Dauginčių piliakalnis
| Dauginčių piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Dauginčių piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kretingos rajonas | ||
| Seniūnija | Kartenos seniūnija | ||
| Aukštis | 20 m | ||
| Plotas | 45×45 m | ||
| Priešpilis | gyvenvietė | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia | ||
| Žvalgytas | 1966, 1982, 1992, 2009 m. | ||
| Registro Nr. | 5218 /A1711; AR500/ | ||
Dauginčių piliakalnis, vadinamas Pilimi, Pilale (kultūros vertybė: unikalus kodas - 5218, senas registro kodas - A1711, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR500) – piliakalnis rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Dauginčiuose (Kartenos sen.), Minijos kairiajame krante.
Pasiekiamas nuo magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga . Dauginčių kryžkelėje pasukus iš plento šiaurės kryptimi į gyvenvietę ir Vyšnių gatve pavažiavus 1,1 km, sukama į kairėje pusėje esančią Kalno gatvę, kuria važiuojama 500 m vakarų kryptimi. Už abipus gatvės stūksančių ūkinių pastatų pasukama į dešinę ir toliau važiuojama 1 km šiaurės rytų kryptimi. Piliakalnis stūkso kairėje kelio pusėje, nusileidus į slėnį.
Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įrengtas Minijos kairiajame krante, aukštumos kampe, įsiterpiančiame į santaką su Slinkupiu. Šlaitai statūs, iki 20 m aukščio, šiaurėje ir šiaurės rytuose leidžiasi į platų santakos slėnį, o pietryčiuose – šio slėnio raguvą. Vakarų ir pietvakarių pusėje piliakalnis susisiekia su aukštuma.
Aikštelė beveik keturkampė, orientuota pagal pasaulio šalių kryptis, 45 x 45 m dydžio. Pagal vakarinį jos kraštą nuo aukštumos pusės išlikęs apsauginio griovio įlinkis ir suplokštėjęs apie 45 m ilgio, 0,3–0,5 m aukščio ir 13 m pločio gynybinis pylimas.[1]
Piliakalnis smarkiai apardytas gamtinės erozijos ir arimo. Gynybinis griovys užslinkęs ir užpiltas, o pylimas nuskleistas ilgai ariant. Teritorija užsodinta spygliuočių mišku, apaugusi lapuočiais medžiais ir krūmais. Rytinio šlaito papėdėje matosi bulviarūsių duobės.
Rytinėje papėdėje stovi stilizuotų pilies kuorų pavidalo anotacinis ženklas su užrašu: „DAUGINČIŲ PILIAKALNIS“ (autorius – Arvydas Klovas, pastatė – Salantų regioninio parko direkcija, 2003 m.).
Teritorijos plotas – 2,5087 ha.
800 m į šiaurę yra Sauserių piliakalnis, 500 m į šiaurės rytus – Dauginčių II piliakalnis.
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Įpilties piliakalnis 28 km | Imbarės piliakalnis 9 km Sauserių piliakalnis 0,8 km |
Gintališkės piliakalnis 16 km Dauginčių II piliakalnis 0,5 km |
| |||||||
| Martynaičių piliakalnis 3 km Kurmaičių piliakalnis 17 km Nagarbos piliakalnis 21 km |
|
Surblių piliakalnis 18 km | |||||||||
| Kartenos piliakalnis 5 km Gintarų piliakalnis 4 km |
Gaudučių piliakalnis 5 km Žvaginių piliakalnis 29 km |
Gandingos piliakalnis 16 km Pakutuvėnų piliakalnis 10 km | |||||||||
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnis detaliau netyrinėtas, todėl apie jo įrengimą, tikslesnį datavimą ir istorinę raidą duomenų nėra. Preliminariai datuojamas I tūkstantmečiu.[2] Ant jo stovėjo medinė kuršių ar jų protėvių pilis.[3]
Vietos gyventojai piliakalnį vadina Pilale, rečiau – Pilimi.
1972 m. paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu (AR500),[4] 2003 m. įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (A1711), 2005 m. pripažintas valstybės saugoma kultūros vertybe.[5]
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1966 m. žvalgė Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institutas (tyrimų vadovas Adolfas Tautavičius),[6] 1982 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (tyrimų vadovas Romas Olišauskas),[7] 1992 m. – Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras (tyrimų vadovas Vilnius Morkūnas),[8] 2009 m. – Romas Jarockis.[9]
1966 m. piliakalnio aikštelėje aptikta kultūrinio sluoksnio pėdsakų.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – Vilnius, 1975. – T. 2. – P. 51, eil. Nr. 142
Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998
Julius Kanarskas. Dauginčių piliakalniai. – Švyturys – 2017 m. vasario 25 d. – P. 5 - ↑ Lietuvos piliakalniai: Atlasas. Parengė Zenonas Baubonis, Gintautas Zabiela. – Vilnius, 2005. – T. 1. – P. 440-441
- ↑ Julius Kanarskas. Kartenos apylinkių proistorė. – Lietuvos lokaliniai tyrimai. – Vilnius, 2002. – T. 1(2). – P. 212
Julius Kanarskas. Kartenos apylinkių proistorė. – Kartena. Lietuvos valsčiai. – Vilnius, 2012. – P. 108 - ↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 135
- ↑ Dauginčių piliakalnis, vad. Pilale, Pilimi (5218). – Kultūros vertybių registras. 2015 m.
- ↑ Adolfas Tautavičius. 1966 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 1. – B. 104. - L. 21
- ↑ Žvalgymų medžiaga saugoma Kultūros paveldo centre
- ↑ Vilnius Morkūnas. 1992 m. Kretingos rajono žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 28, ap.1. – B. 14. – L. 7-8
- ↑ Mažai informatyvūs archeologiniai tyrinėjimai. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2009 metais. – Vilnius, 2010. - P. 498, eil. Nr. 16
- Diana Jomantaitė. Pilalių turtas – reti augalai ir paukščiai. – Pajūrio naujienos – 2013 m. kovo 15 d.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- „Dauginčių piliakalnis, vad. Pilale, Pilimi“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2017-07-27.
- Lietuvos piliakalniai
- Lietuvos lokaliniai tyrimai (Vilnius, 2002/05). - T. 1(2)
- Kretingos krašto enciklopedija - Dauginčių piliakalnis I Archyvuota kopija 2016-07-16 iš Wayback Machine projekto.
- Pilalių turtas – reti augalai ir paikščiai - UAB Pajūrio naujienos
- Dauginčių piliakalniai - Švyturys – 2017 m. vasario 25 d. Archyvuota kopija 2021-05-08 iš Wayback Machine projekto.
- Dauginčių piliakalniai - Kretingos muziejus Archyvuota kopija 2021-04-18 iš Wayback Machine projekto.
- Dauginčių piliakalniai - Švyturio laikraštis[neveikianti nuoroda]