Juozas Kėdainis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Juozas Kėdainis. Konstantinas Sirvydas Vilniaus universitete, 1979 m.

Juozas Kėdainis (1915 m. gruodžio 31 d. Karaliūniškis, Kupiškio valsčius – 1998 m. lapkričio 12 d. Kaunas[1]) – Lietuvos skulptorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baigė Kupiškio gimnaziją. 19331939 m. mokėsi Kauno meno mokykloje. 19451946 m. Kauno vidurinėje dailės mokykloje dėstė piešimą, 19461951 m. Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute – piešimą ir skulptūrą, 19511989 m. Lietuvos dailės instituto dėstytojas, nuo 1970 m. profesorius. Mokiniai: Rimantas Daugintis.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš medžio, granito, marmuro, aliuminio, geležies, vario, terakotos sukūrė buitinės tematikos kamerinių („Kolūkio arklininkas“, „Arkliaganis“, abi 1957 m., reljefai „Naujakuriai“ 1948 m., „Arimų legendos“ 1985 m.), dekoratyvinių („Poilsis“, Druskininkai, 1959 m., reljefai „Neringos“ kavinei Vilniuje, Panevėžio dramos teatrui, 1968 m.) skulptūrų (ant Žaliojo tilto Vilniuje, 1952 m., Miko Petrausko Palūšėje, 1973 m.), biustų (Konstantinas Sirvydas Vilniaus universitete, 1979 m.), antkapinių paminklų (Petras Cvirka, Rasų kapinėse, 1950 m., Marcė Katiliūtė, Petrašiūnų kapinėse, 1972 m.), medalių. Tarp heraldikos darbų – Kupiškio herbas, sukurtas 1969 m.

Kūriniai darnios kompozicijos, jiems būdingas ritmiškumas, saikingi apibendrinimai, dažniausiai vaizduojamas žmogus. Prisidėjo prie vario kalybos atgaivinimo Lietuvoje. Nuo 1944 m. dalyvavo parodose, individuali paroda 1976 m. surengta Vilniuje.[2]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Atidaroma skulptoriaus J. Kėdainio paroda
  2. Irena DobrovolskaitėJuozas Kėdainis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 688 psl.
  • Juozas Kėdainis, Parodos katalogas, sudarė A. Valiuškevičiūtė, Vilnius, 1976

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]