio parko direkcija, 2003 m.).

Teritorijos plotas – 2,5087 ha.

800 m į šiaurę yra Sauserių piliakalnis, 500 m į šiaurės rytus – Dauginčių II piliakalnis.

Aplinkiniai piliakalniai[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Įpilties piliakalnis 28 km Imbarės piliakalnis 9 km
Sauserių piliakalnis 0,8 km
Gintališkės piliakalnis 16 km
Dauginčių II piliakalnis 0,5 km
Blank-50px.png
Martynaičių piliakalnis 3 km
Kurmaičių piliakalnis 17 km
Nagarbos piliakalnis 21 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Surblių piliakalnis 18 km
Kartenos piliakalnis 5 km
Gintarų piliakalnis 4 km
Gaudučių piliakalnis 5 km
Žvaginių piliakalnis 29 km
Gandingos piliakalnis 16 km
Pakutuvėnų piliakalnis 10 km

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis detaliau netyrinėtas, todėl apie jo įrengimą, tikslesnį datavimą ir istorinę raidą duomenų nėra. Preliminariai datuojamas I tūkstantmečiu.[2] Ant jo stovėjo medinė kuršių ar jų protėvių pilis.[3]

Vietos gyventojai piliakalnį vadina Pilale, rečiau – Pilimi.

1972 m. paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu (AR500),[4] 2003 m. įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (A1711), 2005 m. pripažintas valstybės saugoma kultūros vertybe.[5]

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1966 m. žvalgė Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institutas (tyrimų vadovas Adolfas Tautavičius),[6] 1982 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (tyrimų vadovas Romas Olišauskas),[7] 1992 m. – Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras (tyrimų vadovas Vilnius Morkūnas),[8] 2009 m. – Romas Jarockis.[9]

1966 m. piliakalnio aikštelėje aptikta kultūrinio sluoksnio pėdsakų.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – Vilnius, 1975. – T. 2. – P. 51, eil. Nr. 142
    Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998
    Julius Kanarskas. Dauginčių piliakalniai. – Švyturys – 2017 m. vasario 25 d. – P. 5
  2. Lietuvos piliakalniai: Atlasas. Parengė Zenonas Baubonis, Gintautas Zabiela. – Vilnius, 2005. – T. 1. – P. 440-441
  3. Julius Kanarskas. Kartenos apylinkių proistorė. – Lietuvos lokaliniai tyrimai. – Vilnius, 2002. – T. 1(2). – P. 212
    Julius Kanarskas. Kartenos apylinkių proistorė. – Kartena. Lietuvos valsčiai. – Vilnius, 2012. – P. 108
  4. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 135
  5. Dauginčių piliakalnis, vad. Pilale, Pilimi (5218). – Kultūros vertybių registras. 2015 m.
  6. Adolfas Tautavičius. 1966 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 1. – B. 104. - L. 21
  7. Žvalgymų medžiaga saugoma Kultūros paveldo centre
  8. Vilnius Morkūnas. 1992 m. Kretingos rajono žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 28, ap.1. – B. 14. – L. 7-8
  9. Mažai informatyvūs archeologiniai tyrinėjimai. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2009 metais. – Vilnius, 2010. - P. 498, eil. Nr. 16
  • Diana Jomantaitė. Pilalių turtas – reti augalai ir paukščiai. – Pajūrio naujienos – 2013 m. kovo 15 d.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]