Mi-2 katastrofa Platelių ežere

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Mi–2 katastrofa Platelių ežere)
Jump to navigation Jump to search
Mi-2 katastrofa Platelių ežere
Į avariją patekęs LY-AET
Mi-2 – analogiškas sraigtasparnis, patekęs į avariją
Katastrofos charakteristikos
Data1998 m. rugpjūčio 30 d.
VietaPlatelių ežeras, Plungės rajonas
Aukų skaičius11
Išgyvenusių skaičius0
OrlaivisMi-2
SavininkasKlubas „Aerobatika“ (Mažeikiai)
Skrydžio maršrutasPramoginis skrydis virš Platelių ežero

Mi-2 katastrofa Platelių ežere – keleivinio sraigtasparnio Mi-2 avarija Platelių ežere, Plungės rajone, įvykusi 1998 m. rugpjūčio 30 d. Didžiausia Lietuvoje aviakatastrofa nusinešė 11 žmonių – 10 keleivių ir piloto – gyvybes.

Sraigtasparnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mi-2 buvo sukurtas Mil sraigtasparnių gamykloje TSRS. Minimas orlaivis su gamykliniu numeriu 543719094 nuo konvejerio nuriedėjo 1974 m. rugsėjo 30 d.[1] Lenkijos gamykloje PZL-Świdnik. Jį įsigijo TSRS civilinės aviacijos ministerija, suteikusi registracijos numerį CCCP-23951. TSRS žlugimo metais orlaivį eksploatavo Latvijos civilinės aviacijos valdyba, jis buvo praskraidęs per 10 tūkst. valandų. Jau nepriklausomoje Latvijoje buvo užregistruotas numeriu YL-LHK ir nuskraidintas į Lenkijos gamyklą–gamintoją atlikti planinio, bet ne kapitalinio remonto, su skraidymo resurso pratęsimu. Tačiau grąžintas po remonto orlaivis Latvijoje ilgoką laiką nebuvo eksploatuojamas, keletą metų paprasčiausiai prastovėjo „patvoryje“. Pagaliau 1996 m. jį įsigijo aeroklubas „Aerobatika“ iš Mažeikių. Lietuvoje buvo perregistruotas borto numeriu LY-HBW.[2][3] Kai kurių šaltinių duomenimis, šį sraigtasparnį priskiria modeliui PZL Kania,[4] kuris yra patobulintos konstrukcijos Mi-2, tačiau serijinė PZL Kania gamyba prasidėjo tik 1980-ųjų viduryje.

Katastrofa[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tą dieną sraigtasparnį užsakė Mažeikių verslininkas Saulius Rakauskas, kuris valdė kelias įmones, prekiavusias naftos produktais, nuomojusias benzinvežius. Verslininkas „Linelio“ viloje prie ežero (Paplatelės kaime, priešingame krante nuo Platelių mestelio) šventė savo vestuves, o sraigtasparnis buvo skirtas svečių pramogoms. Pilotas buvo 49-erių metų Nikolajus Kiuškinas (rus. Николай Киушкин, kitais duomenimis, Кивушкин) – Rygos gyventojas. Skrydžiai vyko virš Platelių ežero ir prieigose. Iš viso sraigtasparnis turėjo atlikti šešis tokius skrydžius, o paskutinis buvo numatytas jaunavedžiams. Keturi skrydžiai atlikti be nukrypimų, po kurių 10 keleivių susėdo penktajam reisui. Mi-2 pradėjo skristi virš ežero, bet 15 val. 20 min. jis netikėtai krito, smigdamas į vandens paviršių, apie 750 metrų nuo kranto, netoli Pilies salos. Jis po to nuskendo 7 m gylyje. Įvykio vietoje išgyveno tik viena jauna moteris, tačiau ji buvo sunkiai sužalota, patyrė daugybę kaulų lūžių. Ją netrukus iš vandens paėmė teisėjų kateris – šioje vietoje ką tik buvo pasibaigusios jaunimo buriavimo varžybos. Po pusantros savaitės, rugsėjo 8 d., ji mirė ligoninėje. Taigi, visi 11 sraigtasparnyje buvusių žmonių žuvo, įskaitant ir abiejų jaunavedžių motinas, ir jaunikio seserį. 2015 m. duomenimis, tai buvo didžiausia aviacijos avarija Lietuvos istorijoje.[2][1][5] Be to, šis incidentas pagal aukų skaičių užėmė antrą vietą Mi-2 sraigtasparnio istorijoje po 1969 m. avarijos Jakutijoje netoli Oliokminsko (25 žuvę).

