Imbarės seniūnija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Imbarės seniūnija
Salantų seniūnija. Imbarės seniūnija.JPG
Seniūnijos administracija Salantuose, M. Valančiaus g. 5
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybė
Centras Salantai
Seniūnas Antanas Turauskis
Gyventojai (2011) 2 135
Plotas 146 km²
Tankumas (2011) 14,6 žm./km²
Gyvenvietės 34
ImbaresSeniunija.png

Imbarės seniūnija – seniūnija, esanti Kretingos rajono savivaldybės teritorijos šiaurės rytuose. Seniūnijos centras – Salantai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XVI a. minima Imbarės vaitija. 1585 m. jai priklausė Imbarė, Barzdžiai, Klausgalvai, Kūlupėnai, Vainiutaičiai, 1593 m. – Imbarė ir Kūlupėnai.[1]

1919 m. įkurta Imbarės seniūnija. 1940 m. panaikinta, 1941 m. birželio mėn. pabaigoje atkurta, 1944 m. spalio mėn. pavadinta Imbarės apylinke. Administracinis seniūnijos centras buvo Imbarė. Seniūnijai vadovavo seniūnijos kaimų atstovų sueigoje (krivūlėje) renkamas seniūnas, o jį pavadavo seniūno padėjėjas.

1995 m. seniūnija naujai įkurta kaip smulkiausias Kretingos rajono savivaldybės administracinis-teritorinis vienetas vietoje Imbarės apylinkės. Ji apima buvusio Salantų valsčiaus teritorijos šiaurės rytinę dalį (išskyrus Salantų miestą). Seniūnas yra valstybės tarnautojas, galintis dirbti neterminuotai. Jis nėra renkamas, o skiriamas konkurso tvarka.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1585–XVIII a. Platelių seniūnija, Žemaičių kunigaikštystė
1919–1940 m. Salantų valsčius, Kretingos apskritis
1941–1944 m. Salantų valsčius, Kretingos apskritis
nuo 1995 m. Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis


Seniūnijos istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Gyvenvietės
2001-04
(Išsamiau)		 2641 34 kaimai, 1 kaimo dalis
2009-09-01
(Išsamiau)		 34 kaimai
2011 m.
(Išsamiau)		 2135 34 kaimai
2016-08-13
(Išsamiau)		 34 kaimai

Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Archeologijos objektai

Imbarės, Laivių ir Reketės piliakalniai, Imbarės, Laivių ir Reketės kapinynai, Erlėnų ir Nerėpų (Šaučikių) senovės žemdirbystės vietos.

Architektūros objektai

Barzdžių Medsėdžių sodyba (seniausias Lietuvoje namas, 1643 m.), Gargždelės Šv. Barboros ir Gaidžio kalno koplyčios, Kalnalio Šv. Lauryno bažnyčios statinių kompleksas, Pesčių (Leliūnų) buv. dvaro sodybos fragmentai.

Istoriniai-memorialiniai objektai

Gargždelės Orvidų sodyba, Salantų 1831 m. sukilėlių korimo ir laidojimo vieta, Pesčių (Klecininkų) ir Žvainių paminklai Žemaičių apygardos partizanams, Salantų žydų holokausto vieta.

Laidojimo vietos

Bajoralių, Barzdžių, Erlėnų I, Erlėnų II, Gedgaudžių, Imbarės I, Imbarės II, Jakštaičių, Juodupėnų, Klausgalvų, Klausgalvų Medsėdžių, Laivių I, Laivių II, Mažųjų Žalimų, Narmantų, Nerėpų, Nerėpų (Šaučikių), Pesčių I, Pesčių II, Pesčių (Klecininkų), Skaudalių, Tuzų I, Tuzų II, Žeimių kaimų senosios kapinės (Kapeliai, Markapiai), Gargždelės (Salantų) ir Kalnalio kapinės, Salantų žydų senosios kapinės.

