XVI amžiaus 8-as dešimtmetis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

XVI amžiaus aštuntasis dešimtmetis prasidėjo 1571 metais ir baigėsi 1580 metais.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis2 tūkstantmetis3 tūkstantmetis

Amžiai: XV amžiusXVI amžiusXVII amžius

Dešimtmečiai: 3-as 4-as 5-as 6-as 7-as - 8-as - 9-as 10-as 1-as 2-as 3-as

Metai: 1571 1572 1573 1574 1575 1576 1577 1578 1579 1580

Įvykiai[taisyti | redaguoti kodą]

1571[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1572[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1573[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sausio 28 d. Seime paskelbtas Varšuvos konfederacijos aktas, deklaruojantis religinė laisvę ir toleranciją ATR. Akto tekstas 2003 m. įtrauktas į UNESCO sąrašą Pasaulio Atmintis (Memory of the World).
  • Vasario 7 d. mirė Ldk Žygimanto Senojo ir Barboros Zapojos dukra Jadvyga (g. 1513.03.25), ištekėjusi 1535 m. už Brandenburgo kurfiurstą Joachimą II Hektorą.
  • Balandžio 5 d. prie pat Varšuvos prasidėjo bendras lietuvių ir lenkų elekcinis seimas naujam valdovui rinkti.
  • Gegužės 3 d. Seime po pamaldų prasidėjo rinkimai. Chodkevičiai ir Radvilos rūpinosi išrinkti Imperatoriaus Maksimilijano II sūnų Ernestą Habsburgą. Smulkieji bajorija buvo linkę rinkti Maskvos carą Ivaną Rūstujį, bet jis pateikė daug nepriimtinų sąlygų. Savo kandidatūrą siūlė ir Švedijos karalius Jonas III Vaza, buvo vedęs Zigmanto Senojo ir Bonos Sforcos duktė Kotryna Jogailaitė. Labiausiai rūpinosi gauti sostą Prancūzijos karaliaus Karolio IX brolis Henrikas Valua.
  • Gegužės 20 d. Henriko Valua pasiuntiniai pasirašė „pacta conventa“ - valdovo padėtį ATR bei valdovo santykius su bajorija nustatantis dokumentas.
  • Birželio 19 d. Seimas išrinko Henriką Valuą ATR karaliumi (iki 1574 m.). Jo reikalavimai buvo mažiausi ir jis sutiko su visomis sąlygomis. Be to, jis pasižadėjo vesti Žygimanto Augusto seserį Oną, nors jam tebebuvo tik 23 m., o jai 50 m.
  • Rugsėjo 10 d. Henrikas Valua Paryžiaus Dievo Motinos Katedroje iškilmingos ceremonijos metų davė reikalaujamą priesaiką ir buvo paskelbtas ATR karalium.
  • Rugsėjo 22 d. Henrikas Valua pasirašė visus jam atvežtus dokumentus ir jam buvo įteiktas oficialus išrinkimo liudijimas. Lietuviai paskelbė Henriko išrinkimą atskirai nuo lenkų ir apie tai pranešė jam į Paryžių per atskirą savo delegaciją.
  • Lapkričio mėn. Vengruve nuo epidemijos mirė reformacijos veikėjas Petras Gonezijus (g ~1530 m.). Nuo 1561 m. veikė Vilniuje, anabaptizmo pradininkas LDK, Lietuvos arijonų radikaliojo sparno ideologas.
  • Gruodžio 2 d. Henrikas Valua patraukė į Krokuvą. Jo palyda sudarė 1200 arklių, vežimų su bagažų ir karietų su dvaro damomis ir mergšėmis. Kelionė užtruko 2 mėnesius.

