Užupis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Portal.svg
Užupis
Uzupio-tiltas.jpg
Užupio tiltas

Užupis
Koordinatės 54°41′0″N 25°19′0″E / 54.68333°N 25.31667°E / 54.68333; 25.31667 (Užupis)Koordinatės: 54°41′0″N 25°19′0″E / 54.68333°N 25.31667°E / 54.68333; 25.31667 (Užupis)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Vilniaus miestas
Seniūnija Senamiesčio seniūnija
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Ùžupis
Kilmininkas: Ùžupio
Naudininkas: Ùžupiui
Galininkas: Ùžupį
Įnagininkas: Ùžupiu
Vietininkas: Ùžupyje

Užupis – Vilniaus miesto dalis, esanti į rytus nuo Senamiesčio. Užupio dydis yra apie 0,6 km². Tai gana uždara teritorija, kurią iš trijų pusių nuo Senamiesčio skiria upė, iš kitos pusės yra stačios kalvos ir pramoninis rajonas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Užupis pradėjo augti kaip Vilniaus priemiestis XVI a. pradžioje pastačius pirmuosius tiltus per Vilnią. Čia daugiausia gyveno žydai. 1794 m. liepos 24 d. caro kariauna Užupyje surengė didelį pogromą, kurio metu žuvo bent 150 žydų. Didelė dalis Užupio gyventojų žuvo holokausto metu. Tarybiniais laikais buvo sunaikintos čia buvusios žydų kapinės. Iki Nepriklausomybės atkūrimo tai buvo vienas labiausiai apleistų Vilniaus rajonų, daugelis namų neturėjo elektros ir sanitarinių įrenginių. Dauguma butų senuose namuose buvo apšildomi malkomis, be karšto vandens. Gatvės naktimis buvo tamsios dėl perdegusių arba išdaužytų lempų. Daug metų Užupio pastatai ir gatvės nebuvo remontuoti. Vilniečiai Užupį žinojo kaip niūrų, apleistą rajoną.

XX a. viduryje Užupio viršuje pastatyti nauji menininkų butų ir dirbtuvių kvartalai, Užupio apačioje yra įsikūrusi Vilniaus dailės akademija. Dėl to Užupis Vilniaus menininkams turėjo ypatingą reikšmę.

Dabartis[taisyti | redaguoti kodą]

1990 m. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę atsikūrė nekilnojamojo turto rinka, tačiau apleisti butai Užupyje buvo patrauklūs tik siauram žmonių ratui, todėl maždaug iki 1996 m. jie buvo parduodami daug pigiau, negu kituose rajonuose.

Apleistuose Užupio pastatuose įsikūrę jauni menininkai išgarsėjo suorganizavę alternatyvios mados festivalį ArMada. Besiplečianti meninės orientacijos Užupio bendruomenė pasiskelbė „Nepriklausoma Užupio Respublika“. Užupio Respublikos prezidentu paskelbtas režisierius Romas Lileikis. Kiekvienais metais, balandžio 1 d., Užupyje įspūdingai minima „Neprigulimybės diena“.

1997 m. Jurgis Kunčinas išleido romaną „Blanchisserie, arba Žvėrynas-Užupis“. Šou verslo atstovai bei kitos visuomenės grupės ėmė vertinti Užupį. Butai Užupyje ėmė brangti greičiau, negu kituose rajonuose, Užupis tapo mėgstama menininkų ir bohemos gyvenimo vieta. Maždaug 2000 m., miestui tvarkant Vilniaus Senamiestį, pradėti remontuoti ir Užupio fasadai bei sutvarkytos gatvės. Užupis palaipsniui praranda niūraus rajono įvaizdį. Vis dėlto Malūnų gatvėje ir „Meko skersvėjyje“ esama apgriuvusių arba neremontuojamų pastatų.

Gatvės[taisyti | redaguoti kodą]

Užupyje yra šios gatvės:

  • Užupio gatvė
  • Filaretų gatvė
  • Polocko gatvė
  • Krivių gatvė
  • Kreivasis skersgatvis
  • Olandų gatvė
  • Varpų gatvė
  • Baltasis skersgatvis
  • Žvirgždyno gatvė
  • Malūnų gatvė
  • Paupio gatvė
  • Maironio gatvė

Taip pat Užupiui dažnai priskiriamas Paupio mikrorajonas. Jame yra šios gatvės:

  • Aukštaičių gatvė
  • Krivūlės gatvė
  • Kranto gatvė
  • Zarasų gatvė

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  • Užupis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 399 psl.
  • Užupis. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 140 psl.

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]