Jonas Janickis
| Jonas Janickis | |
|---|---|
| Gimė | 1906 m. rugpjūčio 3 d. Kaunas |
| Mirė | 1998 m. birželio 18 d. (91 metai) Kaunas |
| Vaikai | Vitalijus Janickis |
| Veikla | chemikas neorganikas, fizikochemikas, elektrochemikas |
| Alma mater | 1930 m. Dresdeno aukštoji technikos mokykla |
Jonas Janickis (1906 m. rugpjūčio 3 d. Kaune – 1998 m. birželio 18 d. Kaune) – Lietuvos chemikas neorganikas, fizikochemikas, elektrochemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, chemijos vadovėlių autorius.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pradinį išsilavinimą įgijo Riazanėje (Rusija). Nuo 1919 m. mokėsi Kauno realinėje vokiečių gimnazijoje. 1926–1930 m. studijavo Dresdeno aukštojoje technikos mokykloje, įgijo inžinieriaus chemiko kvalifikaciją. 1931–1932 m. tęsė studijas Dresdeno aukštosios technikos mokyklos doktorantūroje, apgynė disertaciją „Selenitinės rūgšties natrio ir kalio druskos“.
1933–1950 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete. 1940–1941 m. ir 1944–1950 m. Technologijos fakulteto Fizikinės chemijos katedros vedėjas; 1941 m. profesorius. 1949 m. chemijos mokslų daktaras. Nuo 1951 m. Kauno politechnikos instituto (nuo 1990 m. KTU) dėstytojas, 1951–1977 m. Fizikinės chemijos katedros vedėjas, 1977–1998 m. profesorius konsultantas. Neorganinių medžiagų ir cheminių trąšų specialybės inžinierių rengimo iniciatorius ir vadovas.
Nuo 1956 m. LSSR mokslų akademijos tikrasis narys.[1] R. Bunseno ir M. Faradėjaus mokslinių draugijų narys. Nuo 1994 m. Džordžo Sorošo fondo profesorius-emeritas.[2]
Nuo 1997 m. KTU Cheminės technologijos fakultete organizuojami akademiko Jono Janickio chemijos konkursai.[3]
Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tyrimų sritys: sieros, seleno ir halogenų junginių neorganinė, fizikinė ir analizinė chemija, druskų ir vandens sistemų pusiausvyra, mangano ir seleno junginių elektrochemija, antikorozinės dangos.[4][5]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Įvadas į fizinę ir koloidų chemiją: vadovėlis universitetui. – Kaunas, 1947. – 206 p.
- Fizinė chemija: vadovėlis. – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1963. – 411 p.: iliustr.
- Fizikinė chemija: vadovėlis. – 2-asis leidimas. – Vilnius: Mokslas, 1987. – 452 p.
- Atsiminimai apie Kauno universiteto – Kauno politechnikos instituto Fizikinės chemijos katedrą (1926–1986). – Kaunas: Technologija, 1997. – 132 p.: iliustr. – ISBN 9986-13-588-5
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1947 m. Garbės ženklo ordinas
- 1961 m. LTSR nusipelnęs mokslo veikėjas
- 1968 m. LSSR valstybinė premija (su kitais)
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ http://lma.lt/index.php?option=com_k2&view=item&layout=item&id=122&Itemid=195&lang=lt
- ↑ http://emeritus.ktu.lt/content/gimė-jonas-janickis Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://ktu.lt/ctf/turinys/renginiai Archyvuota kopija 2013-09-19 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Jonas Janickis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 97
- ↑ Jonas Janickis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 511 psl.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Akademikas Jonas Janickis: monografija / Vitalijus Janickis, Birutė Railienė. – Kaunas: Technologija, 2006. – 237 p.: iliustr. – ISBN 9955-25-104-2
- Konferencijos „Chemija ir cheminė technologija“, skirtos akademiko Jono Janickio 100-osioms gimimo metinėms, sekcijos „Neorganinių junginių chemija ir technologija“ pranešimų medžiaga / Saulius Kitrys, Nijolė Dukštienė, Rasa Paleckienė. – Kaunas: Technologija, 2006. – 107 p.: iliustr. – ISBN 9955-25-043-7