Kurtuvėnų regioninis parkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Kurtuvenu regioninis parkas.png
Kurtuvėnų regioninis parkas
IUCN V kategorija (saugomas kraštovaizdis)
Liepkalnis
Liepkalnis
Vieta: Šiaulių rajonas, Kelmės rajonas, Lietuvos vėliava Lietuva
Žemėlapis rodantis Kurtuvėnų regioninis parkas vietą.
Kurtuvėnų regioninis parkas
Koordinatės: 55°48′0″N 23°01′0″E / 55.80000°N 23.01667°E / 55.80000; 23.01667Koordinatės: 55°48′0″N 23°01′0″E / 55.80000°N 23.01667°E / 55.80000; 23.01667
Plotas: 172,72 km²
Įkurtas: 1992 m.
Valdymas: Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba
Commons-logo.svg Vikiteka: Kurtuvėnų regioninis parkasVikiteka
Kurtuvėnų RP direkcija
Kurtuvėnų dvaro svirnas, atstatytas 2007 m.
Jautmalkės gamtos centras

Kurtuvėnų regioninis parkas – regioninis parkas Ry­tų Že­mai­čių aukštumos pakraštyje, Ven­tos ir Du­by­sos upių takoskyroje. Parko centras – Kurtuvėnai, čia įsikūrusi parko direkcija. Įkurtas 1992 m., siekiant išsaugoti ežeringo ir miškingo Kurtuvėnų kalvyno (plytintį Ventos ir Dubysos upių takoskyroje) kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, sudaryti sąlygas poilsiui, puoselėti tradicinę gyvenseną. Teritorija apima dalį Šiaulių ir dalį Kelmės rajonų. Parko plotas 17 272 ha, iš kurių 12 130 ha (80,4 %) miškai, 422 ha (2,8 %) – vandens telkiniai. Teritorijoje gyvena per 1200 gyventojų.

Gamtos vertybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miškais apaugusios kalvų keteros, daugybė tarp jų slūgsančių pelkučių su ežerų akimis ir mažyčiais miško upeliais nulemia didelę augalijos ir gyvūnijos įvairovę. Parko teritorijoje telkšo 30 nedidelių ežerų, sruvena 20 upokšnių. Kur­tu­vė­nų miestelį supa beveik 100 žuvininkystės tvenkinių. Vertingiausi pelkių kompleksai yra Il­gos ir Šo­nos upelių slėniuose, Bu­lė­nų ir Bijotės apyežerėse. Didžiausi Lietuvoje Svilės šaltiniai paskelbti gamtos paminklu: čia, Ventos-Dubysos senslėnyje „verda“ daugiau kaip 100 įvairaus dydžio „akių“. Pageluvio ežerynas su meteoritinės kilmės Barsukyno ežeru, Raudsparnės, Paraudžių, Girnikų kalvynai, Pustlaukio „velniaduobės“. Vandens paukščius privilioja Kurtuvėnų ir Šilo Pavėžupio žuvininkystės tvenkiniai.

Per parką šiaurės – pietų kryptimi driekiasi trys kalvagūbriai, atskirti kloniais ir ežerų duburiais. Yra kelios termokarstinės duobės („velniaduobės“), ozai, iš kurių žymiausias Targių ozas, žemyninės ko­pos, stačiašlaitės kalvos, raguvynai, kanjoniniai kloniai.

Parkas – trečias pagal miškingumą regioninis parkas Lietuvoje. Vyrauja spyg­liuo­čių miškai. Miškų masyvas išsiplėtė dvarininkams iškeldinus kaimus ir nederlingas žemes užsodinus medžiais. Aptikta 981 augalų rūšis. Čia auga Žemaitijos pelkynams būdingi paprastieji burbuliai, tekšės, raktažolės pelenėlės, melsvieji mėlitai, Dzūkijos šiluose sutinkami smiltyniniai gvazdikai, pievinės ir vėjalandės šilagėlės, stačiosios gubojos.

Kurtuvėnų dvaro parko medžiuose gausu šikš­nos­par­nių. Žuvininkystės tvenkiniai privilioja gausius migruojančių paukščių būrius. Čia gyvena žuvimis besimaitinantys gyvūnai: ūd­ros, jū­ri­niai ere­liai, pil­kie­ji gar­niai. Vakarinėje parko dalyje gyvena vil­kai, bal­tie­ji kiš­kiai, parkas garsėja elniais.

Parke išskirta 17 draustinių, europinės svarbos (Natura 2000) ir kertinės miško buveinės. Parkas pasižymi kalkingomis žemapelkėmis su labai retomis augalų rūšimis ir jų bendrijomis. Mišrūs miškai išraižyti pelkučių, upelių slėnių ir ežerų guolių. Tarp pakalnių ir kalvų yra apie 50 metrų aukščio skirtumas, todėl nuo kalvų galima apžvelgti didelius banguojančius miškų plotus. Parke auga seniausios Lietuvoje „Penkios Bubių tuopos“.

