1998 m.
Išvaizda
Metai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Dešimtmečiai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Šimtmečiai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
2 tūkstantmetis | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
1998 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Tai taip pat:
- Tarptautiniai Vandenyno metai.
Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Sausio 4 d. – Valdas Adamkus laimėjo Lietuvos Prezidento rinkimų antrąjį turą;
- Sausio 7 d. – poetui Justinui Marcinkevičiui paskirta prestižinė Johano Herderio premija, įsteigta 1963 metais Vienoje ir kasmet skiriama Rytų ir Pietryčių Europos šalių menininkams bei mokslininkams;
- Sausio 14 d. – Vilniuje atidarytas Australijos garbės konsulatas Lietuvoje;
- Sausio 16 d. – Vašingtone pasirašyta JAV, Lietuvos, Latvijos ir Estijos partnerystės ir bendradarbiavimo chartija, skelbianti, kad trijų Baltijos šalių nepriklausomybė, suverenumas ir teritorinis vientisumas bei saugumas yra „tikras, didelis ir nuolatinis JAV interesas“;
- Sausio 21 d. – Vilniuje įkurtas Informacijos centras išeiviams, norintiems grįžti į Lietuvą.
- Vasario 12 d. – Prezidentūroje pristatytas dokumentinis videofilmas „Lietuvos Respublikos prezidentai“. Jame pasakojama apie tris tarpukario Lietuvos prezidentus – Antaną Smetoną, Aleksandrą Stulginskį ir Kazį Grinių;
- Vasario 26 d. – Lietuvos Prezidentu inauguruotas Valdas Adamkus.
- Kovo 3 d. – likviduotas Lietuvos ūkinis teismas;
- Kovo 17 d. – Vilniuje atidaryta Europos Komisijos, darbą Lietuvoje pradėjusios 1996 metais, delegacijos būstinė.
- Balandžio 8 d. – Lietuvoje akredituotiems užsienio diplomatams ir atstovybių administracijos darbuotojams panaikintas vizų režimas atvykstant į Lietuvą ar keliaujant per ją tranzitu.
- Gegužės 21 d. – Seimas ratifikavo sutartį įsteigti bendrą Baltijos šalių batalioną BALTBAT;
- Gegužės 31 d. – Šiauliuose po rekonstrukcijos atidarytas „Saulės" kino teatras.
- Rugpjūčio 30 d. – įvyko Mi–2 katastrofa Platelių ežere. Žuvo 11 žmonių.
- Gruodžio 9 d. – Vilniuje atkurta Lietuvos istorikų draugija;
- Gruodžio 16 d. – Berlyne pasirašyta Vokietijos ir Lietuvos readmisijos sutartis.
Gimtadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Balandžio 16 d. – Beatričė Pundžiūtė (Beatrich), Lietuvos pop muzikos dainininkė ir dainų autorė.
- Rugsėjo 24 d. – Dominykas Babikas, Lietuvos būgnininkas, muzikantas.
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mirtys |
- Sausio 1 d. – Vaclovas Romanas-Ramanauskas, vargonininkas ir chorvedys (g. 1907 m.).
- Sausio 2 d. – Petras Daugintis, SJ, lietuvių kunigas, jėzuitas katalikų spaudos darbuotojas (g. 1915 m.).
- Sausio 11 d. – Hermanas Perelšteinas, choro dirigentas ir pedagogas (g. 1923 m.).
- Sausio 13 d. – Antanas Būdvytis, Lietuvos agronomas, biomedicinos mokslų daktaras, politinis bei visuomenės veikėjas.[1] (g. 1928 m.).
- Sausio 16 d. – Alina Grinienė-Miliušytė, Lietuvos pedagogė, visuomenės veikėja (g. 1916 m.).
- Sausio 20 d. – Antanas Milončius, ūkininkas ir savamokslis menininkas (g. 1914 m.).
- Sausio 26 d. – Anicetas Arminas, lietuvių choro dirigentas, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras.[2] (g. 1931 m.).
- Sausio 28 d. – Mykolas Labuckas, Lietuvos dailininkas scenografas (g. 1912 m.).
- Vasario 15 d. – Regina Jamontaitė-Raudonikienė, Lietuvos baleto artistė (g. 1923 m.).
- Vasario 16 d. – Egidijus Domeika, Lietuvos baleto artistas, baletmeisteris, choreografas (g. 1954 m.).
- Vasario 24 d. – Alfonsas Gailevičius, LTSR administracinis ir saugumo veikėjas, TSRS vidaus tarnybos generolas majoras (g. 1910 m.).
