Rėkyvos botaninis-zoologinis draustinis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Rėkyvos botaninis-zoologinis draustinis
botaninis-zoologinis draustinis
Vieta: Šiaulių rajono savivaldybės vėliava Šiaulių rajonas
Artimiausia didesnė gyvenvietė: Šiauliai, Aukštelkė
Žemėlapis rodantis Rėkyvos botaninis-zoologinis draustinis vietą.
Rėkyvos botaninis-zoologinis draustinis
Koordinatės: 55°51′48″ š. pl. 23°15′21″ r. ilg. / 55.86333°š. pl. 23.25583°r. ilg. / 55.86333; 23.25583Koordinatės: 55°51′48″ š. pl. 23°15′21″ r. ilg. / 55.86333°š. pl. 23.25583°r. ilg. / 55.86333; 23.25583
Plotas: 7,87 km²
Įkurtas: 1992 m.

Rėkyvos botaninis-zoologinis draustinis – saugoma gamtos teritorija (valstybinis draustinis) Šiaulių rajone, netoli pietinių Šiaulių pakraščių, 2,5 km į rytus nuo Aukštelkės, apima prie vakarinių, pietvakarinių Rėkyvos ežero krantų prieinančią Rėkyvos pelkės dalį. Prateka Tilžės upelis.

Įsteigtas 1992 m., siekiant išsaugoti Rėkyvos apyežerio pelkinį kompleksą su būdinga augalija ir gyvūnija.[1][2] Būdingos europinės svarbos buveinės: pelkėti lapuočių miškai, tarpinės pelkės ir liūnai, aktyvios aukštapelkės, degradavusios aukštapelkės.[3] Tai vienintelė Šiaulių apylinkėse išlikusi aukštapelkė, prie kurios glaudžiasi pelkinis pušynas, šlapi, užmirkę juodalksnynai, o sausesnėse vietose auga beržynai.

Šioje teritorijoje aptikta per 90 pelkių ir miško paukščių rūšių, iš jų net 12 Lietuvos raudonosios knygos paukščių (didysis baublys, mažasis baublys, rudakaklis kragas, raudonkojis tulikas, šaukštasnapė antis, jūrinis erelis, tetervinas, griežlė, didžioji kuolinga, paprastasis griciukas, lututė, žalioji meleta; stebėtas erelis žuvininkas, brandžiuose miško sklypuose gyvena Europoje saugomos juodosios meletos). Taip pat gausu gausu didžiųjų ančių, slankų, jerubių, miškinių kalviukų, devynbalsių, medšarkių ir kt. Pelkiniame pušyne ties Tilžės upelio ištakomis tarp viržių rasta į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta vabalų rūšis – žalvarinis puošniažygis. Aukštapelkėje gyvenantys drugiai – mažoji ir auksuotoji šaškytės, rudakis satyriukas, juodasis apolonas, machaonas, rausvasis dirvinukas – yra reti ne tik Šiaulių rajone, bet ir visoje Lietuvoje. Čia aptikta ir nauja pasaulio mokslui minamusių rūšis. Gyvena lapės, vilkai, usūriniai šunys, pilkieji ir baltieji kiškiai, gausu bebrų, stirnų, briedžių. Saugoma reta šikšnosparnių rūšis – kūdrinis pelėausis.[4]

1997 m. draustinio plotas sumažintas daugiau, nei dvigubai (pirminis plotas siekė 1638 ha), buvusioje dalyje imtos kasti durpės.[4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]