Veganizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vaisiai, daržovės, riešutai - svarbi veganiškos mitybos dalis

Veganizmas yra gyvenimo būdas, kurio esmė - visiškas gyvūninės kilmės produktų atsisakymas. Dažniausiai tai liečia maistą, tačiau etinių motyvų veganai taip pat nepritaria gyvūnų naudojimui rūbų ir kitokioms reikmėms, kurios gali sukelti gyvūno skausmą arba jo mirtį.

Veganai nevartoja jokių gyvūninės kilmės produktų, tokių kaip mėsa, žuvis, kiaušiniai, želatina, pienas, medus ir kt.; nenešioja rūbų iš odos, kailių, šilko, pūkų; pasisako prieš eksperimentus su gyvūnais bei gyvūnų naudojimą pramogoms.[1]

Pagrindinės veganizmo priežastys yra etinės, nors gali būti ir kitokių (pvz., sveikatos, dvasinės bei religinės).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Žodis „veganas“ pirmą kartą buvo paminėtas Donaldo Watsono 1944 metais, pirmajame žurnalo Vegan News numeryje. Jame jis teigė, jog žmonija turi atsisakyti gyvūnų išnaudojimo, bei tai, kad lig tol vegetarų vartoti pieno produktai negali būti įtraukti į „humanišką dietą“.[2] Tais pačiais metais jis įkūrė Anglijos Veganų Draugiją. Šiuo metu analogiškos veganų asociacijos yra įsisteigusios daugelyje pasaulio valstybių.[3]

Etika[taisyti | redaguoti kodą]

Karvė skerdykloje. Gyvulių skerdimas etinių veganų yra ypač smerkiamas.

Etinis veganizmas remiasi žinojimu, kad gyvūnai yra galinčios jausti skausmą ir norinčios gyventi būtybės. Tai laikoma pakankama sąlyga, kad jie nebūtų kankinami ar žudomi. Veganai bei gyvūnų teisių organizacijos pabrėžia, kad žmonės neturi jokios svarios priežasties išnaudoti gyvūnus, nes, jų nuomone, kiekvienas gali būti sveikas ir energingas maitindamasis tik augalinės kilmės maistu. Taip pat teigiama, kad gyvybiškai svarbūs gyvūno poreikiai (išlikimas gyvam, nebuvimas kančioje ir kt.) neturėtų būti laikomi mažiau svarbūs už negyvybiškai svarbius žmogaus poreikius (noras pasilinksminti, patirti malonumą, turėti daugiau patogumų ir kt).[4] Dėl šios priežasties veganai nepalaiko cirkų, medžioklės, žvejybos, zoologijos sodų ir kitokios veiklos, į kurią tik dėl pramogų ar noro linksmai praleisti laisvalaikį yra įtraukiami gyvūnai. Veganizmas taip pat propaguoja alternatyvas, kurios būtų naudingos žmonėms, gyvūnams ir aplinkai.

Veganai pabrėžia, kad „maistinių gyvūnų“ gyvenimas nelaisvėje nuo pradžios iki pabaigos yra nenatūralus, o augintojų dėmesys nukreiptas daugiausiai į didesnį pelno gavimą. Gyvūnai yra dirbtinai veisiami, kastruojami nenaudojant nuskausminamųjų, karvėms pašalinami ragai, o vištoms - snapų galai, išvedamos veislės, kurios dėl savo nenatūralių fizinių savybių patiria skausmą, ir kt. Teigiama, kad prievarta ir baimė yra šiuolaikinio gyvulių auginimo, transportavimo ir skerdimo kasdienybė.[5] Plačiai žinomi Polo Makartnio žodžiai „Jei skerdyklos turėtų stiklines sienas, visi būtų vegetarai“.[6]

Etinio veganizmo kritikai teigia, kad mityba vien augalais nesustabdo gyvūnų žudymo, nes žemės dirbimo, derliaus nuėmimo ar kitų augalininkystėje atliekamų darbų metu sužeidžiama arba mirtinai sužalojama daugybė smulkių gyvūnų - daugiau nei gyvulininkystėje.[7] Taip pat teigiama, kad bet koks vartojimas netiesiogiai sukelia kažkam mirtį. Pavyzdžiui, knygų (ar kitų daiktų pagamintų iš medžio) pirkimu, mašinos vairavimu, elektros naudojimu - visu tuo prisidedama prie kenkimo aplinkai, o tuo pačiu ir prie netiesioginio gyvūnų žudymo. Anot kritikų, vien pats žmogaus egzistavimas ir minimalių poreikių patenkinimas gali kelti kažkam kančią, nors veganizmo pasekėjai teigia, kad jų tikslas yra ne panaikinti kančią Žemėje, bet ją sumažinti ir neprisidėti prie nesunkiai išvengiamo jos sukėlimo.

