Šiaulių rajono savivaldybė
Šiaulių rajono savivaldybė | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Valstybė | Lietuva | ||||||
Apskritis | Šiaulių apskritis | ||||||
Administracinis centras | Šiauliai | ||||||
Seniūnijų skaičius | 11 | ||||||
Įkūrimo data | 1950 m. | ||||||
Meras | Česlovas Greičius | ||||||
Gyventojų | 40 917[1] | ||||||
Plotas | 1 807 km² | ||||||
Tankumas | 23 žm./km² | ||||||
Aukščiausia vieta | 161 m | ||||||
Tinklalapis | siauliuraj.lt | ||||||
Vikiteka | Šiaulių rajono savivaldybėVikiteka |
Šiaulių rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos šiaurės vakaruose. Administracinis centras – Šiauliai, kurie turi atskiros savivaldybės statusą, todėl į rajono teritoriją neįeina.
Rajoną garsina Kryžių kalnas, kuriame 1993 m. apsilankė popiežius.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Didesnioji rajono dalis yra Vakarų Žemaičių plynaukštėje, rytai – Mūšos–Nemunėlio žemumoje, šiaurė – Ventos vidurupio lygumoje. Aukščiausia vieta (161 m) yra į pietvakarius nuo Bubių, Blužgalio apylinkėse. Žemiausia vieta (82 m) yra į šiaurės rytus nuo Šakynos.
Pro rajoną teka Venta ir jos intakai Ringuva, Žižma, Mūšos intakai Einautas, Kulpė, Švėtės aukštupys, Dubysos aukštupys ir jo intakas Šiaušė. Telkšo 25 Šiaulių rajono ežerai, 18 tvenkinių (didžiausias – Bubių tvenkinys). Miškingumas – 31,8 %. Auga eglynai, mišrieji miškai, beržynai. Didžiausi miškai – Gruzdžių-Gubernijos, Gulbino, Rėkyvos, Paežerių.
Vidutinė sausio temperatūra -5,1 °C, liepos +16,5 °C. Per metus vidutiniškai iškrenta 583 mm. Vidutinis sniego dangos storis – 18 cm.[2]
-
Kraštovaizdis ties Širminiais
56° 08′ 50″ | |||||||||||
22° 34′ 50″ |
|
23° 35′ 10″ | |||||||||
55° 43′ 50″ |
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šiaulių rajono savivaldybės istoriniai sąrašai | |
2001 m. gyventojų surašymas | |
2009 m. gyvenvietės | |
2011 m. gyventojų surašymas | |
2016 m. gyvenvietės | |
2020 m. suskirstymas | |
2021 m. gyventojų surašymas |
Manoma, kad prie Šiaulių 1236 m. įvyko Saulės mūšis, kuris baigėsi žemaičių pergale prieš kalavijuočius. Šiauliai Viduramžiais buvo Žemaitijoje, tačiau mokesčius mokėjo Trakų vaivadijos Upytės pavietui. Nuo 1522 m. minimas LDK Šiaulių valsčius (pavietas), įsikūręs buvusios Šiaulių žemės teritorijoje. nuo 1616 m. šiaurinė dabartinės savivaldybės teritorijos dalis priklausė Šiaulių ekonomijai. 1775 m. Abiejų Tautų Respublikos Seimas vietoje Telšių apskrities įsteigė Šiaulių reparticiją, į kurią pavieto (valsčiaus) teisėmis įėjo ir Šiaulių pavietas. Nuo 1801 m. Šiaulių pavietas priklausė Vilniaus gubernijai, nuo 1842 m. gruodžio 18 d. Kauno gubernijai. 1915 m. vokiečių okupacinė valdžia sudarė Šiaulių apskritį, 1918–1919 m. į ją įsijungė 25 valsčiai, tarp jų ir Šiaulių, Meškuičių, Gruzdžių, Šakynos, Kuršėnų, Šaukėnų, Padubysio, Kužių ir Raudėnų valsčiai. 1950 m. birželio 20 d. apskritys panaikintos, o Lietuva padalinta Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių sritis. Šiaulių sritį sudarė 24 rajonai. 1953 m. sritys buvo panaikintos, pagrindiniu administraciniu-teritoriniu vienetu liko rajonai.
