Ėgliškių (Andulių) piliakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Andulių piliakalnis)
Jump to navigation Jump to search
Ėgliškių (Andulių) piliakalnis
Egliskiai piliakalnis 2006.JPG
Bendras piliakalnio vaizdas iš vakarų pusės

Ėgliškių (Andulių) piliakalnis
Koordinatės
55°50′59″ š. pl. 21°13′43″ r. ilg. / 55.84972°š. pl. 21.22861°r. ilg. / 55.84972; 21.22861Koordinatės: 55°50′59″ š. pl. 21°13′43″ r. ilg. / 55.84972°š. pl. 21.22861°r. ilg. / 55.84972; 21.22861
Savivaldybė Kretingos rajonas
Seniūnija Žalgirio seniūnija
Aukštis 10–12 m
Plotas 60×40 m
Naudotas I tūkstantmečio pabaiga – 1263 m.
Žvalgytas 1959, 1963, 1982, 1992 m.
Tirtas 1965, 2003 m.
Registro Nr. 5268, 23791, 23792
(A462KP; AR550)
Commons-logo.svg

Vikiteka

Ėgliškių, Andulių piliakalnis, vad. Švedkalniu, Švedų pylimu, Piltimi (valstybės saugomas kultūros paminklų kompleksas: unikalūs kodai – komplekso 23791, piliakalnio 5268, priešpilio 23792; senas registro kodas A462KP, istorijos ir kultūros paminklų sąrašo Nr. AR550) – piliakalnis Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, Ėgliškių kaime, Danės kairiajame ir jos intako Šaltupio (Kapupio) dešiniajame krante.

Pasiekiamas keliu KretingaTriušiai ties didesniu posūkiu į rytus pasukus į dešinę pietų kryptimi, pavažiavus 450 m, kiek kairiau priekyje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnyje 1253–1263 m. stovėjusios Kretingos pilies atminimo akmuo

Piliakalnyje lokalizuojama Kretingos pilis, minima 12531263 m. rašytinių šaltinių.[1] Kryžiuočiams užkariavus pietų kuršius, 1253 m. pilis ir pusė jos žemių buvo palikta feodalui Veltūnui ir jo broliams Reiginui, Saveidžiui ir Tvertikiniui, o kitą pusę pasidalino Kuršo vyskupas ir Livonijos ordino magistras. Po Durbės mūšio kuršiams sukilus, kretingiškiai 1263 m. pavasarį sutriuškino juos puolusius kryžiuočius, o žygiui vadovavusį Klaipėdos pilies komtūrą paėmė į nelaisvę ir paaukojo ant laužo dievams. Kitą belaisvį riterį išmainė į savo karius, buvusias vokiečių nelaisvėje. Per antrąjį karo žygį klasta užėmę pilį, kryžiuočiai išžudė visus jos gynėjus ir gyventojus, nesigailėdami nei moterų, nei vaikų. Prisiplėšę turto ir sudeginę pilį, riteriai grįžo į Klaipėdą. Kretingos pilies apypilis (castellatura Creten) paskutinį kartą paminėtas 1290 m.[2]

Vėliau piliakalnis buvo po 1944 m. išnykusio Andulių kaimo žemėje, todėl archeologinėje ir enciklopedinėje literatūroje vadinamas Andulių piliakalniu.

1972 m. paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu (AR550),[3] 1997 m. įrašytas į kultūros vertybių registrą kaip archeologinis kompleksas, susidedantis iš piliakalnio ir priešpilio,[4] 1998 m. paskelbtas kultūros paminklu, kuris 2005 m. pripažintas valstybės saugomu.[5]

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis vadinamas Švedkalniu, Švedų pylimu, Piltimi. Įrengtas aukštumos kyšulyje, kurį iš pietų ir vakarų juosia Danės ir Šaltupio (Kapupio) slėniai ir daubos. Šlaitai statūs, 10–12 m aukščio. Aikštelė ovali, 60×40 m dydžio, ištęsta šiaurės – pietų kryptimi. Iš šiaurės ir rytų supiltas 70 m ilgio, 1,5 m aukščio, 10 m pločio puslankio pavidalo pylimas.[6]

Į šiaurės vakarus nuo piliakalnio, už 7 m gylio, 40 m pločio griovio yra piliakalniui nepanaudotas ir Perkūnkalniu (Perkūno kalnu) vadinamas 36 m ilgio, 8 m pločio aukštumos kyšulys. Manoma, kad čia galėjo būti alkakalnis, kadangi 1944 m. jame dar gulėjo stambus akmuo su dubens pavidalo įdubimu, vadinamas Apierų (Aukų) akmeniu.

Kultūros vertybių registre kyšulys vadinamas piliakalniu,[7] o piliakalnis – priešpiliu.[8]

Į rytus ir šiaurę nuo piliakalnio plyti IIXIII a. kapinynas.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1963 m. žvalgė Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institutas (vadovas Adolfas Tautavičius), 1982 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (vadovas Romas Olišauskas), 1992 m. – Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras (vadovas Vilnius Morkūnas).

1965 m. kraštotyrininkas Ignas Jablonskis ištyrė 2,7 m² plotą. Nustatyta, kad aikštelėje išlikęs smarkiai apnaikintas nestoras kultūrinis sluoksnis, o pylime aptikti du degėsių sluoksniai. Pirmasis pylimas buvęs 1,5 m aukščio, o jo viršuje stovėjusi medinė gynybinė siena. Jai sudegus pylimas buvo paaukštintas iki 3,5 m. 1972 m. I. Jablonskis piliakalnyje lokalizavo XIII a. rašytiniuose šaltiniuose minimą Kretingos pilį.[9]

2003 m. Reda Švelniūtė aikštelės centre ir pietinėje dalyje ištyrė 20 m². Rastas 30 cm storio II tūkstantmečio pradžios kultūrinis sluoksnis su žalvarinės pasaginės segės dalimi, žalvarine plokštele, lygia keramika.[10]

Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pabaiga – 1263 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Emil Hollack. Erläuterungen zur vorgeschichtlichen Übersichtskarte von Ostpreußen. - Glogau-Berlin, 1908
  • Hans Crome. Karte und Verzeichnis der vor- und frühgeschichtlichen Wehranlagen in Ostpreußen // Altpreußen. - 1937, Juni. - Heft 3. - S. 124 (Nr. 5).
  • Kultūros paminklų enciklopedija. - Vilnius, 1998
  • Lietuvos piliakalniai: atlasas. - Vilnius, 2005. - T. 2. - P. 437–438

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkiniai piliakalniai[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Nagarbos piliakalnis 12 km Joskaudų piliakalnis 13 km
Kurmaičių piliakalnis 9 km
Kartenos piliakalnis 17 km Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Kačaičių piliakalnis 12 km
Eketės piliakalnis 5 km Valėnų piliakalnis 0,6 km
Žardės piliakalnis 17 km
Gerduvėnų piliakalnis 18 km
Antkalnio piliakalnis 14 km