1574[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sausio mėn. Krokuvoje mirė italų skulptorius ir medalininkas Džovanis Marija Moska Padovanas (Giovanni Maria Mosca Padovano, g.~1495 m.). Apie 1530 m. atvyko į ATR, kūrė antkapinius paminklus ir portretinius medalius, prisidėjo prie LDK Valdovų rūmų dekoravimo.
  • Vasario 18 d. Krokuvoje vyko oficialios iškilmingos naujo karaliaus sutiktuvės.
  • Vasario 21 d. Henrikas Valua Vavelio katedroje buvo karūnuotas ATR karalium. Jis savo pažadų nepaisė, vedybas su Ona Jogailaitė vis atidėliojo ir svajojo valdyti taip, kaip buvo valdoma Prancūzija, t. y. absoliučia monarchija.
  • Vasario 22 d. - balandžio 2 d. Krokuvoje vyko ATR karūnacinis seimas. Seimo maršalka Vaclovas Agripa.
  • Gegužės mėn. Vilniaus pirklių Mamonyčių namuose buvo organizuota spaustuvė. Iki 1623 m. buvo atspausdinti apie 83 leidiniai, t. sk. III Lietuvos Statutas 1588 m.
  • Birželio 14 d. karalius Henrikas Valua iš Imperatoriaus Maksimilijano II sužinojo apie savo brolio, Prancūzijos karaliaus Karolio IX mirtį.
  • Birželio 19 d. naktį slapta, niekam nieko nesakęs, karalius Henrikas Valua išvyko į Prancūziją kur ir sėdo į sostą.
  • Rugsėjo pab. ATR Seimas Varšuvoje išsiuntė laišką savo karaliui, kuriame nurodė, kad iki 1575 m. gegužės mėn. jis turi grįžti į ATR, kitaip praras savo teisė į sostą. Taip ir atsitiko.

1575[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vasario 11 d. Henrikas Valua buvo karūnuotas Prancūzijos karalium, tapo Henriku III, o po dviejų dienų vedė Liudviką Lotaringietę.
  • Gegužės 28 d. mirė kunigaikštienė Sofija Jogailaitė (g. 1522.07.13). Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos dukra, 1556 m. ištekėjo už Braunšvigo kunig. Henrika II Jaunojo.
  • Karaliaučiuje pradėjo veikti Georgo Osterbergerio spaustuvė – produktyviausia lietuviškų knygų spaustuvė, iki 1600 m. išspausdino 12 lietuviškų ir 4 latviškas knygas.
  • Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis iš Bresto į Vilnių perkėlė tėvo spaustuvę. Pradėjo veikti didžiausia ir svarbiausia LDK poligrafijos spaustuvė. 1585 m. ji buvo padovanota Vilniaus akademijai (universitetui).
  • Rugsėjo ir spalio mėn. Krymo totoriai puolė ATR Podolę ir Volynę. Tai pagreitino naujo karaliaus rinkimus.
  • Lapkričio 7 d. - gruodžio 15 d. Varšuvoje vyko ATR elekcinis seimas.
  • Gruodžio mėn. prasidėjo antrieji ATR karaliaus rinkimai. Caras Ivanas Rūstusis kandidatavo į karalius, tačiau išrinktas nebuvo. Imperatorius Maksimilijanas II ir jo sūnus Austrijos erchercogas Ernstas irgi pretendavo. Savo kandidatūrą siūlė Švedijos karalius Jonas III ir Transilvanijos kunig. Steponas Batoras.
  • Gruodžio 12 d. ATR elekcinio seimo dalis paskelbė Imperatorių Maksimilijaną II Habsburgą Lenkijos karaliumi ir Ldk. Bet po ilgų derybų valdovu tapo kitos Seimo dalies kandidatas – Transilvanijos kunig. Steponas Batoras. Lietuviai renkant Steponą Batorą nedalyvavo.
  • Gruodžio 13 d. Krokuvoje Žygimanto Augusto sesuo Ona Jogailaitė paskelbta Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė.
  • Gruodžio 18 d. mirė istoriografas, poetas ir vertėjas Marcinas Bielskis (g. 1495 m.). Lietuvių kultūros istorijai svarbi jo „Kronika“, dariusi įtakos Motiejui Strijkovskiui.