- Kovo 19 d. – Ana Kaskas, JAV lietuvių dainininkė (lyrinis kontraltas) (g. 1907 m.).
- Kovo 25 d. – Sigitas Benjaminas Lasavickas, dailininkas architektas (g. 1925 m.).
- Kovo 27 d. – Bronius Elsbergas, lietuvių architektas (g. 1901 m.).
- Balandžio 6 d. – Stanislovas Jakas, darbininkas, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas (g. 1941 m.).
- Balandžio 16 d. – Kazimieras Antanavičius, Lietuvos ekonomistas, visuomenės bei politinis veikėjas (g. 1937 m.).
- Balandžio 21 d. – Veronika Šleivytė, Lietuvos dailininkė, tapytoja, grafikė, fotografė (g. 1906 m.).
- Balandžio 26 d. – Mečislovas Kymantas, pedagogas, dainininkas (tenoras), chorvedys (g. 1920 m.).
- Gegužės 12 d. – Aleksandras Marčiulionis, Lietuvos skulptorius (g. 1911 m.).
- Gegužės 20 d. – Antanas Algirdas Kriščiūnas, Lietuvos gydytojas psichiatras (g. 1922 m.).
- Gegužės 24 d. – Jurgis Algimantas Zaviša, dailininkas architektas, buriuotojas, Lietuvos ir Neringos miesto politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1935 m.).
- Birželio 3 d. – Pranas Matiukas, Lietuvos smuikininkas (g. 1917 m.).
- Birželio 10 d. – Aldona Molnikaitė, Lietuvos tapytoja, pedagogė (g. 1929 m.).
- Birželio 18 d. – Jonas Janickis, Lietuvos chemikas neorganikas, fizikochemikas, elektrochemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras. R. Bunseno ir M. Faradėjaus mokslinių draugijų narys (g. 1906 m.).
- Birželio 20 d. – Jeronimas Baušys, Lietuvos inžinierius, statybinės mechanikos specialistas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (g. 1929 m.).
- Liepos 1 d. – Ričardas Mikutavičius, kunigas, teologijos mokslų daktaras, poetas, kolekcionierius (g. 1935 m.).
- Liepos 6 d. – Rimantas Ulevičius, istorikas, pedagogas, visuomenės veikėjas, Sąjūdžio Klaipėdos iniciatyvinės grupės narys, vienas iš Lietuvos skautų sąjungos įkūrėjų, jo dėka Klaipėdoje prasidėjo skautų atgimimas [3] (g. 1961 m.).
- Liepos 8 d. – Julius Kazėnas, dainininkas, pedagogas, chorvedys (g. 1913 m.).
- Liepos 17 d. – Dimitrijus Gelpernas, antinacinio pasipriešinimo Lietuvoje dalyvis, spaudos darbuotojas (g. 1914 m.).
- Liepos 30 d. – Napoleonas Butkevičius, Lietuvos inžinierius, termodinamikos specialistas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (g. 1927 m.).
- Rugpjūčio 8 d. – Algis Čuplinskas, Lietuvos inžinierius elektrotechnikas, vienas Lietuvos radioelektronikos ir kompiuterijos pramonės pradininkų (g. 1929 m.).
- Rugpjūčio 24 d. – Sergej Pirožkov, inžinierius, Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas (g. 1958 m.).
- Rugpjūčio 26 d. – Vsevolodas Dobužinskis, rusų ir lietuvių grafikas, scenografas (g. 1906 m.).
- Rugpjūčio 29 d. – Daumantas Maciulevičius, Lietuvos inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (g. 1928 m.).
- Rugsėjo 2 d. – Vincas Lapinskas, Lietuvos gydytojas chirurgas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. 1929 m.).
- Spalio 12 d.:
- Nota Liubošicas, Lietuvos dokumentinio kino režisierius, scenaristas (g. 1910 m.).
- Jonas Šurkus, lietuvių psichiatras (g. 1919 m.).
- Spalio 19 d. – Stasys Jonas Jokubka, lietuvių žurnalistas (g. 1909 m.).
- Spalio 25 d.:
- Alfredas Tytmonas, filosofas (g. 1937 m.).
- Algis Žiūraitis, lietuvių dirigentas, Rusijos TSFR liaudies artistas, TSRS valstybinės premijos laureatas, Maskvos Didžiojo teatro dirigentas (g. 1928 m.).
- Spalio 28 d. – Petras Gailevičius, Lietuvos gydytojas dermatovenerologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. 1928 m.).
- Spalio 31 d. – Marija Bernarda-Venskutė, vienuolė, vargonininkė, pedagogė, chorvedė, kompozitorė (g. 1902 m.).
