Ona Metrikienė-Skiriūtė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Ona Metrikienė-Skiriūtė (1908 m. liepos 4 d. Čikagoje, IL, JAV -1998 m. gruodžio 10 d. Yosemite Park, CA, JAV), pedagogė, vargonininkė, chorvedė, kompozitorė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėvas buvo kilęs nuo Tauragės, mokėjo smuikuoti ir kankliuoti. O. Metrikienė lankė Šv. Antano lietuvių parapijos mokyklą, Mortono gimnaziją ir kolegiją Cicero, IL. Iš pradžių Čikagos L. van Beethoveno konservatorijoje pas prof. A. Pocių mokėsi skambinti fortepijonu ir vargonuoti, o vėliau vargonų, fortepijono ir muzikos teorijos studijas tęsė American Conservatory of Music Čikagoje. Kurį laiką vargonininkavo Šv. Antano lietuvių parapijoje Cicero, kur suorganizavo ir jaunimo chorą. Apie penkerius metus mokytojavo ir akompanavo garsiosios pedagogės Lola Fletcher mokiniams. Vėliau apie dešimt metų vargonininkavo Šv. Juozapo slovakų parapijoje Cicero. Persikėlusi į Los Angeles, CA, kompozicijos studijas gilino pas dr. Franzą Darvaszą Immaculate Heart kolegijoje, o bažnytinės muzikos mokėsi pas Tagliavini Mt. St. Mary kolegijoje. Dar studijavo vargonavimą pas R. K. Biggsą, vargonininkavusį Blessed Sacramento bažnyčioje Los Angeles. O. Metrikienė buvo jo asistentė. Įsijungusi į lietuvių muzikinį gyvenimą, vadovavo lietuviškos dainos ansambliui „Phoenix“ Arizonoje, o grįžusi į Los Angeles, Lietuvių operetės ansambliui. Mokytojavo Vyskupo Consty katalikiškoje mergaičių ir Šv. Jono karo akademijos mokyklose. Suorganizavo moterų septetą „Sutartinė“, kuris vėliau išaugo į vokalinį ansamblį „Vakarų aidai“. Pastatė J. Strausso operetę „Čigonų baronas“ ir savo muzikinę legendą „Gilanda“ („Užburtas papartis“). Vadovavo Moterų sąjungos chorui „Town of Lake" Čikagoje ir moterų chorui Long Beache, CA, akompanavo chorams ir solistams, vargonavo daugelyje bažnyčių. Buvo LB Phoenix’o apylinkės valdybos narė muzikos reikalams.

O. Metrikienė sukūrė per 30 solo dainų, psalmių, 8 dainas chorui ir keletą duetų, 6 giesmes („Ave Maria“, „Malda“, „Salve Regina“), komediją „Dingo svajonės“, montažą „Kartą gintaro pakrantėj“, veikalą „Dainos, muzika ir gėlės“, „Liaudies operetę“, „Vakaro idiliją“ smuikui, „Mažąją mazurką“ fleitai ir kt. 1982 Dzūkų draugijos konkurse už dainą „Šią naktį sapnavau“ laimėjo pirmą premiją, o už dainą „Meilės legenda“ – trečiąją. Populiarios jos dainos „Nemunėli“, „Ten mano tėvynė“, „Tautiniai drabužiai" ir kt.

Šaltinis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.