Mečislovas Kymantas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Mečislovas Kymantas (1920 m. rugpjūčio 3 d. Jonavoje – 1998 m. balandžio 26 d. Geelonge, Australija), pedagogas, dainininkas (tenoras), chorvedys.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19331939 m. mokydamasis Jonavos progimnazijoje, pramoko smuikuoti, dainavo chore – atlikdavo solo partijas. 1941 m. pradėjo mokytis Vilniaus mokytojų seminarijoje, griežė smuiku studentų simfoniniame orkestre. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, su šeima pasitraukė į Vokietiją. Iš Vokietijos netrukus buvo išsiųstas į Austriją, o iš ten į Jugoslaviją. Iš Jugoslavijos sugrąžintas į Austriją, kur dirbo fizinius darbus. 1949 m. išvyko į Australiją – Geelongą (Viktorijos valstija). Ten iš pradžių dirbo gamyklose, vėliau įsitraukė į kultūrinę veiklą. 19511959 m. dainavo įvairiuose vokaliniuose ansambliuose (duete, trio, kvartete), 19601980 m. buvo dainavimo mokytojas Geelongo šeštadieninėje vaikų mokykloje. Subūrė vaikų chorą, kurį parengė 1980 m. Australijos lietuvių dainų šventei Melburne. Kurį laiką dirbo Sporto klubo valdyboje, buvo Geelongo Lietuvių apylinkės valdybos vicepirmininkas, pirmininkas ir kultūros reikalų vedėjas. M. Kymantas aktyviai reiškėsi ir kaip chorvedys. 19621966, 19741980 ir 19891990 m. vadovavo nedideliam Geelongo lietuvių mišriajam chorui. Kolektyvą išmokė nemaža lietuviškų dainų (pirmasis išpopuliarino B. Budriūno dainą „Mano protėvių žemė“) ir giesmių, surengė koncertų ir giedojo bažnyčiose, dalyvavo įvairiuose tautiniuose renginiuose. Chorą parengė Australijos lietuvių dainų šventėms Adelaidėje (1962), Melburne (1964) ir Sidnėjuje (1966), buvo šių švenčių dirigentas. 1990 m. nedidelę dainininkų grupę perdavė G. Pranauskienei, o pats iki 1995 m. dainavo „Vilties" chore. Yra sukūręs ir išleidęs daug dainų ir giesmių, parašęs trumpą Geelongo lietuvių kultūrinio ir muzikinio gyvenimo bei choro organizavimo kroniką.[1]

Šaltinis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.