Mitologiniai-sakraliniai objektai

Alko alkakalnis, Šventasis ąžuolas ir šaltinis, Alko, Gargždelės, Imbarės I, Imbarės II akmenys su dubenimis, Dvarčininkų, Laivių I, Laivių II ir Laivių III mitologinės kalvos (Pilalės), Imbarės I, Imbarės II, Imbarės III, Imbarės-Skaudalių alkvietės, Imbarės I ir Imbarės II akmenys su dubenėliais, Imbarės ir Laivių mitologiniai akmenys (Laumės kūliai), Žvainių Gaidžio kalnas.

Gamtos paveldo objektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Salantų regioninis parkas, Erlėnų geomorfologinis draustinis, Minijos ichtiologinis draustinis.

Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvenvietė Statusas[2] Gyventojų skaičius [3] Pastabos
Alkas k 8
Bajoraliai k 33
Bargalis k 19
Barzdžiai k 121
Barzdžių Medsėdžiai k 11
Dvaralis k 113
Dvarčininkai k 0
Erlėnai k 392
Gaivališkė k 11
Gargždelė k 78
Gedgaudžiai k 19
Imbarė k 84
Jakštaičiai k 34
Juodupėnai k 342
Kadagynas k 31
Kalnalis k 33
Kalniškiai k 1
Kirkšiai k 0
Klausgalvai k 74
Klausgalvų Medsėdžiai k 0
Klecininkai k 20
Laiviai k 370
Leliūnai k 141
Mažieji Žalimai k 3
Narmantai k 16
Nerėpai k 5
Pesčiai k 24
Reketė k 84
Skaudaliai k 93
Šaučikiai k 19
Tuzai k 91
Žeimiai k 92
Žudgalis k 21
Žvainiai k 240
  1. ↑ Акты издаваемые Виленскою археографическою комиссiею. – Вильна, 1887. – T. 14. – C. 305–308, 460–463
  2. ↑ k – kaimas, m – miestas, mstl – miestelis, vs – viensėdis, gst – gel. stoties gyvenvietė. Šaltinis: Registrų centro duomenys 2010-03-01.
  3. ↑ 2001 m. gyventojų surašymo duomenys.

Seniūnaitijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2009 m. įsteigtos 6 seniūnaitijos:

  • Erlėnų seniūnaitija: Alkos, Dvarčininkų, Dvaralio, Erlėnų, Kalniškių, Kadagyno, Nerėpų, Šaučikių kaimai
  • Imbarės seniūnaitija: Gargždelės, Gedgaudžių, Gaivališkės, Imbarės kaimai, Reketės, Skaudalių, Žvainių kaimai
  • Juodupėnų seniūnaitija: Juodupėnų, Jakštaičių, Kirkšių, Narmantų kaimai
  • Kalnalio seniūnaitija: Barzdžių, Barzdžių Medsėdžių, Klecininkų, Klausgalvių Medsėdži, Klausgalvų, Kalnalio, Šalyno kaimai
  • Laivių seniūnaitija: Laivių, Tuzų, Žeimių kaimai
  • Leliūnų seniūnaitija: Bargalio, Bajoralių, Leliūnų, Mažųjų Žalimų, Pesčių, Žudgalio kaimai

Istorinės gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvenvietė Statusas[1] Gyventojų skaičius [2] Pastabos
Barkeliai k 26
Degimai k 78
Edvardavas dv 11
Imbarės dvaras dv 56
Imbarės Medsėdžiai k 54
Jurgaičiai k -
Kurcinai pv, k 23
Naujieji Salantai k, mstl 140
Naujoji Imbarė dv 41
Perkūnkaimis k -
Rokiškė k 42
Salantėliai pv 9
Skaudaičiai k -
Skilandžiai - -
Santeklė (Sontaklė) vs 14
Titnagai k -
Urbaičiai k 51
Vingeliai (Vinginė) k 65
  • k. – kaimas, mstl. – miestelis, dv. – dvaras, pv. – palivarkas, vs. – viensėdis
  • 1923 m. surašymo duomenys

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ k – kaimas, m – miestas, mstl – miestelis, vs – viensėdis, gst – gel. stoties gyvenvietė. Šaltinis: Registrų centro duomenys 2010-03-01.
  2. ↑ 2001 m. gyventojų surašymo duomenys.
Ž • A • R
Kretingos rajono savivaldybės seniūnijos
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Imbarės_seniūnija&oldid=6457561"