Imbarės seniūnija
| Imbarės seniūnija | |
 Seniūnijos administracija | |
| Savivaldybė | Kretingos rajono savivaldybė |
|---|---|
| Centras | Salantai |
| Adresas | M. Valančiaus g. 5 |
| Seniūnas | Antanas Turauskis (2022) |
| Gyventojai (2021) | 1 689 |
| Plotas | 146 km² |
| Tankumas (2021) | 11,6 žm./km² |
| Gyvenvietės | 34 kaimai |
| |
Imbarės seniūnija – administracinis-teritorinis vienetas Kretingos rajono savivaldybės teritorijos šiaurės rytuose.[1]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
XVI a. minima Imbarės vaitija. 1585 m. jai priklausė Imbarė, Barzdžiai, Klausgalvai, Kūlupėnai, Vainiutaičiai, 1593 m. – Imbarė ir Kūlupėnai.[2]
1919 m. įkurta Imbarės seniūnija. 1940 m. panaikinta, 1941 m. birželio mėn. pabaigoje atkurta, 1944 m. spalio mėn. pavadinta Imbarės apylinke. Administracinis seniūnijos centras buvo Imbarė. Seniūnijai vadovavo seniūnijos kaimų atstovų sueigoje (krivūlėje) renkamas seniūnas, o jį pavadavo seniūno padėjėjas.
1995 m. seniūnija naujai įkurta kaip smulkiausias Kretingos rajono savivaldybės administracinis-teritorinis vienetas vietoje Imbarės apylinkės. Ji apima buvusio Salantų valsčiaus teritorijos šiaurės rytinę dalį (išskyrus Salantų miestą).
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1585–XVIII a. | Platelių seniūnija, Žemaičių kunigaikštystė |
| 1919–1940 m. | Salantų valsčius, Kretingos apskritis |
| 1941–1944 m. | Salantų valsčius, Kretingos apskritis |
| nuo 1995 m. | Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis |
| Seniūnijos istorija | ||||
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Gyvenvietės | |
| 2001-04 (Išsamiau) |
2641 | 34 kaimai, 1 kaimo dalis | ||
| 2009-09-01 (Išsamiau) |
34 kaimai | |||
| 2011 m. (Išsamiau) |
2135 | 34 kaimai | ||
| 2016-08-13 (Išsamiau) |
34 kaimai | |||
| 2021 m. (Išsamiau) |
1689 | 23 gyvenvietės, turinčios >9 gyventojus | ||
Seniūnai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Seniūnas yra valstybės tarnautojas, galintis dirbti neterminuotai. Jis nėra renkamas, o skiriamas konkurso tvarka.
Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Archeologijos objektai
Imbarės, Laivių ir Reketės piliakalniai, Imbarės, Laivių ir Reketės kapinynai, Erlėnų ir Nerėpų (Šaučikių) senovės žemdirbystės vietos.
- Architektūros objektai
Barzdžių Medsėdžių sodyba (seniausias Lietuvoje namas, 1643 m.), Gargždelės Šv. Barboros ir Gaidžio kalno koplyčios, Kalnalio Šv. Lauryno bažnyčios statinių kompleksas, Pesčių (Leliūnų) buv. dvaro sodybos fragmentai.
- Istoriniai-memorialiniai objektai
Gargždelės Orvidų sodyba, Salantų 1831 m. sukilėlių korimo ir laidojimo vieta, Pesčių (Klecininkų) ir Žvainių paminklai Žemaičių apygardos partizanams, Salantų žydų holokausto vieta.
- Laidojimo vietos
Bajoralių, Barzdžių, Erlėnų I, Erlėnų II, Gedgaudžių, Imbarės I, Imbarės II, Jakštaičių, Juodupėnų, Klausgalvų, Klausgalvų Medsėdžių, Laivių I, Laivių II, Mažųjų Žalimų, Narmantų, Nerėpų, Nerėpų (Šaučikių), Pesčių I, Pesčių II, Pesčių (Klecininkų), Skaudalių, Tuzų I, Tuzų II, Žeimių kaimų senosios kapinės (Kapeliai, Markapiai), Gargždelės (Salantų) ir Kalnalio kapinės, Salantų žydų senosios kapinės.
- Mitologiniai-sakraliniai objektai
Alko alkakalnis, Šventasis ąžuolas ir šaltinis, Alko, Gargždelės, Imbarės I, Imbarės II akmenys su dubenimis, Dvarčininkų, Laivių I, Laivių II ir Laivių III mitologinės kalvos (Pilalės), Imbarės I, Imbarės II, Imbarės III, Imbarės-Skaudalių alkvietės, Imbarės I ir Imbarės II akmenys su dubenėliais, Imbarės ir Laivių mitologiniai akmenys (Laumės kūliai), Žvainių Gaidžio kalnas.
