Tėvas Stanislovas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Algirdas Mykolas Dobrovolskis
Tėvas Stanislovas OFM Cap.
Gimė: 1918 m. rugsėjo 29 d.
Radviliškis
Mirė: 2005 m. birželio 23 d. (86 metai)
Kaunas
Veikla: kunigas, pamokslininkas, vienuolis kapucinas
Alma mater: 1944 m. Kauno kunigų seminarija
Žymūs apdovanojimai:

1996 m. Gedimino 4 laipsnio ordinas,
1999 m. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius

Algirdas Mykolas Dobrovolskis (Tėvas Stanislovas OFM Cap., 1918 m. rugsėjo 29 d. Radviliškis2005 m. birželio 23 d. Kaunas) – kunigas, pamokslininkas, vienuolis kapucinas, Lietuvos pasipriešinimo sovietinei okupacijai veikėjas, viena žymiausių Kėdainių rajono asmenybių.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Tėvo Stanislovo ąžuoliukas Paberžėje, 2014 m.

Baigė Kauno jėzuitų gimnaziją. 1936 m. įstojo į Plungės kapucinų vienuolyną. 1944 m. baigė Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją, įšventintas kunigu. Per Antrąjį pasaulinį karą gelbėjo žydus. Iki 1947 m. kunigavo Plungėje. Perkeltas į kapucinų vienuolyną ir parapiją Petrašiūnuose, Lietuvos bažnyčiose pradėjo sakyti pamokslus, kuriuose ragino tikinčiuosius nepasiduoti sovietinės valdžios įtakai, nebendradarbiauti su MGB, remti antisovietinį pasipriešinimą. 1948 m. jam uždrausta pamokslauti Kauno arkivyskupijoje, apkaltintas antisovietine propaganda, suimtas, Ypatingojo pasitarimo nuteistas 10 metų griežto režimo lagerio, kalėjo Intoje.

1956 m. rugpjūčio mėn. paleistas, grįžo į Lietuvą. 1957 m. kovo mėn. vėl suimtas, kalintas Vorkutlage. 1957 m. rugpjūčio mėn. paleistas. Grįžęs į Lietuvą kunigavo Joniškio, Ukmergės, Raseinių dekanatų bažnyčiose. Nuolat buvo sekamas sovietinio saugumo, darytos kratos, kurių metu konfiskuoti pamokslų konspektai, R. M. Rilkės eilėraščių vertimai, uždrausta dėvėti kapucinų drabužius. 19601961 m. drausta aukoti Mišias, sakyti pamokslus. 1966 m. perkeltas i Paberžę (dab. Kėdainių rajono savivaldybė).

Greta sielovadinio darbo rinko bažnytinio meno ir etnologinę medžiagą. Laikė ir platino draudžiamą literatūrą („Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“, „Aušra“, pogrindinius leidinius iš Rusijos ir kt.). Pas jį lankėsi daug žmonių, ypač jaunimo, disidentųSSRS. 1976 m. tardytas KGB būstinėje Vilniuje.

1978 m. su Kauno arkivyskupijos kunigais pasirašė pareiškimą dėl naujos LSSR konstitucijos straipsnių apie tikinčiųjų teises, 1983 m. – pareiškimą, reikalaujantį nutraukti kunigų Alfonso Svarinsko ir Sigito Tamkevičiaus kalinimą. 1990 m. atkūrė kapucinų namus Dotnuvoje, paskirtas kapucinų gvardijonu, pradėjo vienuolyno restauravimą. 19921994 m. spausdino pamokslus laikraštyje „Diena“. Nuo 2002 m. bažnyčios Paberžėje administratorius. [1]

Veikla Paberžėje[taisyti | redaguoti kodą]

Tėvas Stanislovas rūpinosi Paberžės aplinka, kapinėmis, ne tik bažnyčia ir parapija. Rinko paveikslus, dekoracijas, įkūrė muziejų. Ne be Tėvo Stanislovo pastangų Paberžė tapo svarbiu kultūrinės veiklos centru Kėdainių rajone. Tėvas Stanislovas rūpinosi visais – našlaičiais, narkomanais, alkoholikais, benamiais.

Tėvas Stanislovas mirė 2005 m. birželio 23 d. Kauno II klinikinėje ligoninėje. Palaidotas Paberžės bažnyčios šventoriuje.

Įvertinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Bibliografija[taisyti | redaguoti kodą]

  • Tėvo Stanislovo pamokslai (1994 m.)
  • Apie meilę ir tarnystę (1997 m., 2003 m.)
  • Atsidūsėjimai (2003 m.)

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Tėvas Stanislovas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. - 41 psl.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Arvydas Juozaitis. Tėvas Stanislovas. – Vilnius, 1995.
  • Vita Morkūnienė. Pokalbiai Tėvo Stanislovo celėje. – Vilnius, 2006, 2007.
  • Birutė Tikniūtė. Tėvas Stanislovas – mažutėlių tarnas. – Kaunas, 2008.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikicitatos