Naujoji Vilnia

Naujoji Vilnia
Naujoji Vilnia nuo supančių kalvų
Naujoji Vilnia
Koordinatės	54°42′0″N 25°25′0″E
Apskritis	Vilniaus apskritis
Savivaldybė	Vilniaus miestas
Seniūnija	Naujosios Vilnios seniūnija
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Naujóji Vìlnia Kilmininkas: Naujõsios Vìlnios Naudininkas: Naũjajai Vìlniai Galininkas: Naũjąją Vìlnią Įnagininkas: Naują́ja Vìlnia Vietininkas: Naujõjoje Vìlnioje
rus. Нововилейск

Naujoji Vilnia – Vilniaus miesto dalis, esanti į rytus nuo miesto centro, pakeliui į Mickūnus. Elektrinių traukinių Kaunas-Vilnius galutinė stotis (už Naujosios vilnios el. traukiniams yra Elektrodepo stotelė)

Yra Šv. Kazimiero bažnyčia, Švč. M. Marijos, Taikos Karalienės bažnyčia, Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo cerkvė, Naujosios Vilnios poliklinika, Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė, kelios bibliotekos, paštas, knygynas „Vaga“, Rokantiškių kapinės, stadionas, Gerovės parkas, Valstybinė teismo medicinos tarnyba, Vilniaus miesto ketvirtasis apylinkės teismas.

Istorija

Kryžius, paminklas trėmimams atminti, šone – vagonai, kokiais buvo vežti žmonės

Garvežys šalia kryžiaus trėmimo įvykiams atminti

Naujosios Vilnios gyvenvietė išaugo iš čia pradėtų statyti gamyklų ir fabrikų. Pirmąjį fabrikėlį, gaminusį popierių čia apie 1630 metus pastatė Balceris Reinertas (tuo metu gyvenvietė dar vadinta Rokantiškėmis) ir vėliau atidavė jį kraičio savo dukrai Daratai, tekėjusiai už Tochtermano.

Tapo miesteliu XIX a. antroje pusėje, 1860 m. nutiesus Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelį ir įsteigus geležinkelio stotį, miestelyje apsigyvenus geležinkelininkams. XIX a. pabaigoje buvo įkurti medžio apdirbimo, odų, mielių, dalgių, peilių ir pasagvinių fabrikai. 1904 m. pirmąkart gavo miesto teises (minima kaip Нововилейск).

1911 m. pastatyta neogotikinio stiliaus šv. Kazimiero bažnyčia. 1920 m., Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą, dauguma fabrikų buvo uždaryti. 1933 m. prie miesto prijungti 5 kaimai (Jabłonówka, Wierzby Polskie, Poręby Górańskie, Żwirble Dolne, Żwirble Górne) iš Mickūnų valsčiaus. Naujoji Vilnia Lietuvai atiteko 1939 m. kartu su Vilniumi.

1940–1941 m. iš Naujosios Vilnios geležinkelio stoties į Sibirą tremtin buvo vežami pirmieji lietuvių, lenkų ir kitų tautybių žmonės. Čia buvo paskutinė stotelė Lietuvoje. Šiems įvykiams atminti pastatytas paguldytas kryžius ir garvežys su vagonais. 1942 m. Vilniaus geto žydai partizanai susprogdino geležinkelį prie Naujosios Vilnios.

Traukiantis vokiečiams, 1944 m. Naujoji Vilnia buvo sudeginta, atstatyta po karo. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Nors 1947 m. lapkričio 12 d. Naujoji Vilnia buvo prijungta prie Vilniaus, bet 1950 m. vėl gavo miesto teises (rajoninio pavaldumo). 1952 m. gruodžio 22 d. miestas (kaip Nauja Vilnia) gavo srities pavaldumo teises. 1957 m. gruodžio 16 d. prijungta prie Vilniaus miesto.

Iki 1990 m. veikė „Neries“ žemės ūkio mašinų, „Žalgirio“ metalo staklių, „Spalio“, „Spalio 40-mečio“, „Statybos apdailos mašinų“ gamyklos, vyno darykla.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1950–1952 m.	rajoninio pavaldumo miestas	Naujosios Vilnios rajono centras	Vilniaus sritis
1952–1953 m.	srities pavaldumo miestas
1953–1957 m.	rajoninio pavaldumo miestas
1957–1959 m.	?	Vilniaus miestas, Naujosios Vilnios rajono centras
1959–1994 m.	?	Vilniaus miestas
1994–	Naujosios Vilnios seniūnijos centras	Vilniaus miesto savivaldybė	Vilniaus apskritis

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1903 m. ir 2011 m.
1903 m.	1923 m.sur.	1931 m.	1939 m.	1940 m.	1959 m.sur.	1970 m.sur.	1979 m.sur.	1989 m.sur.	2001 m.sur.	2011 m.
10 500	6 961	7 247	7 712	10 000	17 903	32 781	32 511	37 833	32 775	31 933
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

1926 m. birželio 22 d. Naujojoje Vilnioje gimė žymus lenkų rašytojas, scenaristas, režisierius Tadeušas Konvickis.

Tolumoje Naujosios Vilnios Šv. Kazimiero bažnyčia, vaizdas iš Pergalės gatvės nuo kalno

Vilniaus Švč. M. Marijos, Taikos Karalienės bažnyčia

Policijos pastatas

Švietimo ir mokymo įstaigos

• Vilniaus kolegija, Pedagogikos fakultetas

Darželiai

• Vilniaus lopšelis – darželis „Žuvėdra“
• Vilniaus specialusis lopšelis – darželis „Coliukė“
• Vilniaus lopšelis – darželis „Vilnelė“
• Vilniaus lopšelis – darželis „Saulėtekis“
• Vilniaus lopšelis – darželis „Paslaptis“

Mokyklos

• Vilniaus „Atžalyno“ pradinė mokykla
• Vilniaus Barboros Radvilaitės pagrindinė mokykla
• Vilniaus 3-oji politechnikos mokykla
• Vilniaus „Žaliakalnio“ pradinė mokykla
• Vilniaus „Žaros“ vidurinė mokykla
• Vilniaus Marinos Mižigurskajos vidurinė mokykla
• Vilniaus „Laisvės“ gimnazija
• Vilniaus Juzefo Ignacijaus Kraševskio vidurinė mokykla
• Vilniaus Vilnios pagrindinė mokykla

Meninio ugdymo įstaigos

• Vilniaus Naujosios Vilnios moksleivių kūrybos namai
• Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykla
• Vilniaus Naujosios Vilnios muzikos mokykla
• Naujosios Vilnios kultūros centras

Sportas

Futbolas

Naujoją Vilnią garsina šios komandos:

• FK Granitas Vilnius
• FK Žalgiris Naujoji Vilnia

Susisiekimas

Geležinkelio ruožas

Pavilnys Naujoji Vilnia Mickūnai Kyviškės

Nuorodos

• Naujoji Vilnia. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 672 psl.
• Naujoji Vilnia. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 187 psl.
• Naujoji Vilnia. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 112 psl.
• Naujoji Vilnia. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 161 psl.
• Naujosios Vilnios istorija ir dabartis