Avis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Ovis aries
Avis (Ovis aries)
Avis (Ovis aries)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Mammalia)
Būrys: Porakanopiai
(Wikispecies-logo.svg Artiodactyla)
Pobūris: Atrajotojai
(Wikispecies-logo.svg Ruminantia)
Šeima: Dykaraginiai
(Wikispecies-logo.svg Bovidae)
Pošeimis: Ožkos
(Wikispecies-logo.svg Caprinae)
Gentis: Kalniniai avinai
(Wikispecies-logo.svg Ovis)
Rūšis: Avis
(Wikispecies-logo.svg Ovis aries)

Avis arba naminė avis (lot. Ovis aries) – porakanopių būrio, dykaraginių (Bovidae) šeimos naminis gyvūnas. Manoma, kad avys prijaukintos maždaug prieš 10 000-12 000 m.

Avys yra 55-100 cm aukščio, kūno ilgis iki uodegos pradžios – 60-110 cm. Avys sveria 30-100 kg, avinai – 60-180 kg. Gyvena 8-10, daugiausia 20 metų.

Šiais laikais avys laikomos visose pasaulio dalyse daugiausiai dėl vilnos ir mėsos, o kai kurios veislės ir dėl pieno, iš kurio gaminami sūriai, taip pat tradiciniai jogurtai, kefyrai. Avys (bei naminės ožkos) laikomos vienais seniausių naminių gyvūnų. Europoje žinomos nuo neolito. iš pradžių naudotasi avių mėsa ir krauju, vėliau pienu, galiausiai vilna. Artimuosiuose Rytuose avių vilna buvo kerpama jau II tūkst. pr. m. e. Iš čia per Siciliją avių kirpimas paplito ir Europoje.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Avys nėra labai reiklios ir prisitaiko prie įvairių klimato ir mitybos sąlygų, o tai lėmė ir platų jų paplitimą. Avininkystė kai kuriuose regionuose, pvz., Viduržemio jūros, yra svarbi žemės ūkio alternatyva.

Veislės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dabar yra apie 350 veislių, auginamų mėsai ir vilnai.

Naminių avių veislės klasifikuojamos remiantis uodegos ilgumu ir forma. Tai yra pastoviausias požymis, kuris leidžia avis skirstyti į šias pagrindines grupes:

  • Trumpauodegės avys, kurių uodegos turi iki 13 slankstelių. Daugiausia paplitusios Šiaurės ir Vidurio Europoje. Jų atstovais galima laikyti Lietuvos vietines avis, rusų Romanovo avis, ostfryzų pieninę avį, Šetlando ir Hebridų salų avis, vokiečių viržynų avis (Heidschnucke).
  • Kurdiukinės avys, kurių uodegos labai trumpos (dažniausiai 4-6 slanksteliai), iš abiejų uodegos pašaknio pusių išauga dideli riebalinio audinio telkiniai (kurdiukai). Auginamos Rusijos pietryčiuose ir Azijoje (kalmukų, kirgizų avys), Kaukaze, Kryme, šiaurinėje Afrikoje.
  • Ilgauodegės avys, kurių uodegos turi virš 13 slankstelių;
    • Riebiauodegės arba plačiauodegės. Svarbiausi atstovai – karakulinės avys.
    • Liesauodegės arba siaurauodegės. Svarbiausi atstovai – merinosai ir mėsinės anglų avys.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuviškoji enciklopedija, II t. – Kaunas: Spaudos Fondas, 1934. – p. 456-8.


Commons-logo.svg

Vikiteka


Naminiai gyvūnai
Šuo | Katė | Triušis | Kiaulė | Arklys | Karvė | Kupranugaris | Asilas | Ožka | Avis | Dramblys | Višta | Žąsis | Antis | Kalakutas | Bitė