Kurmaičiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Kurmaičiai
Kurmaičiai200906165.JPG

Kurmaičiai
Koordinatės 55°55′52″š. pl. 21°15′50″r. ilg. / 55.931°š. pl. 21.264°r. ilg. / 55.931; 21.264 (Kurmaičiai)Koordinatės: 55°55′52″š. pl. 21°15′50″r. ilg. / 55.931°š. pl. 21.264°r. ilg. / 55.931; 21.264 (Kurmaičiai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Kretingos seniūnija
Gyventojų skaičius 564 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: KurmaičiaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Kùrmaičiai
Kilmininkas: Kùrmaičių
Naudininkas: Kùrmaičiams
Galininkas: Kùrmaičius
Įnagininkas: Kùrmaičiais
Vietininkas: Kùrmaičiuose

Kurmaičiai – kaimas pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 4 km į šiaurę nuo Kretingos, abipus Akmenos upės (Kurmaičių ir Padvarių tvenkinių). Seniūnaitijos centras. Veikia pradinė mokykla (nuo 1993 m.), biblioteka (nuo 1956 m.), kultūros namai (nuo 1961 m.), medicinos punktas, paštas (LT-97017) (nuo 1960 m.), UAB P. Varkojis ir Ko, UAB Navaba, AB Vievio paukštynas filialas. Kaimo vakariniu pakraščiu eina Kretingos–Skuodo geležinkelis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kurmaičių tvenkinys

Pirmieji gyventojai kaime apsigyveno neolite. Apie tai liudija virvelinės keramikos kultūros vyro kapas su laiviniu kovos kirviu,[2] rastas žvyro karjere.

Gausi bendruomenė gyveno I tūkstantmečio pr. m. e. II pusėje – I tūkstantmečio I pusėje. Ją mena išlikę pilkapiai, kapinynas ir piliakalnis, kuriame taip pat veikė alkvietė.

Rašytiniuose šaltiniuose Kurmaičiai pirmą kartą paminėti 1566 m. Kaimo pavadinimas asmenvardinės kilmės, kilęs iš pirmojo naujakurio Kurmio vardo. Kaimas priklausė Kretingos valsčiui ir buvo vaitijos centras. Valstiečiai valdė 75 valakus žemės, iš kurių 54 valakai buvo ariami. 1566 m. kaime gyveno 82, 1572 m. – 48 šeimos. XVIII a. kaimo žemių pietinėje dalyje įsikūrė vienkieminis Tintelių užusienis, pirmąkart paminėtas 1771 m.

XVIXIX a. kaimas turėjo 4 kapines, kurių ankstyviausios yra pietiniame pakraštyje, prie Akmenos upės, į tvenkinį įsiterpiančiame kyšulyje.[3]

1827 m. kaime buvo 30 katalikų kiemų, 1846 m. – 28 dūmai, 1857 m. – 20 katalikų kiemų. Panaikinus baudžiavą, 1870 m. išperkamuosius žemės mokesčius grafui Nikolajui Zubovui mokėjo 113 valstiečių. Nuo 1861 m. kaimas buvo Kretingos valsčiaus Kurmaičių seniūnijos, o 19401941 ir 19441968 m. – Kurmaičių apylinkės administracinis centras.[4]

19351937 m. išskirstytas į vienkieminius ūkius.[5] Tarpukariu Kurmaičiuose pradėjo veikti didžiausias Kretingos apskrityje žvyro karjeras. Iš jo link Kretingos buvo nutiestas siauras geležinkelis, kuriuo buvo gabenamas žvyras geležinkelio TelšiaiKretinga statybai ir kt. poreikiams. Kasant žvyrą karjere buvo aptiktas mamuto dantis bei neolito laikotarpio žmogaus kapas. Prieš karą ir pokariu kaimo pietiniame pakraštyje prie Akmenos upės stovėjo vandens malūnas.

19481951 m. į Sibirą ir Rusijos Tolimuosius Rytus buvo ištremta 46 žmonės – Baltmiškių, Baužių, Beržanskių, Bružų, Dauginčių, Jonušų, Juškų, Kiesų, Markų, Šilų šeimos, A. Katkus ir L. Šikšnienė.[6]

1949 m. įkurtas „Žemaičių tiesos“ kolūkis (pirmasis pirmininkas Pranas Perkumas). Vietoje jo 1959 m. įsteigtas Kurmaičių tarybinis ūkis (pirmasis direktorius Jonas Jonuškis), kuris 1966 m. pertvarkytas į paukštininkystės tarybinį ūkį. Kaime buvo pastatyta lentpjūvė, paukštininkystės kompleksas, atidarytas ryšių skyrius, biblioteka, kultūros namai, medicinos punktas, vaikų darželis (1981 m.).[7] 1988 m. apie kaimą susuktas dokumentinis filmas.

Vykdant agrarinę reformą, paukštininkystės ūkis buvo išskaidytas į žemės ūkio bendroves, o paukštyno kompleksą 1995 m. įsigijo AB „Vievio paukštynas“.

1994 m. verslininkas Pranas Varkojis įkūrė UAB P. Varkojis ir Ko, kuri užsiima medinių langų, durų, baldų, sodo namelių gamyba.[8]

1995 m. gyvenvietės centre Tūbausių bažnyčios kunigo, pranciškono tėvo Leopoldo Šeifelės iniciatyva pastatytas kaimo kryžius (2008 m. atnaujintas), simbolizuojantis lietuvių tautos kančias ir viltis.[9]

2002 m. pradėjo UAB Navaba skalbykla, teikianti ekologiškas skalbimo paslaugas.[10]

2003 m. įregistruota kaimo bendruomenės centras Kurmaičiai.[11]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2011 m.
1827 m. 1857 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[12] 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1985 m.[13]
231 184 339 353 381 474 538
1989 m.sur. 2000 m. 2001 m.sur. 2002 m. 2004 m. 2005 m. 2011 m.sur.
673 750 646 772 781 796 564


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kurmaičiuose gimė:

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19711980 m. gyvavo kaimo futbolo komanda FK Kurmaičiai, kuri 1971 m. TSRS kaimo pirmenybėse užėmė 2-ąją vietą.

Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. [http://www.heritage.lt/vak/vako.php?kaim=Kurmai�?ių_km.&valsc=Kretingos_vals.&byla=18&id=2826 Valstybės archeologijos komisjos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – Ap. 1, b. 18. – L. 41]
  3. Irena Šeškevičienė. Ar Kurmaičiai galėjo būti Kretingos miesto pradžia. – Pajūrio naujienos – 2010, rugpjūčio 17
  4. Kurmaičiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 306 psl.
  5. Rimanta Žilinskienė. Kurmaičių praeities senųjų kaimo gyventojų pasakojimuose. – Kurmaičiai, 2008
  6. 1941–1952 metų Lietuvos tremtiniai. – Vilnius: Vidaus reikalų ministerija, 1993
  7. Rimanta Žilinskienė. Kurmaičių istorija ateičiai. – Kretinga, 2007 m.
  8. www.varkojis.lt
  9. Audronė Puišienė. Kurmaitiškiai atnaujino savojo kaimo simbolį. – Pajūrio naujienos – 2008, liepos 11
  10. UAB Navaba – skalbykla Kretingoje
  11. Kurmaičių kaimo bendruomenės centras Kurmaičiai. – Rekvizitai.lt
  12. Kurmaičiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 258 psl.
  13. Kazys Misius ir kt. Kurmaičiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 445-446 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]