- Lapkričio 5 d. – Algimantas Janušauskas, Lietuvos ir Rusijos matematikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras; fizikos ir matematikos mokslų daktaras 1974 m (g. 1935 m.).
- Lapkričio 6 d. – Aleksandras Drobnys, LTSR valstybinis veikėjas, ekonomistas (g. 1912 m.).
- Lapkričio 12 d. – Juozas Kėdainis, Lietuvos skulptorius (g. 1915 m.).
- Lapkričio 15 d. – Aldona Vaišvilienė, Lietuvos bibliotekininkė, tautodailininkė (g. 1928 m.).
- Lapkričio 18 d. – Vytautas Bujauskas, Lietuvos architektas, humanitarinių mokslų daktaras (g. 1922 m.).
- Lapkričio 20 d. – Stasys Briedis, lietuvių agronomas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1923 m.).
- Lapkričio 22 d. – Aleksandras Ferdinandas Bendoraitis, kunigas, gydytojas epidemiologas, Brazilijos MA narys (g. 1919 m.).
- Lapkričio 24 d. – Petras Viščinis, Lietuvos teisininkas, žurnalistas, redaktorius (g. 1912 m.).
- Lapkričio 28 d. – Antanas Minkevičius, Lietuvos botanikas ir mikologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas (g. 1900 m.).
- Gruodžio 10 d. – Ona Metrikienė-Skiriūtė, pedagogė, vargonininkė, chorvedė, kompozitorė (g. 1908 m.).
- Gruodžio 23 d. – Bruno Markaitis, SJ, Lietuvos kompozitorius, dirigentas (g. 1922 m.).
Pasaulyje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vasario 4 d. – Robertas Kočarianas (g. 1954 m., Stepanakerte, Kalnų Karabache, Azerbaidžane, TSRS), išrinktas Armėnijos prezidentu, šias pareigas ėjo iki 2008 m. balandžio 9 d.;
- Balandžio 5 d. – Japonijoje atidarytas ilgiausias pasaulyje kabantis tiltas „Kaikyo Bridge“;
- Birželio 2 d. – Taivane pirmą kartą pasirodė kompiuterinis virusas CIH (Chernobyl);
- Birželio 14 d. – Danijoje atidarytas ilgiausias Europoje kabantis tiltas sujungęs rytinę ir vakarinę šalies dalis;
- Rugpjūčio 7 d. – teroristai susprogdino JAV ambasadas Kenijoje ir Tanzanijoje;
- Lapkričio 19 d. – išleistas kompiuterinis žaidimas Half-Life;
- Gruodžio 15 d. – Smail Hamdani (g. 1930 m.), tapo Alžyro ministru pirmininku, šias pareigas ėjo iki 1999 m. gruodžio 23 d.
Gimtadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Gegužės 26 d. – Vladimir Arzumanyan, Armėnijos dainininkas. Vaikų Eurovizijos konkurse su daina Mama (arm. Մամա) atstovavo Armėnijai. Finale Vladimiras laimėjo, ir tapo pirmu armėnu, kuris laimėjo Eurovozijos konkursą.[4] Dainos prodiuseris - armėnų kilmės muzikos prodiuseris DerHova.[5]
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mirtys |
- Sausio 5 d. – Salvatore Phillip „Sonny“ Bono, amerikiečių įrašų prodiuseris, dainininkas, aktorius ir politikas, kurio karjera truko daugiau nei tris dešimtmečius (g. 1935 m.).
- Sausio 6 d. – Georgijus Sviridovas, vienas žymiausių Rusijos XX amžiaus kompozitorių[6] (g. 1915 m.).
- Sausio 7 d. – Vladimir Prelog, 1975 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[7] (g. 1906 m.).
- Sausio 9 d. – Kenichi Fukui, 1981 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[7] (g. 1918 m.).
- Vasario 6 d.:
- Carl Wilson, amerikiečių dainininkas ir gitaristas (The Beach Boys)[8] (g. 1946 m.).
- Falco, austrų rap, pop ir roko muzikantas, įžymus savo Nr. 1 hitais „Der Kommissar“, „Rock Me Amadeus“, „Jeanny“ ir „Coming Home (Jeanny Part II)“ (g. 1957 m.).
- Vasario 23 d. – Philip Abbott, amerikiečių aktorius (g. 1923 m.).
- Vasario 26 d. – Theodore William Schultz, 1979 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas[9] (g. 1902 m.).
- Vasario 27 d. – George Herbert Hitchings, 1988 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[10] (g. 1905 m.).
- Kovo 16 d. – Derek Harold Richard Barton, 1969 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[7] (g. 1918 m.).