Šiai kritikai prieštarauja kai kurie kiti tyrimai, parodantys, kad veganiška mityba, vertinant maisto suvartojimo poreikius vienam gyventojui, iš tiesų sumažintų gyvūnų mirčių skaičių. Kadangi tokį patį baltymų kiekį galima pagaminti iš 1 hektaro grūdais apsėtos žemės, 2,6 hektaro ganyklos, skirtos karvėms arba 10 hektarų skirtų mėsiniams galvijams, veganiškai mitybai būtų reikalinga mažiau dirbamos žemės. Tokiu būdu vieno gyventojo baltymų poreikio patenkinimui veganiškos mitybos atveju per metus būtų nužudoma 0,3, vegetariškos - 0,39, o visavalgiškos - 1,5 laukinio gyvūno (čia neįtraukiami dar ir tie, kurie būtų nužudomi tiesioginiam suvartojimui)[8].

Sveikata[taisyti | redaguoti kodą]

Didžiausia pasaulyje mitybos specialistų organizacija „American Dietetic Association“ bei Kanados dietologų asociacija „Dietitians of Canada“ patvirtina, kad tiek subalansuota vegetariška, tiek veganiška mityba yra sveika ir tinkama visiems žmonės ir visose gyvenimo etapuose, įskaitant nėščiąsias, žindančias kūdikius moteris, paauglius ir vaikus bei senyvo amžiaus žmones.[9][10] Tačiau atskaitoje perspėjama, kad blogai suplanuota veganiška mityba gali neužtikrinti pakankamo geležies, cinko, kalcio, jodo, nepakeičiamų riebiųjų rūgščių ir vitamino B12 gavimo.

Įvairiais medicininiais tyrimais įrodyta, kad mažesnis gyvūninių produktų vartojimas susijęs su geresne žmonių sveikata. Valgantys mėsą, kiaušinius ir pieno produktus statistiškai dažniau serga daugeliu šiuo metu dažniausiai pasitaikančių ligų (antro tipo diabetu, osteoporoze, astma, žarnyno, krūties, prostatos vėžiu, širdies, kraujagyslių ir kitomis)[11][12][13][14]; veganų kūno masės indeksas paprastai yra mažesnis, kas reiškia mažesnę susijusių su viršsvoriu ir nutukimu ligų riziką[15][16][17]. Su augaliniu maistu gaunami žymiai mažesni kiekiai pesticidų ir kitų žemės ūkyje naudojamų cheminių medžiagų, nes gyvūnai, kurie šeriami intensyviai užaugintais pašarais, būdami aukštesniame mitybos grandinės lygmenyje, didesnį šių kenksmingų medžiagų kiekį sukaupia savo organizmuose.[18][19] Šie chemikalai su motinos pienu gali būti perduodami ir kūdikiams. Atlikti tyrimai parodė, kad kuo mažiau motina valgo gyvūninių produktų, tuo jos piene aptinkama mažiau šių medžiagų.[20][21] Ypatingai didelė rizika atsiranda valgant žuvį, kuri linkus sukaupti didelius kiekius sunkiųjų metalų ir kitų dėl žmogaus veiklos atsiradusių kenksmingų medžiagų.[22]

Lietuvos spaudoje galima aptikti ne vieną straipsnį, kuriame kai kurie medikai išreiškia skeptišką požiūrį į veganinę mitybą.[23][24][25] Juose dažniausiai teigiama, kad augaliniu maistu paremta mityba gali neužtikrinti pakankamo kai kurių maistinių medžiagų gavimo, ypač geležies, cinko, kalcio ar pilnaverčių baltymų. Taip pat abejojama, ar toks maitinimasis yra tinkamas „mūsų klimato juostoje“. Iniciatyvinė grupė „Gerbk gyvūnų teises“ yra paskelbus savo nuomonę apie šiuos ir kitus su sveikata susijusius teiginius.[26][27][28][29] Oficiali Lietuvos medikų nuomonė veganizmo klausimu nėra pasirodžiusi.