1576[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1577[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sausio 23 d. 50 tūkst. Rusijos kariuomenė vėl apgulė Revelį (Talinas), bet paimti nesugebėjo.
  • Metų pr. Livonijos karalius Magnusas vedė slaptos derybos su ATR karalium Steponų Batorų dėl taikos.
  • Rusijos kariuomenė užėmė beveik visą Uždauguvį, išskyrus Rygą. Ėmė grėsti Rusijos kariuomenės įsiveržimas į Lietuvą iš šiaurės. Ivanas IV pradėjo tituluotis Rusijos caru, Smolensko, Polocko ir Livonijos kunigaikščių.
  • Karalius Steponas Batoras ėmė rūpestingai ruoštis karui. Esamos kariuomenės nepakako ir buvo organizuoti valstiečiai į vadinamąją rinktinę kariuomenę. Taip pat buvo sutvarkyta artileriją, pasamdyta vengrų ir vokiečių kariuomenės, pasikvietė žinomų inžinierių iš Italijos ir kitų kraštų.
  • Gautas popiežiaus Grigaliaus XIII pritarimas Vilniaus kolegiją pertvarkyti į universitetą.
  • Lapkričio mėn. LDK kariams pavyko sustabdyti Rusijos kariuomenė ties Daugpiliu, o metų pabaigoje atgauti Cėsių pilį.
  • Krymo chanas Semin Mehmed Geray suruošė didelį žygį į pietinės ATR žemes, nuniokojo ir išdegino Volynė. Krymo totoriai iš karaliaus gavo didelė piniginę išpirka ir pasitraukė, išvesdami dar 35 tūkst. belaisvių, 40 tūkst. arklių, 500 tūkst. karvių, jaučių ir avių.

1578[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sausį - kovą Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas. Patvirtinta pataisa II Lietuvos Statutui. Seimas nutarė su Maskva kariauti, ir tam reikalui paskyrė specialų mokestį, kad nereiktų mobilizuotų raitųjų bajorų ir kad būtų galima jų vietoje prisamdyti karių profesionalų.
  • Karaliaus Stepono Batoro įsaku «Jo Karališkosios Malonės Zaporožės kariuomenė» buvo padidinta iki 500 kazoku.
  • ATR įvestas Gėralų mokestis, nuo kiekvieno gėrimų gamybos katilo miestuose ir miesteliuose reikėjo mokėti po 24 grašius, kaimuose – po 12 grašių, už kvortą parduotos degtinės – po 2 pinigėlius.
  • Gavęs Lenkijos Seimo pritarymą ir lėšų kariuomenei samdyti, karalius Steponas Batoras išžygiavo į Livoniją. Šiuo krašto aukščiausia valdžią jis patikėjo Mikalojui Radvilai Rudajam ir jo sūnui Kristupui Perkūnui.
  • Liepos 7 d. Steponas Batoras Lvove paskelbė pirmąją preliminarią privilegiją, suteikiančią Vilniaus kolegijai tokias teises, kokias turėjo universitetai ir akademijos.
  • ATR karalius davė sutikimą Jurgiui Reineriui Kaune, Jiesios ir Vyčiaus upelių santakoje, statyti popieriaus malūną ir kirsti medžius valstybiniame miške.
  • Spalio 21-22 d. švedu ir ATR bendra kariuomene sutriuškino rusų kariuomenė prie Vendeno (Cėsys).
  • ATR kovai su Europoje išplitusia reformacija įsigaliojo Tridento susirinkimo nutarimai. Kontrreformacija vykdė aukštosios bažnyčios institucijos ir vienuolių ordinai, ypač aktyvūs buvo jėzuitai.
  • Italų kronikininkas Aleksandras Gvanjinis Krokuvoje lotynų kalba išleido veikalą – „Europos Sarmatijos aprašymas“ (Sarmatiae Europeae descriptio, quae Regnum Poloniae, Lituaniam, Samogitiam, Russiam, Masoviam, Prussiam, Pomeraniam... complectitur). Ją kurdamas daugiausia naudojosi Motiejaus Strijkovskio kronika.
  • Mirė Andrea Amati – žymus italų smuikų bei violončelių meistras, Amati šeimos narys.

1579[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sausio 1 d. Ldk Steponas Batoras patvirtino Vilniaus vyskupo Valerijono Protasevičiaus fundacijas ir leido kolegijos jezuitams be muito plukdyti Nerimi medžius.
  • Vilniuje, kaip atsvarą amatininkų brolijoms, Petras Skarga įkūrė „Mons Pietatis“ (dievobaimingumo kalnas). Tai buvo savotiška kredito kasa, už simbolinius įkaitus (fantus) skolinusi pinigus, kuriuos savanoriškai sunešdavo geradariai.
  • Karalius patvirtino Vilniaus audėjų cechą, kiek vėliau - audimo cechus jau anksčiau veikusius Kaune. Lietuvoje buvo audžiama drobė, gelumbė ir ornamentuoti audiniai, kurių raštai priminė flamandiškuosius.
  • Baigiant ruoštis karui su Maskva, kovo 2 d. į Vilnių atvyko karalius ir Ldk Steponas Batoras, ir gyventojų su džiaugsmu buvo sutiktas. Visai kariuomenei vadovavo pats Steponas Batoras, lietuviams – Mikalojus Radvila Rudasis, lenkams – etmonas Mikalojus Mieleckis, vengrams ir samdiniams – karaliaus bičiulis Kasparas Bekešas.
  • Balandžio 1 d. karalius ir Ldk Steponas Batoras savo privilegiją pakėlė Vilniaus kolegiją į akademiją – universitetą. Iš pradžių jame tebuvo du fakultetai: filosofijos ir teologijos. Dauguma profesorių buvo svetimtaučiai, mokslas dėstomas lotyniškai, bet buvo mokoma ir vietos gyventojų kalbų. Pirmuoju rektoriumi paskirtas Petras Skarga.
  • Sulaukęs didesnės lenkų, vengrų ir vokiečių kariuomenės, Steponas Batoras iš Vilniaus birželio 30 d. išžygiavo Pskovo link. Jis ketino pulti Polocką – pagrindinę Vilniaus prieigą.
  • Prie Svyrių buvo surengta jungtinės Lenkijos ir Lietuvos kariuomenės apžiūra. Liepos 12 d. buvo perskaitytas karaliaus manifestas-įsakymas ir daugiatūkstantinė armija pajudėjo rytų link.
  • Rugpjūčio 4 d. karinės ekspedicijos į Polocką metu mirė Lietuvos didysis maršalka, Livonijos valdytojas Jonas Chodkevičius (g.~1537 m.). Amžininkai vadino jį didvyriu, savo darbais prilygstančiu karaliams. Palaidotas Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.
  • Nuo rugpjūčio 5 d. iki rugsėjo 22 d. Kristupo Radvilo Perkūno kariuomenė nukeliavo 1400 km per Vitebską, Rževą, Staricą, kur buvo apsistojęs pats caras, per Toropecą ir Starą Rusą prie Ilmenio ežero, kelis kartus susikaudama su rusais. Šis žygis į karybos istoriją įėjo „Radvilos reido“ pavadinimu.
  • Rugpjūčio 30 d. Polockas po trijų savaičių apgulties pasidavė, 6 tūkst. karių įgula buvo paleista. Deja, pristigęs lėšų, Steponas Batoras negalėjo tęsti karo.
  • Spalio 29 d. popiežius Grigalius XIII bulę patvirtino Ldk Stepono Batoro privilegiją dėl Vilniaus universiteto (Almae Academia et Universitas Vilnensis Societatis Jesu) įkūrimo.
  • Lapkričio 7 d. Gardinė mirė ATR politinis ir karinis veikėjas Kasparas Bekešas (veng. Békés Gáspár) (g. 1520 m.). Vadovavo pagalbinei vengrų kariuomenei, pasižymėjo Livonijos kare ir užimant Polocką. Palaidotas Vilniuje ant kalvos, vėliau pavadintos Bekešo kalnu.
  • Lapkričio 23 d. – 1580 m. sausio 4 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas. Nuspręsta steigti Vyriausiąjį Lietuvos tribunolą, jo veiklos projektą pateikė LDK atstovai.
  • Gruodžio 31 d. Vilniuje mirė Lietuvos katalikų bažnyčios veikėjas, Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius (g. 1504 m.). 1570 m. įsteigtą Vilniaus jėzuitų kolegiją aprūpino lėšomis ir patalpomis. Jis išrūpino ATR valdovo Stepono Batoro privilegiją ir popiežiaus Grigaliaus XIII bulę, leidžiančias kolegiją reorganizuoti į universitetą.
  • Susikūrė Jungtinės Nyderlandų Provincijos – dabartinių Nyderlandų pagrindas.

