Dirvonų pušys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°49′29″š. pl. 23°04′22″r. ilg. / 55.824718°š. pl. 23.07274°r. ilg. / 55.824718; 23.07274

Kurtuvenu regioninis parkas.png
Pirmoji pušis
Prie antrosios pušies

Dvi dirvonų pušys – pušys, augančios Šiaulių rajone, Dirvonų kaime (Bubių sen.), Šiaulių miškų urėdijos Kurtuvėnų g-jos (56 kv., 13, 15 skl.) teritorijoje. Abi pušis skiria apie 100 m atstumas. Pasiekiamos iš Kurtuvėnų pavažiavus asfaltuotu keliu per užtvanką apie 1,5 km į kitą Dambos ežero pusę, pakeliui link Sodeliukų. Informacinis stulpas pastatytas prie antrosios pušies.

Medžiai paskelbti saugomais Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. T-75.

Pušys auga Kurtuvėnų regioniniame parke, Paraudžių miško pakraštyje, šalia didelės kaimo sodybos. Abiejų kamienai nukabinti koplytėlėmis, kryželiais. Yra pasakojamos legendos, susijusios su šiomis pušimis, nes žmonės jas laiko šventomis. Kai dar nebuvo bažnyčios Bazilionuose, Padeglių kaimo gyventojai eidavo melstis į Kurtuvėnus. Dirvonuose maldininkai sustodavo pasimelsti, iš tolo pasveikindami Kurtuvėnų bažnyčią. Senieji Sodeliukų kaimo gyventojai iš savo tėvų girdėję, kad pušys buvo paženklintos 19121914 m.

Legendos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dirvonuose buvo miręs toks senis Liaudins. Sutemus, juodai apsirengęs velionis vis pasirodydavo prie pušies. Įtarę, kad velnias nabašniką vedžioja, kaimiečiai prie kamieno prikalė kryžių. Numirėlis daugiau nesirodė. Dar kalbama, kad po karo į tą kryžių šaudęs stribas, kuris vėliau pasikoręs. Tragiškai žuvo ir jo sūnus.

Pasakojama ir koplytėlės istorija. Kažkokiam žmogui, atvykusiam iš Piktuižių, prisisapnavusi švč. Mergelė Marija paprašė padaryti pietą. Žmogus koplytėlę gražiai išraižė, žaliai nudažė ir papuošė Marijos figūrėle. Ilgai kabėjo toji koplytėle, kol per karą pražuvo. Netrukus senosios vietoje atsirado kita, bet ir ją kažkas sunaikino. Dabar kabo jau ketvirtoji, visai nauja, o Dirvonų ir Sodeliukų gyventojai prie šventųjų pušų dar iki šiol ateina pasimelsti, atneša gėlių, per religines šventes uždega žvakutes.

Duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pušis su koplytėle: kamieno skersmuo – 0,72 m, apimtis – 2,25 m, aukštis – 25 m, amžius – 150 metų.

Pušis su kryžiumi: kamieno skersmuo – 0,86 m, apimtis – 2,70 m, aukštis – 25 m, amžius – 180 metų.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]