- Balandžio 15 d. – Pol Potas, Kambodžos diktatorius, Kambodžos Komunistų partijos mokytojas ir narys (g. 1928 m.).
- Balandžio 21 d. – Jean-François Lyotard, prancūzų filosofas ir literatūros teoretikas. Žinomas savo 8-ojo dešimtmečio pabaigos straipsniais postmodernizmo tematika (g. 1924 m.).
- Balandžio 27 d. – Karlosas Kastaneda, iš Peru kilęs amerikiečių rašytojas, antropologas, išgarsėjęs savo ezoterinių kūrinių apie indėno don Chuano mokymus, serija (g. 1925 m.).
- Gegužės 7 d.:
- Alanas Maklaudas Kormakas, JAV fizikas, Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (g. 1924 m.).
- Edward Thomas Rabbitt, JAV kantri muzikos atlikėjas (g. 1941 m.).
- Gegužės 14 d. – Francis Albertas „Frenkas“ Sinatra, amerikiečių dainininkas (neoperinis baritonas) ir aktorius (g. 1915 m.).
- Gegužės 28 d. – Filas Hartmanas, amerikiečių-kanadiečių aktorius (g. 1949 m.).
- Birželio 13 d. – Lusijus Kosta, brazilų architektas, urbanistas, architektūrologas (g. 1902 m.).
- Liepos 7 d. – Vladimiras Dudincevas, rusų rašytojas (g. 1918 m.).
- Liepos 14 d. – Richard „Dick“ McDonald, broliai, vieni pirmųjų greito maisto restoranų kūrėjų (g. 1909 m.).
- Liepos 29 d. – Jerome Robbins, amerikiečių kino režisierė ir choreografė, kurios darbai buvo naudojami nuo klasikinio baleto iki to laiko muzikinių teatrų spektaklių. Jos garsiausi choreografiniai darbai: On the Town, High Button Shoes, The King And I, The Pajama Game, Bells Are Ringing, West Side Story, Gypsy: A Musical Fable ir Fiddler on the Roof (g. 1918 m.).
- Rugpjūčio 3 d. – Haris Liepinis, latvių teatro ir kino aktorius (g. 1927 m.).
- Rugsėjo 6 d. – Akira Kurosava, japonų kino režisierius, filmų prodiuseris, scenaristas. Režisierius įvertintas tokiais svarbiais apdovanojimais, kaip Oskaru už gyvenimo pasiekimus ir Légion d'honneur (g. 1910 m.).
- Rugsėjo 24 d. – Henrikas Saulovičius Altšuleris, žinomas rusų inžinierius – išradėjas, rašytojas – fantastas (g. 1926 m.).
- Spalio 29 d. – Aloizas Brenčas, latvių kino režisierius (g. 1929 m.).
- Lapkričio 12 d. – Arnoldas Lininis, latvių teatro aktorius, režisierius (g. 1930 m.).
- Gruodžio 7 d. – Martin Rodbell, 1994 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[10] (g. 1925 m.).
- Gruodžio 20 d. – Alan Lloyd Hodgkin, 1963 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[10] (g. 1914 m.).
- Gruodžio 23 d. – Anatolijus Naumovičius Rybakovas, rusų rašytojas, romanistas. Stalino, TSRS ir Rusijos TFSR premijų laureatas. Žymiausi A. Rybakovo kūriniai yra „Sunkus smėlis“ ir trilogija „Arbato vaikai“ (g. 1911 m.).
Nobelio premijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Chemijos – Walter Kohn (1923–), John A. Pople (1925–2004);
- Ekonomikos – Amartya Sen (1933–);
- Fizikos – Robert Laughlin, Horst Ludwig Störmer, Daniel Chee Tsui;
- Literatūros – Žozė Saramagas;
- Medicinos – Robert F. Furchgott (1916–), Louis J. Ignarro (1941–), Ferid Murad (1936–);
- Taikos – John Hume, David Trimble.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Antanui BŪDVYČIUI - 80. Lietuvos žemdirbystės institutas Archyvuota kopija 2008-12-27 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Vaclovas Juodpusis. Anicetas Arminas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 30 psl.
- ↑ Europos skautai.lt[neveikianti nuoroda]
- ↑ publisher=ESCKAZ (2010-09-06)
- ↑ oikotimes.com inf. Archyvuota kopija 2010-12-29 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Georgijus Sviridovas.
- ↑ 7,0 7,1 7,2 (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai
- ↑ Carl Wilson.
- ↑ (angl.) Nobelio ekonomikos premijos laureatai
- ↑ 10,0 10,1 10,2 (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai