Gruzdžių seniūnija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Gruzdžių seniūnija
Gruzdžiai, seniūnija.JPG
Savivaldybė: Šiaulių rajono savivaldybė
Centras: Gruzdžiai
Seniūnas: Nijolė Bagdonavičienė
Gyventojai (2011): 2 436
Plotas: 186 km²
Tankumas (2011): 13,1 žm./km²
Gyvenvietės: 39
Map Gruzdziu seniunija.png
Svetainė: Siauliai-r.lt

Gruzdžių seniūnija yra Šiaulių rajono šiaurės vakaruose. Seniūnijos plotas 186 km², iš jų žemės ūkio paskirties 1430 ha. Gruzdžių seniūnijos teritorijoje – 39 kaimai. Čia vingiuoja Mūšos intakai Rimšupis, Kūra, Girstulė, Noruta, yra Dargaičių, Lygudų, Šiupylių ir Valdomų dirbtiniai vandens telkiniai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Seniūnija įsteigta 1995 m. vietoje Gruzdžių apylinkės.

1999 m. spalio 7 d. respublikos administracinės reformos projekte Nr. 31-5448 siūloma administracinės reformos antrojo etapo antroje pakopoje, vadovaujantis naujų savivaldybių kūrimo kriterijais ir gyventojų nuomone kartu su Kuršėnų savivaldybe kurti Gruzdžių savivaldybę.


Seniūnijos istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Gyvenvietės
2001-04 2966
(Išsamiau)
2005 3120
2009-09-01 186 ~3200
  • 1 miestelis
  • 37 kaimai
  • 1 viensėdis

Seniūnai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Turizmo objektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Garbingą Gruzdžių krašto praeitį mena istorijos ir kultūros vertybės. Miestelio centre, gotikinio stiliaus aikštėje – respublikinės reikšmės istorijos paminklas, namas, kuriame gimė rašytojas Albinas Vaitkus, pasivadinęs Mariumi Katiliškiu. Dar vienas architektūrinę vertę turintis pastatas – tai restauruota senoji Antano Trečioko vaistinė. Miestelio aikštėje stovi Atgimimo paminklai – Lietuvaitė ir ąžuolinis stogastulpis. Buvusioje vietoje atstatytas „Baltasis kryžius“. M. Katiliškio g. pastatytas koplytstulpis Gruzdžių skietininkams atminti.

Ypač lankomas Švč. Trejybės bažnyčios ansamblis – architektūros paminklas, kurį sudaro bažnyčia, šventoriaus tvora su vartais ir koplyčia, klebonijos ir špitolės pastatais. Benedikto Lapeikos sodyboje Taikos g. 6 (tel. 841372254) įkurtas Arklio muziejus. Kelio Gruzdžiai – Šiupyliai ir keliuko, vedančio į Lukošaičių kaimą sankirtoje pastatytas paminklinis akmuo su įrašu „1935.IX.21 Lithuanica IIF.Vaitkus“, garsiam skrydžiui atminti. Knygnešio P. Veličkos kapas.

Šiupyliuose lankytina šv. Aloyzo bažnyčia, „Pavasarininkų“ paminklas, rašytojo Augustino Griciaus sodybvietė, knygnešio Augustino Baranausko kapas, paminklas 1945 m. genocido aukoms atminti. Lukošaičių kaime – koplytėlė. Rakandžių kaime – paminklinis akmuo bei stogastulpis Jonui Šliūpui atminti. Senų sodybų puošyba ir išplanavimu įdomus etnografinis gatvinis Dargaičių kaimas.

Švietimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Seniūnijoje yra Augustino Griciaus Gruzdžių vidurinė mokykla, Šiupylių pagrindinė mokykla, Žemės ūkio mokykla, specialieji vaikų globos namai, vaikų lopšelis darželis „Puriena“ (J. Gagarinog. 4) su laikinosios globos grupe.

1948 m. įsteigta Gruzdžių Augustino Griciaus vidurinė mokykla turi gilias istorines šaknis. XIX a. pradžioje Gruzdžiuose veikė parapinė mokykla, nuo 1865 m. valdinė pradinė mokykla. 1904 m. – susekta slapta lietuviška mokykla. 1912 m. įkuriama tipinė pradžios mokykla, nuo 1944 m. ji tampa progimnazija, nuo 1948 m. vidurine.

Gruzdžių dvare 1923 m. buvo įsteigta Žemesnioji žemės ūkio mokykla, 1925 m. pertvarkyta į privačią aukštesniąją gyvulininkystės ir pienininkystės mokyklą, 1928 m. suvalstybinta ir pavadinta Aukštesniąja gyvulininkystės mokykla. 19641968 m. pastatytas naujasis Žemės ūkio mokyklos kompleksas – mokomasis korpusas, bendrabutis, daugiabučiai gyvenamieji namai, stadionas. Per 75 metus mokyklą baigė ir diplomus gavo 5145 žemės ūkio specialistai. Mokykla ruošia: žemės ūkio gamybos verslo organizatorius, kaimo verslų darbuotojus bei darbininkus, stalius, apdailininkus, kirpėjus.

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gruzdžių ir Šiupylių kultūros namuose yra susibūrę per 10 vaikų ir suaugusiųjų mėgėjų meno kolektyvų, juose dainuojama, grojama, šokama, vaidinama. 1969 m. įkurtas Gruzdžių kultūros namų etnografinis ansamblis.