Latvijos sveikatos apsaugos ministerija, 2007 metų rugpjūčio 3 dieną išleido oficialų pranešimą, kuriame teigia, jog „vegetariška bei veganiška mityba yra sveika, ir augalinės kilmės produktai gali užtikrinti kūno aprūpinimą visomis būtinomis medžiagomis“.[30]

Ekologiniai ir ekonominiai aspektai[taisyti | redaguoti kodą]

taip pat žr. Gyvulininkystės aplinkosauginis poveikis
Galvijai, ypač kai laikomi stambiuose, koncentruotuose gyvulininkystės ūkiuose, kaip šis, yra žinomi kaip vienas stambiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų veiksnių.

Žmonės, tampantys veganais dėl aplinkosaugos bei resursų ekonomikos priežasčių, vadovaujasi tuo, kad maitinantis augaliniais produktais yra sunaudojama mažiau resursų (dirbamos žemės[31], vandens[32] , energijos[33][34]) bei padaroma mažesnė žala aplinkai.[35] Taip pat teigiama, kad perėjimas prie veganiškos (arba labiau vegetariškos) mitybos turėtų didelę įtaką pasaulinio bado problemos išsprendimui, kadangi mėsos gamyba, palyginus su augaliniu maistu, nėra labai efektyvi dirbamų plotų, vandens ir energijos panaudojimo prasme, todėl auginant augalus tiesioginiam suvartojimui būtų įmanoma išmaitinti žymiai daugiau žmonių.[36][37] Pavyzdžiui, yra paskaičiuota, kad šiuo metu JAV išauginti ir pašarams naudojami grūdai galėtų išmaitinti apie 1,3 mlrd. gyventojų[38].

2006 metų lapkritį Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija išleido pranešimą[39], teigiantį, kad gyvulininkystė pagamina daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų (18 % visų antropogeninių šiltnamio dujų) nei visos pasaulio transporto priemonės kartu paėmus (13,5 %[40]), jų tarpe 9 % viso pasaulio anglies dioksido dujų, 65 % azoto suboksido, 37 % metano dujų ir 67 % amoniako. Pranešime įvardinami ir kiti faktai: šiuo metu gyvūnų auginimui yra naudojama 30 proc. Žemės sausumos ir 70 proc. dirbamos žemės; ši pramonė yra pagrindinis vandens taršos šaltinis, be to ir didžiausia vandens išteklių naudotoja; gyvulininkystė yra pagrindinė miškingumo mažėjimo priežastis, o tai prisideda prie biologinės įvairovės nykimo pasaulyje.

Tyrimais įrodyta ir tai, kad gyvūniniai produktai reikalauja didelių energijos sąnaudų. Kad mėsoje susidarytų 1 kilogramas baltymų, gyvūnas, priklausomai nuo rūšies ir auginimo sąlygų, iš pašaro jų turi gauti maždaug 6 kilogramus. Likusi dalis panaudojama gyvūno kūno funkcijoms ir poreikiams patenkinti: judėjimui, šilumos palaikymui, medžiagų apykaitai, kvėpavimui ir t. t. Energijos panaudojimo efektyvumas skiriasi priklausomai nuo gyvūno rūšies, jo pašaro, auginimo būdo, transportavimo ir kitų veiksnių. Yra apskaičiuota[41], kad norint gauti viena kaloriją jautienos baltymų, reikia sunaudoti apie 40 kalorijų energijos. Kiaulienos atveju šis santykis yra 1:14, kiaušinių – 1:39, pieno – 1:14. Didžiuliam pašarų kiekiui užauginti, transportuoti ir perdirbti sunaudojama daug degalų ir į aplinką išskiriami milžiniški kiekiai klimato kaitą sukeliančių dujų. Iš to daroma išvada, kad daug efektyviau ir ekologiškiau vietoje pašarų gyvūnams auginti kultūras tinkamas tiesioginiam žmonių maistui. Taip būtų sutaupyta daug energijos, pačios žemės ir žymiai sumažinta tarša.[42][43]

Demografija[taisyti | redaguoti kodą]

2002 m. Jungtinėje Karalystėje atliktoje apklausoje, 5 % respondentų teigė save laikantys vegetarais arba veganais, bet tik 1,45 % sakė, kad vengia „visų gyvūnų produktų“ ir tik 0,25 % teigė nevartojantys pieno produktų.[44] 2005 m. The Times žurnalas apskaičiavo, kad veganais yra maždaug 250 000 Britanijos gyventojų (0,4 % visos šalies populiacijos).[45] Įvairios apklausos 10-tame XX amžiaus dešimtmetyje atskleidė, kad 0,27 % - 1,6 % Švedijos populiacijos tuo metu buvo veganais.[46] Nyderlandų veganų asociacija apskaičiavo, kad šalyje yra apie 16 000 veganų, kas sudarytų 0,1 % visų šalies gyventojų.[47] Vokietijoje atliktame maisto vartojimo tyrime 0,1 % dalyvavusių moterų ir 0,05 % dalyvavusių vyrų buvo veganai.[48] 2002 m. Time ir CNN atlikta apklausa atskleidė, kad veganais save laiko maždaug 0,2 % visų JAV suaugusiųjų, o vegetarais - 4 %.[49] 2012 m. liepą atlikta Gallup apklausa parodė, kad prie veganų save priskiria 2 % arba apie 6,2 mln. JAV gyventojų. Tos pačios apklausos duomenimis, vegetarų šalyje yra 5 %.[50]

Veganiška virtuvė[taisyti | redaguoti kodą]

Daugelis tautų turi nemažai tradicinių patiekalų, tinkamų veganiškai mitybai, įskaitant tokius sudėtinius produktus kaip, pavyzdžiui, tofu, tempe ir seitanas Azijos virtuvėje.[51][52][53][54] Beveik visi receptai, kurie tradiciškai yra su gyvūninės kilmės produktais, gali būti pritaikyti veganams pakeičiant gyvūnines sudėtines dalis augaliniais analogais. Pavyzdžiui, vietoj karvės pieno gali būti naudojamas riešutų, grūdų, ryžių arba sojos pienas[54][55], kiaušiniai gali būti pakeisti obuolių padažu, komerciniais krakmolo pagrindu sudarytais pakaitalais, ir kt.[54][55][56] Taip pat plačiai yra prieinami dirbtinės „mėsos“ produktai (analogai, taip pat vadinami „mėsos imitacijomis“), pagaminti iš sojos, glitimo, daržovių, grūdų, lęšių, ir kt. - savo išorine išvaizda, o kartais ir skoniu, tokie produktai yra labai panašūs į mėsos produktus, įskaitant dešrų, jautienos, mėsainių, vištienos grynuolių ir kt. imitacijas.[54][57]

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. "Vegan definition." Vegan Society. Suarchyvuota nuo originalo 20 Birželis 2007. Nuoroda tikrinta 2007-10-10.
  2. "Vegan News No.1." Vegan Society. Nuoroda tikrinta 2007-10-10.
  3. "International Vegetarian Union." IVU. Nuoroda tikrinta 2007-10-10.
  4. "Theory of Animal Rights." Gary L. Francione, http://www.abolitionistapproach.com/. Nuoroda tikrinta 2007-10-07.
  5. "Moraliniai vegetarizmo aspektai." Iniciatyvinė grupė "Gerbk gyvūnų teises". Nuoroda tikrinta 2007-10-04.
  6. "Sir Paul McCartney." International Vegetarian Union. Nuoroda tikrinta 2008-10-08.
  7. Wesley J. Smith „Veganism Is Murder“, „National Review Online“, 2008 m. liepos 22 d., [1] (Tikrinta 2008 m. liepos 22 d.)
  8. Gaverick Matheny, 2003 m. „Least harm: a defense of vegetarianism from Steven Davis’s omnivorous proposal“. Journal of Agricultural and Environmental Ethics 16: 505–511. doi:10.1023/A:1026354906892, [2] (Tikrinta 2009 m. rugsėjo 15 d.)
  9. "Position of the American Dietetic Association and Dietitians of Kanada: Vegetaran Diets." Canadian Journal of Dietetic Practice and Research, Vol.64, No.2, Summer 2003. Suarchyvuota nuo originalo 6 Spalis 2003. Nuoroda tikrinta 2007-10-06.
  10. "Position of the American Dietetic Association: Vegetarian Diets." Journal of the American Dietetic Association, Volume 109, Issue 7, Pages 1266-1282 (July 2009). Nuoroda tikrinta 2009-09-15.
  11. Segelken, Roger. "China Study II: Switch to Western diet may bring Western-type diseases." Cornell Chronicle. Nuoroda tikrinta 2006-09-15.
  12. "China-Cornell-Oxford Project On Nutrition, Environment and Health at Cornell University." Division of Nutritional Sciences. Cornell University. Nuoroda tikrinta 2006-09-15.
  13. "Possible protective effect of milk, meat and fish for cerebrovascular disease mortality in Japan.." Japan Epidemiological Association: 1999-08-09. Nuoroda tikrinta 2006-09-15.
  14. "Physicians Committee for Responsible Medicine. "Vegetarian Foods: Powerful for Health"." Physicians Committee for Responsible Medicine. Nuoroda tikrinta 2007-10-06.
  15. ""Weight gain over 5 years in 21 966 meat-eating, fish-eating, vegetarian, and vegan men and women in EPIC-Oxford"." Rosell, M., International Journal of Obesity (2006) 30, 1389–1396..
  16. "Rejecting meat 'keeps weight low', BBC News, March 2006."
  17. ""Risk of overweight and obesity among semivegetarian, lactovegetarian, and vegan women"." Katherine L Tucker and Alicja Wolk, Jean Mayer US Department of Agriculture Human Nutrition Research Center on Aging at Tufts University, Boston, MA (PKN and KLT), and the Division of Nutritional Epidemiology, Department of Environmental Medicine, Karolinska Institute, Stockholm, Sweden (AW). Published: American Journal of Clinical Nutrition, Vol. 81, No. 6, 1267-1274, June 2005..
  18. "Congener-specific levels of dioxins and dibenzofurans in U.S. food and estimated daily dioxin toxic equivalent intake." Schecter, J Startin, C Wright, M Kelly, O Päpke, A Lis, M Ball, and J R Olson. Environ Health Perspect. 1994 November; 102(11): 962–966.. Nuoroda tikrinta 2007-10-06.
  19. "Chemicals: Dioxins and Furans." Natural Resources Defense Council. Nuoroda tikrinta 2007-10-06.
  20. "Nurturing and breast-feeding: exposure to chemicals in breast milk." A Somogyi and H Beck. Environ Health Perspect. 1993 July; 101(Suppl 2): 45–52.. Nuoroda tikrinta 2007-10-06.
  21. "Pollutants in breast milk of vegetarians." Hergenrather J, Hlady G, Wallace B, Savage E. N Engl J Med. 1981 Mar 26;304(13):792.. Nuoroda tikrinta 2007-10-06.
  22. "Fish and Shellfish: Contamination Problems Preclude Inclusion in the Dietary Guidelines for Americans." Physicians Committee for Responsible Medicine. Nuoroda tikrinta 2007-10-06.
  23. "Ar sveika būti vegetaru?." Zita Vagonienė. Veidas, 2006, Nr. 32. Nuoroda tikrinta 2007-10-06.