Šiaulių rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Šiaulių apskrities 36 apylinkių. Iki 1953 m. priklausė Šiaulių sričiai. 1959 m. pabaigoje perduotos panaikinto Žagarės rajono 2 apylinkės, 1962 m. prijungta didžioji dalis Kuršėnų rajono, dalis Užvenčio rajono ir Kelmės rajono 1 apylinkė; 1 apylinkė ir kitos dalis perduota Kelmės rajonui, 2 – Telšių rajonui. 1963 m. perduota dalis Mažeikių rajono gyvenviečių. 1968 ir 1981 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos. 1977 m. dvi apylinkės sujungtos į vieną.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1990 m. kovo 24 d. išrinkta Šiaulių rajono Liaudies deputatų taryba, nuo 1990 m. balandžio mėn. pavadinta Šiaulių rajono taryba. Šiaulių rajono savivaldybė įsteigta 1994 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu Nr. I-558 [3] nuo 1994 m. rugpjūčio 6 d. vietoje Šiaulių rajono. Faktiškai savivaldybė pradėjo veikti, kai po 1995 m. kovo 25 d. rinkimų pradėjo dirbti Šiaulių rajono savivaldybės taryba. 1995–2010 m. Šiaulių rajono savivaldybė kartu su kitomis 6 savivaldybėmis įėjo į Šiaulių apskritį ir buvo atstovaujama apskrities taryboje.
2002 m. patvirtintas Šiaulių rajono savivaldybės herbas. 2009 m. sausio 22 d. savivaldybės tarybos nutarimais įsteigtos 64 seniūnaitijos. 2023 m. Žaliūkės buvo prijungtos prie Šiaulių miesto.
Savivaldybės istorija | ||||
---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1950 m. (Išsamiau) |
1143 | 36 apylinkės | ||
1954 m. (Išsamiau) |
19 apylinkių | |||
1959 m. (Išsamiau) (Išsamiau) |
1156 | 51 646 | 19 apylinkių | |
1962 m. | 1961 | 32 apylinkės | 1 miestas (Kuršėnai) | |
1963 m. (Išsamiau) |
13 apylinkių | |||
1967 m. | 1815 | 55 200 | ||
1970 m. (Išsamiau) |
1800 | 53 618 | 13 apylinkių | 1 miestas |
1972 m. (Išsamiau) |
1790 | 13 apylinkių | 1 miestas, 7 miesteliai (Gruzdžiai, Kairiai, Kurtuvėnai, Kužiai, Meškuičiai, Padubysys, Šakyna), 540 kaimų, 11 kaimų dalių, 29 viensėdžiai, 2 glžk. stočių gyvenvietės | |
1976 m. (Išsamiau) |
1792 | 53 200 | 12 apylinkių | 1 miestas, 7 miesteliai, 540 kaimų, 11 kaimų dalių, 29 viensėdžiai, 2 glžk. stočių gyvenvietės |
1979 m. (Išsamiau) |
51 609 | 11 apylinkių | 1 miestas, 579 kaimo vietovės | |
1987 m. (Išsamiau) |
1819 | 48 800 | 10 apylinkių | 1 miestas, 7 miesteliai, 472 kaimai, 10 viensėdžių, 2 geležinkelio stočių gyvenvietės |
1989 m. (Išsamiau) |
1819 | 50 242 | 10 apylinkių | 1 miestas, 498 kaimo vietovės |
2001 m. (Išsamiau) |
1807 | 51 620 | 9 kaimo seniūnijos | 1 miestas, 7 miesteliai (Bazilionai, Gruzdžiai, Kairiai, Kurtuvėnai, Kužiai, Meškuičiai, Šakyna), 507 kaimai, 14 viensėdžių |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2021 m. | ||||||||
1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2007 m. | 2011 m.sur.[4] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
55 745 | 53 618 | 51 609 | 50 242 | 51 620 | 50 479 | 44 332 | ||
2012 m. | 2014 m. | 2017 m. | 2018 m. | 2021 m.sur. | - | - | ||
43 374 | 42 217 | 41 584 | 41 221 | 43 745 | - | - | ||
|
Tautinė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2011 m. gyveno 44 332 žmonės:[5]
|
2001 m. gyveno 51 620 žmonės:[6]
|
Pagal tikybą
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Romos katalikai – 82,6 %
- stačiatikiai – 0,7 %
- sentikiai – 0,5 %
- evangelikai liuteronai – 0,3 %
- evangelikai reformatai – 0,1 %
- kiti – 0,6 %
- netikintys/nenurodė – 15,1 %
Gyvenvietės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Savivaldybės teritorijoje yra:
- 1 miestas – Kuršėnai;
- 7 miesteliai – Bazilionai, Gruzdžiai, Kairiai, Kurtuvėnai, Kužiai, Meškuičiai ir Šakyna;
- 521 kaimas.
Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):
- Kuršėnai – 10916
- Ginkūnai – 2901
- Kairiai – 1729
- Aukštelkė – 1216
- Gruzdžiai – 1187
- Vijoliai – 1065
- Kužiai – 1033
- Vinkšnėnai – 870
- Meškuičiai – 856
- Bubiai – 755
|
Administracija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Atstovaujamoji valdžia – Šiaulių rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Šiaulių rajono savivaldybės administracija.
Sovietmečiu atstovaujamoji valdžia buvo Šiaulių rajono Darbo žmonių deputatų taryba, rinkta iš LKP parinktų kandidatų. Vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje buvo renkamas vienas kandidatas be kitų kandidatų alternatyvos. Darbo žmonių deputatų taryba, nuo 1978 m. – Šiaulių rajono Liaudies deputatų taryba, veikė pagal Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1950 m. spalio 7 d. įsaku patvirtintus nuostatus. Vykdomoji valdžia – Šiaulių rajono Vykdomasis komitetas. Abi valdžias kontroliuojanti institucija – LKP Šiaulių rajono komitetas.
Seniūnijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Rajone yra 11 seniūnijų (skliausteliuose – seniūno būstinė):
- Bubių seniūnija (Bubiai)
- Ginkūnų seniūnija (Ginkūnai)
- Gruzdžių seniūnija (Gruzdžiai)
- Kairių seniūnija (Kairiai)
- Kuršėnų kaimiškoji seniūnija (Kuršėnai)
- Kuršėnų miesto seniūnija (Kuršėnai)
- Kužių seniūnija (Kužiai)
- Meškuičių seniūnija (Meškuičiai)
- Raudėnų seniūnija (Raudėnai)
- Šakynos seniūnija (Šakyna)
- Šiaulių kaimiškoji seniūnija (Vijoliai)
Partnerystės ryšiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miestai, su kuriais Šiaulių rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:
Švietimas ir ugdymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šiaulių rajono savivaldybėje yra šios bendrojo lavinimo mokyklos:
- Aukštelkės pagrindinė mokykla
- Bazilionų mokykla-daugiafunkcinis centras
- Bridų pagrindinė mokykla
- Bubių mokykla
- Daugėlių pagrindinė mokykla
- Dirvonėnų mokykla
- Drąsučių pagrindinė mokykla
- Gilvyčių mokykla
- Ginkūnų Sofijos ir Vladimiro Zubovų mokykla
- Gruzdžių gimnazija
- Gruzdžių vaikų socializacijos centras
- Kairių pagrindinė mokykla
- Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazija
- Kuršėnų Stasio Anglickio pagrindinė mokykla
- Kužių vidurinė mokykla
- Meškuičių gimnazija
- Naisių mokykla
- Pakapės pagrindinė mokykla
- Pavenčių vidurinė mokykla
- Raudėnų mokykla
- Šakynos pagrindinė mokykla
- Šilėnų pagrindinė mokykla
- Šiupylių pagrindinė mokykla
- Varputėnų pagrindinė mokykla
- Verbūnų pagrindinė mokykla
- Voveriškių pagrindinė mokykla
- Žarėnų pagrindinė mokykla
- Kurtuvėnų pradinė mokykla
- Micaičių pradinė mokykla
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ Šiaulių rajono savivaldybė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 186
- ↑ 1994 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas
- ↑ Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš archive.today
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Oficiali savivaldybės svetainė Archyvuota kopija 2016-04-09 iš Wayback Machine projekto.
|