Gyvos čia senosios tradicijos, kuriamos naujos. Gruzdžiai garsėja Šv. Roko atlaidais, „Gruzdiečių dienomis“, Koštuvių (aludarių) švente, Šiupyliuose švenčiamos Antaninės, senajame etnografiniame, gatviniame Dargaičių kaime gražia tradicija tapo Jurginių – pirmosios ganiavos šventė.

Daug renginių vyksta dviejose seniūnijos bibliotekose. Gruzdžių miestelio bibliotekoje (Šiaulių g. 3) įrengta Anatolijaus Tyčinos paveikslų ekspozicija. Gruzdžių A. Griciaus vidurinėje mokykloje šviesaus atminimo mokytojos, kraštotyrininkės Adolfinos Dereškevičienės įkurtas turtingas kraštotyros muziejus. Gruzdžių krašte vykusios respublikinės kraštotyrinės ekspedicijos metu surinkta medžiaga 1999 m. sudėta į knygą „Gruzdžiai“.

Paslaugos ir verslas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Seniūnijoje yra ambulatorija, medicinos punktas, vaistinė, veterinarijos vaistinė, kavinė, 2 paštai, Gruzdžių ir Šiupylių automatinės telefonų stotys, policijos nuovada, Šiaulių darbo biržos filialas, priešgaisrinis punktas, kelių remonto punktas, turgus, 8 parduotuvės, 2 autobusų stotelės ir 15 autobusų sustojimo aikštelių, komunalinių paslaugų bendrovė, 4 veikiančios kapinės.

Seniūnijoje veikia kelios žemės ir miškų ūkio įmonės, čia įsikūrusios medžio apdirbimo įmonė „Gruzdžių mediena“, įmonė „Baltic champignons“, auginanti grybus eksportui. Viename senojo Gruzdžių dvaro pastate savo dirbtuves įsirengė juodosios keramikos meistrai Regina ir Vytautas Mataičiai.

Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvenvietė Statusas[1] Gyventojų skaičius [2] Pastabos
Apušėliai k 14
Augučiai k 10
Aukštuoliai k 5
Bartkūnai k 0
Biržiai k 23
Bučiūnai k 32
Dargaičiai k 46
Daujočiai k 11
Dimšiai k 27
Gruzdžiai mstl 1747
Gruzdžiai vs 7
Gurbai k 8
Jauneikiškės k 6
Jokūbaičiai k 0
Kantminiai k 13
Karveliai k 31
Laumakiai k 0
Lygudai k 76
Lukošaičiai k 45
Maldeniai k 9
Maniūšiai k 19
Mažeikiai k 16
Norvaišiai k 14
Nuomininkai k
Paupariai k 0
Poviliškiai k 8
Račiai k 45
Rakandžiai k 1
Ratkūnai k 0
Raubaičiai k 0
Sauginiai k 46
Saveikiai k 73
Strazdai k 12
Šėkščiai k 3
Šepkaičiai k 7
Šiupyliai k 395
Taurakiai k 2
Valdomai k 67
Žiogai k 148
  1. k – kaimas, m – miestas, mstl – miestelis, vs – viensėdis, gst – gel. stoties gyvenvietė. Šaltinis: Registrų centro duomenys 2010-03-01.
  2. 2001 m. gyventojų surašymo duomenys.

Seniūnaitijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2009 m. įsteigtos 6 seniūnaitijos:

  • S. Dariaus ir S. Girėno seniūnaitija: Gruzdžių mstl. S. Dariaus ir S. Girėno, Jaunimo, Trumpoji, Švietimo, Vilties, Vytauto, J. Gagarino, Šiaulių ir Draugystės gatvės; Gruzdžių viensėdis, Gruzdžių vienkiemis.
  • Saveikių seniūnaitija: Saveikių k., Bučiūnų k., Kantminių k., Raubaičių k., Dargaičių k., Poviliškių k.
  • Šiupylių seniūnaitija: Šiupylių k., Sauginių k., Šepkaičių k., Lukošaičių k., Augučių k., Rakandžių k., Biržių k., Norvaišių k., Mažeikių k., Maldenių k., Šėkėčių k.
  • F. Vaitkaus seniūnaitija: Gruzdžių mstl. F. Vaitkaus, Alyvų, Dr. J. Šliūpo, Taikos, Ąžuolų, Kaštonų, Klevų, Liepų, Beržų, Nepriklausomybės a., Vingių, Žagarės, Kapų, J. Janonio, Lauko, M. Katiliškio ir Puškino gatvės; Karvelių k., Gurbų k.
  • Valdomų seniūnaitija: Valdomų k., Daujočių k., Račių k., Strazdų k., Taurakių k., Dimšių k., Jauneikiškės k.
  • Žiogų seniūnaitija: Žiogų k., Nuomininkų k., Maniūšių k., Lygudų k., Apušėlių k.


Šiaulių rajono savivaldybės seniūnijos

Bubių seniūnija | Ginkūnų seniūnija | Gruzdžių seniūnija | Kairių seniūnija | Kuršėnų kaimiškoji seniūnija | Kuršėnų miesto seniūnija | Kužių seniūnija | Meškuičių seniūnija | Raudėnų seniūnija | Šakynos seniūnija | Šiaulių kaimiškoji seniūnija