Kurtuvėnų regioninio parko draustinių sąrašas: Bulėnų telmologinis draustinis, Girnikų kraštovaizdžio draustinis, Gudmoniškės botaninis draustinis, Ilgos kraštovaizdžio draustinis, Linartų genetinis draustinis, Pabijočių botaninis-zoologinis draustinis, Padubysio botaninis-zoologinis draustinis, Pageluvio kraštovaizdžio draustinis, Pustlaukio geomorfologinis draustinis, Raudsparnės kraštovaizdžio draustinis, Sodeliukų genetinis draustinis, Svilės kraštovaizdžio draustinis, Šilkalnių geomorfologinis draustinis, Targių geomorfologinis draustinis, Vainagių kraštovaizdžio draustinis, Ventos-Dubysos perkaso hidrografinis draustinis, Vijurkų geomorfologinis draustinis

Gražiausi reginiai matomi užkopus į Bubių, Badauskių, Galvydiškės, Kurtuvėnų, Vainagių piliakalnius, Girnikų kalną, nuo kurio atsiveria vaizdai Šiaulių, Kurtuvėnų ir Šatrijos kalno link.

Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Parke yra 49 nekilnojamojo kultūros paveldo objektai, iš jų 17 pripažinti kultūros vertybėmis ir vienas kultūros paminklas – Kur­tu­vė­nų piliakalnis. 1495 m. Kurtuvėnuose pastatyta pirmoji bažnyčia. Kurtuvėnų bajoro sodyba išaugo į turtingą dvarą, kuris daugiau nei 450 m. buvo regiono ekonominis ir kultūrinis centras. Išlikę Bu­bių, Gė­lu­čių, Mirskiškės, Žad­vai­nių dvarų sodybos, Ši­lo Pa­vė­žu­pio dvare gyveno Vladas Putvinskis – tautinio pasipriešinimo carinei priespaudai organizatorius, Šaulių sąjungos kūrėjas ir ideologas.

Tarp Ventos ir Dubysos yra išlikęs įdomus technikos paminklas – 18251831 m. kastas perkasas (kanalas). Kiti vertingi technikos paveldo objektai – Deng­til­čio ir Mirskiškės van­dens ma­lū­nai. Kurtuvėnuose – sena ir įspūdinga bažnyčia (statyta 1792 m.).

Kurtuvėnų apylinkėse yra 6 piliakalniai – Kapos, Bubių, Vainagių, Galvydiškės, Gaidžpilio, Badauskių piliakalniai, Jusaičių alkakalnis. Kurtuvėnų dvaras priskiriamas prie pirmųjų XV a. Lietuvoje susiformavusių dvarų. Netoli Kurtuvėnų stūkso Girnikų kalnas.

Turizmas ir poilsis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Parko lankytojams skirtos 7 rekreacinės poilsio zonos. Masiniai renginiai vyksta prie Geluvos, Pa­švi­nio, Bijotės ežerų. Šiauliečių mėgiamas Geluvos paplūdimys, Juodlės ežeras. Nuo Šiau­lių iki Kur­tu­vė­nų nutiestas Šiau­lių–Kur­tu­vė­nų dvi­ra­čių takas. Dviračius taip pat galima išsinuomoti Kurtuvėnuose ir Bu­biuo­se. Kurtuvėnų jojimo paslaugų centras, įsikūręs grafo Pliaterio arklidėse, organizuoja žirginį turizmą – išvykas žirgais ir bričkomis, poilsio ir mokymo programas. Veikia visus metus. Čia galima atvykti poilsiauti ir su nuosavu žirgu. Jojimo paslaugų centras organizuoja turizmą ne tik žirgais, bet ir dviračiais, pažinties išvykas, jojimo kursus, poilsines programas. Čia galima išsinuomoti dviračius, slides. Yra svečių namai, rengiamos pažintinės ekskursijos – instruktorių lydimos raitųjų grupės keliauja po Kurtuvėnų apylinkes. Galima keliauti karietomis ar derinti įvairias žirginio turizmo formas. Žiemą nuomojamos slidės, turistai vežiojami rogėmis.

Parko lankytojams įrengtos poilsiavietės prie Bijotės, Pašvinio, Geluvos ežerų, Dubysos upės, geros sąlygos žvejybai. Parko direkcijoje įsigijus leidimus galima žvejoti 13-oje ežerų, o UAB „Šventjonis“ – karpius ir komerciniuose tvenkiniuose.

Kur­tu­vė­nų Už­ga­vė­nių šventė, turinti senas tradicijas, pripažinta viena gyvybingiausių tradicinių bendruomenės švenčių Lietuvoje. Senas tradicijas turi šv. Jokūbo (paskutinį liepos sekmadienį) ir Nevalnikų (rugsėjį) atlaidai. Parke vyksta Klojimo teatrų festivalis (liepos 25 d.), Ugnies sąšauka ant Gir­ni­kų kalno, švenčiamos Velykos, Rasos (Joninių) šventė. Vainagių piliakalnis tarpukariu garsėjo teatro vaidinimais. Taip pat parke švenčiamos Kalėdos – Saulės sugrįžtuvės, vyksta Medžiotojų ir žvejų šventė, Žiemos šventė (vasarį), turizmo sezono atidarymo konkūro varžybos (gegužę), Kurtuvėnų taurės konkūro varžybos (rugsėjį), kiti renginiai, kuriuos organizuoja Jautmalkės gamtos centras. Centras parengė kelis turistinius pažintinius maršrutus pėsčiomis vietomis, kurios nepasiekiamos jokiu transportu.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]