Jeronimas Baušys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Jeronimas Baušys (1929 m. spalio 1 d. Vasiuliai, Švenčionių apskr. – 1998 m. birželio 20 d. Kaunas) – Lietuvos inžinierius, statybinės mechanikos specialistas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1953 m. baigė Kauno politechnikos institutą. 1964 m. technikos mokslų daktaras.

Nuo 1953 m. Kauno politechnikos instituto (nuo 1990 m. Kauno technologijos universitetas) dėstytojas, 19681992 m. Medžiagų atsparumo katedros vedėjas. Nuo 1968 m. profesorius.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svarbiausi darbai iš metalų valkšnumo ir relaksacijos tyrimų. 3 išradimų autorius.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Medžiagų atsparumas, vadovėlis, su kt., 1959 m.
  • Medžiagų atsparumas, vadovėlis, su S. Vasausku, 1969 m.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Jeronimas Baušys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 729 psl.