Gamtos paveldo objektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Salantų regioninis parkas, Erlėnų geomorfologinis draustinis, Minijos ichtiologinis draustinis.
Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Seniūnijos gyvenvietės (sąrašas sudarytas 2022-01-31 „Registrų centro“ ir 2011–2021 m. gyventojų surašymų duomenimis):
| Gyvenvietė | Gyventojai (2021) | Gyventojai (2011) |
|---|---|---|
| Alkas, k. | 7 | |
| Bajoraliai, k. | 25 | 25 |
| Bargalis, k. | 14 | 12 |
| Barzdžiai, k. | 76 | 108 |
| Barzdžių Medsėdžiai, k. | 5 | |
| Dvaralis, k. | 56 | 81 |
| Dvarčininkai, k. | 0 | |
| Erlėnai, k. | 231 | 284 |
| Gaivališkė, k. | 14 | |
| Gargždelė, k. | 63 | 56 |
| Gedgaudžiai, k. | 9 | |
| Imbarė, k. | 40 | 75 |
| Jakštaičiai, k. | 25 | 29 |
| Juodupėnai, k. | 259 | 303 |
| Kadagynas, k. | 27 | 20 |
| Kalnalis, k. | 30 | 42 |
| Kalniškiai, k. | 0 | |
| Kirkšiai, k. | 0 | |
| Klausgalvai, k. | 49 | 80 |
| Klausgalvų Medsėdžiai, k. | 14 | |
| Klecininkai, k. | 30 | 19 |
| Laiviai, k. | 248 | 278 |
| Leliūnai, k. | 104 | 133 |
| Mažieji Žalimai, k. | 2 | |
| Narmantai, k. | 8 | |
| Nerėpai, k. | 2 | |
| Pesčiai, k. | 17 | 31 |
| Reketė, k. | 34 | 70 |
| Skaudaliai, k. | 53 | 76 |
| Šaučikiai, k. | 20 | 19 |
| Tuzai, k. | 57 | 70 |
| Žeimiai, k. | 48 | 62 |
| Žudgalis, k. | 17 | 13 |
| Žvainiai, k. | 139 | 188 |
Istorinės gyvenvietės (1923 m. surašymas):
- Barkeliai, k. – 26 gyv.
- Degimai, k. – 78 gyv.
- Edvardavo dvaras – 11 gyv.
- Imbarės dvaras – 56 gyv.
- Imbarės Medsėdžiai, k. – 54 gyv.
- Jurgaičiai, k.
- Kurcinai, palivarkas, kaimas – 23 gyv.
- Naujieji Salantai, kaimas, miestelis – 140 gyv.
- Naujosios Imbarės dvaras – 41 gyv.
- Perkūnkaimis, k.
- Rokiškė, k. – 42 gyv.
- Salantėliai, palivarkas – 9 gyv.
- Skaudaliai, kaimas
- Skilandžiai
- Santeklė (Sontaklė), vs. – 14 gyv.
- Titnagai, k.
- Urbaičiai, k. – 51 gyv.
- Vingeliai (Vinginė), k. – 65 gyv.
Seniūnaitijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2009 m. įsteigtos 6 seniūnaitijos:
- Erlėnų seniūnaitija: Alkos, Dvarčininkų, Dvaralio, Erlėnų, Kalniškių, Kadagyno, Nerėpų, Šaučikių kaimai
- Imbarės seniūnaitija: Gargždelės, Gedgaudžių, Gaivališkės, Imbarės kaimai, Reketės, Skaudalių, Žvainių kaimai
- Juodupėnų seniūnaitija: Juodupėnų, Jakštaičių, Kirkšių, Narmantų kaimai
- Kalnalio seniūnaitija: Barzdžių, Barzdžių Medsėdžių, Klecininkų, Klausgalvių Medsėdži, Klausgalvų, Kalnalio, Šalyno kaimai
- Laivių seniūnaitija: Laivių, Tuzų, Žeimių kaimai
- Leliūnų seniūnaitija: Bargalio, Bajoralių, Leliūnų, Mažųjų Žalimų, Pesčių, Žudgalio kaimai
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Imbarės seniūnija. Kretinga.lt (tikrinta 2022-05-29).
- ↑ Акты издаваемые Виленскою археографическою комиссiею. – Вильна, 1887. – T. 14. – C. 305–308, 460–463
| |||||