Bridų pagrindinė mokykla

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bridų pagrindinė mokykla
[[Vaizdas:|Bridų pagrindinė mokykla herbas|center|150px]]
[[Vaizdas:|Bridų pagrindinė mokykla|left|250px]]
Miestas (gyvenvietė): Bridai, Šiaulių raj.,
Šiaulių kaimiškoji seniūnija
Mokyklos direktorius(-ė): Regina Butkuvienė
Mokinių skaičius:
Įkūrimo data:
Uždarymo data: {{{uzdarimo data}}}
Išleista laidų:
Pedagogų skaičius:

Šiaulių rajono Bridų pagrindinė mokykla – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla, 1922-2008 m. veikusi Briduose (dab. Šiaulių rajono savivaldybė). Įstaigos kodas 190059184.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1922 m. ūkininkų gyvenamų namų kambariuose įsteigta Bridų pradžios mokykla. Mokytojai jau buvo baigę mokytojų kursus, savivaldybė mokėjo algas. Buvo nustatytos privalomos mokymo programos, įvesti baigimo pažymėjimai. Kaimo žmonių iniciatyva (Grušas davė rąstus, Ratkus 1 ha žemės) ir savivaldybės pagalba 1933 m. pastatytas gražus medinis Bridų mokyklos pastatas. Mokytojas Leonardas Savickas organizavo Jaunųjų ūkininkų ratelį, mokiniai dalyvavo šaulių ir pavasarininkų veikloje. Mokyklos patalpose mokytojas leido rengti vakarones, karo metu neretai įspėdavo tėvus apie pavojus, paleisdamas iš pamokų vaikus, kad spėtų pranešti tėvams.

Nuo 1949 m. Bridų septynmetė mokykla. Palaipsniui mokykloje daugėjo mokinių ir mokytojų. Pilną septynmetės mokyklos veiklą išvystė direktorė Jadvyga Karinauskytė-Kauneckienė. Mokykloje nusistovėjo tvarka, atsirado popamokinė veikla. Mokytojai sukūrė metodinį ratelį, kuriame nagrinėjo mokymo klausimus. Daugiausia tuo laiku pasižymėjo jaunų šokėjų būrelis, kurį sukūrė ir ilgą laiką jam vadovavo mokytoja Gegeckaitė. 1960 m. būrelis atstovavo Šiaulių rajoną Respublikinėje dainų šventėje.

Nuo 1964 m. Bridų aštuonmetė mokykla, 1966 m. mokykla gavo naują dviejų aukštų, didelį, mūrinį pastatą, padaugėjo mokytojų ir mokinių. Buvusios mokyklos patalpose atidaryti kultūros namai. Daug dėmesio buvo skiriama bazės stiprinimui ir mokymo kokybei. Nors pamokų tipai buvo gerokai reguliuojami, daug popierinių planų, bet buvo ir naujovių. Pamokose praktikuota įvesti programuoto mokymo ir mokomojo kino elementų. Pradėta mokytojų atestacija. Dirbama pagal kabinetinę mokymo sistemą. Mėgiamos buvo Jadvygos Kauneckienės, Birutės Dundulienės, Genovaitės Gvaizdikienės pamokos. Suaugusiųjų mokymui atsidarė vakarinio mokymo klasės. Mokytojai dalyvavo kaimo visuomeniniame gyvenime. Susikūrė neblogi pedagogų ir kaimo žmonių tarpusavio ryšiai. Sunkiau sekėsi pratinti mokinius mąstyti savarankiškai, sukelti norą daugiau sužinoti, ieškoti žinių ne tik pamokoje.

