Armėnų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Armėnų kalba
Հայերեն
Kalbama: Armėnijoje, Kalnų Karabache, Rusijoje, Prancūzijoje ir kitur (viso apie 60 šalių)
Kalbančiųjų skaičius: ~9 mln.
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: į šimtuką nepatenka
Kalbos išnykimas:
Kilmė:

Indoeuropiečių
 Armėnų

Rašto sistemos:
Oficialus statusas
Oficiali kalba: Armėnijoje, Kalnų Karabache
Prižiūrinčios institucijos:
Kalbos kodai
ISO 639-1: hy
ISO 639-2: arm/hye
ISO 639-3: hye

Armėnų kalba (Հայերեն) – armėnų tautos kalba, priklauso indoeuropiečių kalbų grupei, tarp kurių yra viena iš seniausių, turinčių rašto sistemą, ir sudaro atskirą grupę (su kai kuriomis išnykusiomis kalbomis bandoma įtraukti į paleobalkanų kalbų grupę).

Literatūrinės armėnų kalbos istorija dalinama į 3 periodus: senąjį (406 – XI a., literatūrinė kalba vadinosi grabar), vidurinį (XI – XVII a.) ir naująjį (nuo XVII a.).

Armėnų kalboje yra 6 balsinės ir 30 priebalsinių fonemų. Daiktavardis turi 2 skaičius. Keliuose dialektuose išliko dviskaita. Giminės išnyko. Egzistuoja postpozityvinis žymimasis artikelis. Yra 7 linksniai ir 8 linksniavimo tipai. Kalba – agliutinacinė. Veiksmažodis dabartinėje armėnų kalboje kaitomas asmenimis, skaičiais, laikais, turi nuosakas ir veikslus.

Kalbai užrašyti vartojamas armėnų raštas.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Commons-logo.svg

Vikiteka

Wikipedia
Vikipedija Armėnų kalba