Tarp žuvusiųjų nebuvo vietos gyventojų. Katastrofos vieta, aukų atminimas prie Platelių nebuvo kaip nors pažymėti. Vietos povandeninio nardymo klubo (dabar tai „Oktopusas“) nariai, surinkę ežero dugne smulkesnių daiktų, siūlė palikti ten ir sudužusį orlaivį kaip galimą traukos objektą, bet šiai minčiai nebuvo pritarta.

Priežastys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Netrukus, rugsėjo 5 d., sraigtasparnio nuolaužos buvo iškelto iš ežero dugno ir ištirtos. Remiantis šio patikrinimo rezultatais, tyrėjai padarė išvadą, kad prieš susidūrimą su vandeniu skraidymo aparatas nebuvo sugedęs. Lietuvos civilinės aviacijos komisija pateikė išvadą, kad avarijos priežastimi buvo piloto klaida. Pasak komisijos išvadų, pilotas neturėjo reikiamų licencijų ir sertifikatų skrydžiui atlikti, tačiau nestokojo drąsos rizikingiems skrydžiams. Grubiai pažeisdamas Mi-2 pilotavimo taisykles, jis pradėjo viražą pavojingai mažame aukštyje. Kai mašina prarado aukštį, jos keliamojo sraigto mentės įsirėžė į vandenį. Nuo smūgio buvo nulaužta viena iš menčių, o antroji ir visiškai nulėkė nuo ašies, dėl ko sraigtasparnis, praradęs savo kėlimo jėgą, krito akmeniu į vandenį.[5] Be to, pagal tam tikrą informaciją, tragedijos išvakarėse pilotas buvo dalyvavęs pramoginiame renginyje, kuriame vartojo alkoholinius gėrimus. Todėl įvykio metu didelė dalis alkoholio vis dar galėjo likti lakūno kraujyje, o tai, matyt, nulėmė pilotavimo klaidą.[2] Telšių ekspertai nustatė, kad sraigtasparnio pilotas buvo neblaivus. Atlikus medicininę ekspertizę, piloto kraujyje buvo rasta 2,2 promilės alkoholio, o šlapime - net 3,54 promilės.[6]

Alternatyvios versijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kritikuojama oficiali versija, pagal kurią įvyko nelaimingas atsitikimas dėl piloto kaltės, ir kad sraigtasparnis buvo geros būklės. Oponentai nurodo, kad N. Kiuškinas turėjo daugiau nei 13 tūkst. skrydžių valandų su Mi-2 sraigtasparniais, t. y. jis buvo labai patyręs pilotas. Be to, jis netrukus prieš incidentą buvo grįžęs iš Švedijos, kur mokė švedų pilotus valdyti Mi-2, o jis pats buvo apmokytas amerikiečių sraigtasparnių pilotavimui. Toks patyręs pilotas paprasčiausiai negalėjo rizikuoti skraidinamų žmonių gyvybėmis. Kalbant apie komisijos išvadą dėl techninio sraigtasparnio tinkamumo, oficialios versijos oponentai nurodo, kad jis buvo eksploatuojamas daugiau nei 10 tūkst. valandų, bet niekada nebuvo atliktas esminis kapitalinis remontas. Yra įvairių liudijimų apie nedideles šios mašinos deformacijas, tačiau YL-LHK vis dar buvo eksploatuojamas. Be to, Mi-2 sraigtasparniai turi eilę techninių trūkumų. Pavyzdžiui, galimas trumpalaikis kuro siurblio NR-45 sustojimas, dėl kurio šiek tiek prarandama skrydžio aukščio. Taip pat būna, kad prasisuka pagrindinio reduktoriaus mova, perduodanti sukamąjį variklio judesį sraigtui. To pasekmė - orlaivis staiga smukteli žemyn. Jei tokiu metu aparatas yra mažame aukštyje, vienas iš šių dviejų gedimų sukels incidentą.[2]

