Bruno Markaitis
Bruno Markaitis (1922 m. rugpjūčio 7 d. Valkininkų parapija, Vilniaus kraštas – 1998 m. gruodžio 23 d. prie Honolulu, Havajai; palaidotas Šv. Kazimiero kapinėse, Čikaga) – SJ, Lietuvos kompozitorius, dirigentas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Jėzuitas, baigė Kauno jėzuitų gimnaziją. 1948 m. Heitropo koledže (Didžioji Britanija) įšventintas kunigu. Studijavo Grigaliaus universitete Romoje, muzikinį išsilavinimą įgijo Didžiojoje Britanijoje ir JAV, kompozicijos mokėsi San Paulo universitete, fortepijoną pas Aleksandrą Čerepniną, kompoziciją – pas Bernardą Dieterį. Nuo 1950 m. gyveno JAV. Nuo 1952 m. vadovavo lietuvių katalikų radijo valandėlei Čikagoje, bendradarbiavo lietuvių spaudoje. 1961–1967 m. lietuvių jėzuitų provincijolas Amerikos šalims. Nuo 1968 m. gyveno Santa Monikoje (Kalifornijos valstija), susirgęs 1988 m. persikėlė į Havajus.
Amerikos kompozitorių, atlikėjų ir muzikologų, Tarptautinės šiuolaikinės muzikos draugijų narys. Sukūrė daugiau kaip 100 kūrinių, tarp jų – chorui, balsui, fortepijonui, smuikui (sonata smuikui ir fortepijonui, 1961 m.), mišių, baladžių, poemų („Kančios naktis“ 1958 m.; atliko Dainavos ansamblis), kantatų („Vilniaus varpai“ 1965 m., K. Bradūno žodžiais, atliko Čikagos lietuvių opera). Kūriniai daugiausia religinės tematikos, juose derinamos naujoviškos ir tradicinės muzikos raiškos formos. Surengė koncertų JAV, Kanadoje, Lotynų Amerikos, Europos valstybėse, Japonijoje.[1]
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Širdies gelmė, filosofijos knyga, 1957 m.;
- Nomen Nescio: nepažintas muzikos misionierius Tėvas Bruno Markaitis (parengė Robertas Varnas). – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2007. – 160 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-18-228-3
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Bruno Markaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. - 302 psl.