  24. "Gydytojai tvirtina, kad mūsų klimato juostoje mėsos atsisakymas gali būti žalingas sveikatai." delfi.lt, 2006-10-03. Nuoroda tikrinta 2007-10-06.
  25. Griežtos vegetarinės mitybos idėjos visai nežavi medikų. Beata Bukotaitė. Lietuvos rytas, 2006-10-03
  26. "Maistinės medžiagos augaluose." Gerbk gyvūnų teises. 2007. Nuoroda tikrinta 2007-10-06.
  27. "Lietuvos mitybos specialistų rekomendacijų analizė I." Gerbk gyvūnų teises. 2008. Nuoroda tikrinta 2008-05-12.
  28. "Lietuvos mitybos specialistų rekomendacijų analizė II." Gerbk gyvūnų teises. 2008. Nuoroda tikrinta 2008-05-12.
  29. "Lietuvos mitybos specialistų rekomendacijų analizė III." Gerbk gyvūnų teises. 2008. Nuoroda tikrinta 2008-05-12.
  30. "Veselības ministrija: veģetāriešu un vegānu uzturs ir veselīgs." Delfi.lv, 2007-08-03. Nuoroda tikrinta 2007-10-06.
  31. "Environment: Land." Vegan Society. Nuoroda tikrinta 2007-05-29.
  32. "Environment: Water." Vegan Society. Nuoroda tikrinta 2007-05-29.
  33. "Environment: Energy." Vegan Society. Nuoroda tikrinta 2007-05-29.
  34. "Resources." Why Vegan?. Vegan Outreach. Nuoroda tikrinta 2007-05-29.
  35. "Environmental Destruction." Why Vegan?. Vegan Outreach. Nuoroda tikrinta 2007-05-29.
  36. ""World food resources and population: the narrowing margin". Population bulletin 36 (3): 1-44.."
  37. "About Veganism: For the Environment." Vegan Action. Nuoroda tikrinta 2007-05-29.
  38. [3]
  39. "Livestock’s Long Shadow–Environmental Issues and Options." Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija. Nuoroda tikrinta 2008-10-03.
  40. "Stern Review Report on the Economics of Climate Change."
  41. "Sustainability of meat-based and plant-based diets and the environment." D Pimentel, M Pimentel. American Journal of Clinical Nutrition, Vol. 78, No. 3, 660S-663S, September 2003. Nuoroda tikrinta 2007-10-06.
  42. "Diet, Energy and Global Warming." Gidon Eshel, Pamela Martin. Earth Interactions, Vol. 10, pp. 1-17, March 2006. Suarchyvuota nuo originalo 11 Rugpjūtis 2006. Nuoroda tikrinta 2007-10-06.
  43. "Evaluating the environmental impact of various dietary patterns combined with different food production systems." L. Baroni, L. Cenci, M. Tettamanti, M. Berati. European Journal of Clinical Nutrition (2006), pp. 1–8. Nuoroda tikrinta 2007-10-06.
  44. "Types and quantities of food consumed: Vegetarian/vegan." (PDF) National Diet & Nutrition Survey: Adults aged 19 to 64, Volume 1 2002. pp. 11, 23 Food Standards Agency. Nuoroda tikrinta 2006-10-30.
  45. "Donald Watson." Times Online. Times Newspapers Ltd.: 2005-11-16. Nuoroda tikrinta 2006-09-15.
  46. Pettersson, Björn (June 2005). Vegansk näringslära på vetenskaplig grund, 2nd (in Swedish), Orsa: HÄLSAböcker/Energica Förlag, 17–19.
  47. "Wat is veganisme?." veganisme.org. Nederlandse Vereniging voor Veganisme. Nuoroda tikrinta 2007-10-03.
  48. [4] German Federal Study on Food Consumption 2008
  49. "Time/CNN Poll: Do you consider yourself a vegetarian?." Time Magazine. 2002-07-07. Suarchyvuota nuo originalo 22 Spalis 2004. Nuoroda tikrinta 2006-10-30.
  50. In U.S., 5% Consider Themselves Vegetarians, Gallup, 2012-07-26
  51. Shurtleff, William. "History of Tofu." LA Tofu Festival. Nuoroda tikrinta 2007-02-18.
  52. Jacobs, Leonard; Aveline Kushi, and Barbara Jacobs (1994). Cooking with Seitan: The Complete Vegetarian "Wheat-meat" Cookbook. Avery, 5–6.
  53. "History of Tempeh." tempeh.info. Nuoroda tikrinta 2007-02-18.
  54. 54,0 54,1 54,2 54,3 "Vegan proteins." BBC Food. BBC. Suarchyvuota nuo originalo 4 Gruodis 2004. Nuoroda tikrinta 2007-02-23.
  55. 55,0 55,1 "Baking without eggs, milk and buttah." Post Punk Kitchen. Nuoroda tikrinta 2007-02-23.
  56. "Vegan Substitution for Egg Whites." Ochef.com. Food News Service. Nuoroda tikrinta 2007-02-23.
  57. Bryanna Clark Grogan. "Vegan Meat Analogs, Dairy Substitutes, and Egg Alternatives." Bryanna's Vegan Feast. Nuoroda tikrinta 2007-02-23.

Vikiteka