Net jei atmesti techninio gedimo galimybę, verta paminėti, kad sraigtasparnis buvo perkrautas – jame buvo 10 keleivių, vietoje leidžiamų 8 keleivių vietų. Toks perkrovimas gali labai apsunkinti pilotavimą. Galiausiai tikėtina, kad perpildytame Mi-2, turinčiame kabiną dviem pilotams, vienas iš pramogautojų galėjo sėdėti dešinėje sėdynėje. Orlaiviui staigiai manevruojant, keleivis galėjo nevalingai kliudyti vieną iš valdymo svirčių, dėl ko buvo prarasta kontrolė, ir sraigtasparnis smigo į vandenį.[2]

Kitos aplinkybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lakūnai žinojo apie rūdijantį orlaivį Rygos oro uoste, kad jo resursas pratęstas be kapitalinio remonto. Atsiradus pirkėjui Lietuvoje, nuskraidinti orlaivį į Mažeikius nebuvo kam. Sutiko vienintelis „drąsuolis“ – N. Kiuškinas.[2] Lietuvoje LY-HBW išlaikymui trūko lėšų, o dėl to ir drausmės bei atsakomybės. Norėdami sutaupyti, kartą „Aerobatikos“ lakūnai, atskridę į Palangą, sraigtasparnį nutupdė ne oro uoste, o aikštelėje už jo tvoros - kad nereikėtų mokėti oro uosto mokesčio.[2] Įmonės orlaiviais kartais buvo skraidoma nepranešant skrydžių valdymo centrui, nes jo paslaugos mokamos.[2]

Pasak katastrofos liudininkų, N. Kiuškinas ore elgėsi neatsakingai, netgi chuliganiškai. Jis vestuvininkus skraidino pavojingai žemame aukštyje, staigiai manevravo, dideliu greičiu praskrisdamas pažeme išgąsdino kelių automobilių vairuotojus, kaimiečius bei Platelių ežero buriuotojus.[2] Vestuvininkai matė, kad blogai užsidaro nuo amžiaus persikreipusios sraigtasparnio durys.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 „Катастрофа Ми-2 Мажейкяйского аэроклуба на озере Платяляй (борт LY-HBW), 30 августа 1998 года.“. AirDisaster.ru. Nuoroda tikrinta 2019-02-05. 
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 2,6 2,7 2,8 2,9 Sigitas STASAITIS (2003-08-26). „Didžiausia sraigtasparnio katastrofa paliko daug paslapčių“. Balsas.lt. Nuoroda tikrinta 2019-02-05. 
  3. „Complete (Historical) Civil Rotorcraft Register of Lithuania“. ROTORSPOT. Nuoroda tikrinta 2019-02-05. 
  4. „Mil-PZL Kania, c/n 543719094, c/r YL-LHK“. Aerial Visuals - Airframe Dossier. Nuoroda tikrinta 2019-02-05. 
  5. 5,0 5,1 Жанна СКРИПОВА (1998-09-09). „Пилот доигрался“. Бизнес & Балтия. Nuoroda tikrinta 2019-02-05. 
  6. Dainoras LUKAS (2003-03-28). „Lakūnai žuvo mokydamiesi gelbėti“. kauno.diena.lt. Nuoroda tikrinta 2019-02-05.