Gimtadieniai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Konstantinas Sirvydas – vienas iš lietuvių raštijos kūrėjų, leksikografas. Vilniaus akademijos profesorius. (m. 1631).

1580[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sausį vėl gavęs ATR Seimo pritarimą, karalius Steponas Batoras pradėjo savo antrąjį žygį, šį kartą į Vitebską.
  • Balandžio 17 d. Steponas Batoras sušaukė visuotinį LDK suvažiavimą Vilniuje. Susirinkę Lietuvos didikai ir bajorai pritarė karaliaus planams ir toliau pažadėjo juos remti.
  • Gegužės 25 d. Vilniaus Valdovų rūmuose, popiežiaus Grigaliaus XIII nuncijaus Džovanio Andrejaus Kaligario (Giovanni Andrea Caligari) akivaizdoje, Žemaitijos vyskupas Merkelis Giedraitis įteikė Steponui Batorui popiežiaus padovanotą pašventintą kardą ir perlais nusagstytą kepurę – ši ceremonija Lietuvoje priimta kaip Stepono Batoro pakėlimas didžiuoju kunigaikščiu.
  • Vilniaus rezidencijoje buvo priimtas Osmanų imperijos sultono pasiuntinys Achmedas.
  • Vilniuje įkūriamas „Stepano (Batoro) dievo malone Lenkijos karaliaus“ siuvėjų cechas.
  • Birželio 18 d. Vilniaus Rotušės aikštėje buvo įvykdyta mirties bausme Grigaliui Jurgaičiui Astikui. Buvo caro Ivano IV šalininkas, rėmė jo sūnaus Fiodoro kandidatūrą į ATR valdovus. Nusigyveno, todėl Kavarske įrengė pinigų kalyklą ir kaldino netikrus pinigus. Be to, teisminėms byloms laimėti padirbinėjo senatorių parašus. 1580 m. turėjo slaptų ryšių su Maskvos pasiuntiniu Vilniuje.
  • Rugpjūčio 25 d. Rusijos caras Ivanas IV, išsigandęs karaliaus Stepono Batoro sėkmės, kreipėsi į popiežių Grigalių XIII tarpininkavimo dėl taikos. Šiai misijai 1581 m. buvo nusiųstas jėzuitas Antonio Possevino.
  • Rugsėjo 5 d., po 10 dienų apgulties, Velikije Lukai tvirtovę užėmė ATR kariauna. Karalius Steponas Batoras pradėjo nesėkmingos derybas su Rusija, reikalavo visos Livonijos, Smalensko, Seversko, Naugardo ir Pskovo ir karo išlaidų.
  • Rugsėjo 20 d. įvyko Toropeco mūšis - ATR 2,5 tūkst. kariuomenė nugalėjo Rusijos 4 tūkst. kariuomenė.
  • ATR po Stepono Batoro pinigų reformos susidarė vieninga Lenkijos ir Lietuvos monetų sistema. Lenkiškos ir lietuviškos monetos imtos leisti vienodo svorio ir vienodos kokybės, nors išore šiek tiek skyrėsi. Grašiai buvo svarbiausias piniginis vienetas.