Marija Bernarda-Venskutė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Marija Bernarda-Venskutė (1902 m. gruodžio 9 d. Batakių miestelyje, Tauragės apskr.1998 m. spalio 31 d. Čikagoje, IL, JAV) – vienuolė, vargonininkė, pedagogė, chorvedė, kompozitorė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Antanas ir Ona Venskai 1903 m. į JAV, Čikagą, IL, atvyko su šešių mėnesių dukrele. Paūgėjusi Marija lankė mokyklą, dainavo chore ir giedojo bažnyčioje. 1917 m. įstojo į Šv. Kazimiero kongregacijos seserų vienuolyną Čikagoje, o nuo 1918 m. pradėjo mokytis Šv. Kazimiero akademijoje. Čia itin daug dėmesio buvo skiriama muzikai, kurią tuomet dėstė sesuo M. Scholastika Butrimavičiūtė. Vienuolės buvo mokomos muzikos teorijos, gražiai dainuoti, skambinti fortepijonu ir smuikuoti. Gerokai pažengusi muzikoje, Marija įstojo į American Conservatory of Music Čikagoje, kurią 1928 m. baigusi įgijo muzikos ir dainavimo mokytojos diplomą. Dar dvejus metus čia studijavusi kompoziciją, 1930 m. gavo muzikos bakalauro diplomą. 19411943 m. studijavo De Paul University School of Music, kur dirigavimo mokėsi pas N. Malko, kompozicijos pas S. A. Liebersoną ir L. Šteiną, dainuoti pas B. Barbot ir M. Kurenko. Čia 1943 m. įgijo Master of Music diplomą. Vėliau, norėdama pasitobulinti vargonų, dirigavimo, polifonijos, choralo ir instrumentacijos srityse, dar studijavo University of Illinois School of Music, Pope Pius X Liturgical School of Music, University of Notre Dame School of Music ir kitur.

Dar studijuodama pradėjo mokytojauti, o nuo 1928 m. dėstė muziką ir dainavimą Šv. Kazimiero akademijoje Čikagoje. Suorganizavo 60 studenčių simfoninį orkestrą, kuris Čikagos aukštesniųjų mokyklų simfoninių orkestrų varžybose net septynis kartus laimėjo pirmąsias premijas. Su Akademijos choru, solistais ir orkestru statė operetes ir kitus muzikos veikalus, rengė koncertus. 19521971 m. Čikagoje buvo Marijos aukštesniosios mokyklos muzikos skyriaus vedėja ir choro vadovė. Rengė koncertus ir statė operetes. Vėliau Villa Joseph Marie, Hollande, PA, vienuolių kazimieriečių mergaičių gimnazijos muzikos mokytoja ir choro vadovė. 1972 m. spalio 20 d. su choru koncertavo Northamptono miesto jubiliejinėse iškilmėse. Didelis choras klausytojams paliko gerą įspūdį. 1974 m. gegužės 5 d. surengtame metiniame koncerte dalyvavo 30 vaikų choras, fortepijono, vargonų ir vokalo auklėtiniai. Kurį laiką dėstė ir Los Angeles, CA, lietuviškoje mokykloje.

M. Bernarda sėkmingai vadovavo „Grandies“ chorui Čikagoje. Su 40 žmonių šokėjų ir dainininkų kolektyvu dažnai koncertuodavo, dalyvavo tautiniuose renginiuose ir 1971 m. 4-ojoje JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėje. M. Bernarda taip pat vadovavo Čikagoje „Rūtos“ klubo chorui, o Filadelfijoje, PA, „Vilties" chorui.

Visuomeninė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apie 20 metų būdavo kviečiama vadovauti šv. Kalėdų muzikos programoms Čikagos mokslo ir industrijos muziejuje, 1956 m. I-ojoje JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėje Čikagoje dirigavo jungtiniam mergaičių chorui. Buvo aktyvi ALRK Vargonininkų sąjungos narė, o vėliau šios sąjungos garbės narė.

M. Bernarda produktyvi kompozitorė. Sukūrė daug stambių instrumentinių ir vokalinių kūrinių. Tai mišios „Kūdikėlio Jėzaus garbei“ ir „Regina Paeis“, simfoniniai kūriniai, trys rapsodijos, variacijos styginių kvartetui, kūriniai fortepijonui, giesmės, dainos chorams ir solistams. Kompozitorės daina „Lopšinė“, konkurse laimėjusi pirmąją premiją, skambėjo 1956 m. I-ojoje ir 1961 m. 2-ojoje JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėse Čikagoje. Populiari buvo ir jos daina „Vakaras tylus“. 1975 m. New Yorko lietuvių vargonininkų draugijos konkurse M. K. Čiurlionio gimimo 100-ųjų metinių garbei) už „Fantaziją“ lietuviškomis temomis fortepijonui pelnė trečiąją premiją. Jos instrumentiniai ir vokaliniai kūriniai buvo dažnai atliekami įvairiomis progomis. Yra aranžavusi vokalinių ir instrumentinių kūrinių, į anglų kalbą išvertė S. Šimkaus ir S. Santvaro operos „Pagirėnai“ libretą. Parengė lietuvišką giesmyną „Reikalingiausios giesmės" (1959).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.