Alina Grinienė
Alina Grinienė-Miliušytė (1916 m. balandžio 16 d. Tverė – 1998 m. sausio 16 d. Miunchenas, palaidota Kaune, Petrašiūnų kapinėse) – Lietuvos pedagogė, visuomenės veikėja.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvių literatūros ir meno tyrinėtojo J. Griniaus žmona. Vytauto Didžiojo universitete studijavo lietuvių ir prancūzų literatūrą, pedagogiką, psichologiją. Dalyvavo sudarant 1941 m. Į Laisvę laikraščio pirmąjį numerį, paskelbusiam Lietuvos nepriklausomybės atstatymą ir kursčiusiam neapykantą prieš žydus.[1] 1943 m. baigė Vilniaus universitetą. 1941–1944 m. dalyvavo antinaciniame ir antisovietiniame pasipriešinimo judėjime, buvo LF narė. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją; lietuvių tremtinių mokyklose dirbo pedagoginį darbą. 1948–1953 m. Pabaltijo moterų tarybos narė, vėliau šios organizacijos atstovė Vakarų Vokietijoje, ateitininkų, LF bičiulių, Vokietijos lietuvių bendruomenės veikėja. 1955–1958 m. dirbo Amerikos balso radijo redakcijoje Miunchene. Bendradarbiavo su Laisvės, Laisvosios Europos radiju, Bendrojo Amerikos lietuvių fondo tarnautoja Miunchene, Lietuvos moterų klubų federacijos Vokietijoje pirmininkė. 1954–1998 m. Lietuviškųjų studijų savaičių Europoje meno programų rengėja, lietuvių jaunimo šokių kolektyvo „Ratukas“ įkūrėja, 1968–1990 m. vadovė. Bendradarbiavo laikraščiuose „Ateitis“, „Darbininkas“, „Draugas“, „Europos lietuvis“, „Tėviškės žiburiai“, leido ir redagavo įvairius biuletenius.[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ N.Būtautas "'Į Laisvę' verpetuose. Prisiminimai ir įspūdžiai iš spaudos darbo vokiečių okupacijoje." Draugas, Čikaga. Nr.225(334) 1981.09.26
- ↑ Alina Grinienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 178 psl.