Nuo 1977 m. Bridų devynmetė mokykla, nuo 1980 m. pradėta vykdyti privalomojo dešimtmečio mokymo įstatymo reikalavimus. Briduose atsirado devinta ir dešimta klasės. Įrengta kompiuterinė klasė. Atvyko naujų mokytojų. Daug sumanumo parodė Adelė Aleksienė, palaikydama ryšius su Latvijos respublikos Jelgavos rajono Spridiši mokykla, o vėliau ir Estijos respublikos Piarnu rajono Tali mokykla. Vykta su mokinių delegacijomis į šias mokyklas, priimti svečiai iš jų. 22 metus Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja dirbo žinomos estrados dainininkės Nijolės Ščiukaitės duktė Daina Bajorūnienė. 1998-2001 m. mokykloje veikė jaunųjų žurnalistų būrelis, kuriam vadovavo mokytoja Daina Bajorūnienė. Būrelis leido kopijavimo aparatu dauginamą daugiatiražinį mokyklos laikraštėlį „Žiniukas“. Vėliau būrelis pasivadino „Pegasu“ ir užsiėmė literatūrinių kūrinių meninių elementų pažinimu.

Pasisekimą mokinių ir visuomenės tarpe turėjo dramos būrelis. Jį įkūrė direktore 1953 m. pradėjusi dirbti Jadvyga Kauneckienė. Per savo gyvavimo laiką būrelio nariai pastatė virš 30 pjesių, suvaidino mokykloje ir visuomenėje apie 200 spektaklių. Repeticijų metu mokiniai nagrinėjo kūrinėlius, mokėsi rasti ir pažinti literatūrinės išraiškos priemones. Apiformindavo pastatymų dekoracijas ir padėdavo vaikams ruošti personažų aprangą pati mokytoja. Ji turėjo polinkį ne tik literatūrai, bet ir dailei, gerai piešė. Ji yra nutapiusi keletą didesnių paveikslų. 1988 m. J. Kauneckienei išvykus iš mokyklos, būrelis nustojo gyvavęs. Tiesa, dar keletą metų atskiros klasės savo jėgomis pastatydavo vieną kitą pjesę. Vėliau mokykloje veikė vaikų lėlių teatras „Skruzdėlynas“.

Sporto būrelis susikūrė 1950 m. Būrelio vadovai keitėsi, šiek tiek keitėsi ir sporto šakos. Populiariausia buvo ir daug metų gyvavo stalo teniso sekcija. Stalo tenisą žaisdavo mokiniai ir mokytojai. Pačioje mokykloje aukštesnių sportinių rezultatų nebuvo pasiekiama, tačiau keletas mokinių rimčiau užsiiminėdavo sportu kitose mokyklose ir pasiekdavo geresnių rezultatų. Aukščiausius sportinius rezultatus pasiekė V. Kabaila ir V. Šimkus studijuodami Kauno politechnikos institute. Jie tapo stalo teniso kandidatais į sporto meistrus. Populiarūs buvo ir rankinis, krepšinis, futbolas. Keletas geresnių rezultatų pasiekta ir lengvojoje atletikoje. Devintame dešimtmetyje išpopuliarėjo žaidimas-konkursas „Drąsūs, stiprūs, vikrūs“. Paskutinį mokyklos gyvavimo dešimtmetį sporto būrelio veikla nebebuvo aktyvi. Daugiausia domėtasi šaškėmis ir kvadratu.

Daug metų mokykloje veikė jaunųjų gamtininkų būrelis. Mokykla turėjo 0,25 ha ploto mokomąjį sklypą, kur augino daržoves ir gėles. Būrelis parodoje buvo apdovanotas už auginamas gėles ir jų kompozicijas. Būreliui vadovavo mokytoja B. Navickaitė.

Kraštotyrai vadovavo mokytoja Aldona Balčiūnienė. Ji su vaikais rinko pasakojimus apie praeitį, rinko senus eksponatus ir taip įkūrė Bridų mokyklos kraštotyros muziejų. Pati mokytoja parašė keletą kraštotyrinių darbų. Pirmasis buvo – Šiaulių rajono geografinė apžvalga. Darbas buvo padaugintas ir išsiuntinėtas rajono mokykloms. Vėliau parašė „Pirmyn“ kolūkio istoriją, kuri vėliau buvo nuolat papildoma. Pradėta rinkti medžiaga mokyklos istorijai. Ją padėjo rašyti ir tęsė kiti mokytojai.

Turistų būreliui vadovavo mokytoja Nijolė Balčiūnienė. Būrelio nariai mokėsi pėsčiųjų turizmo technikos elementų, keliavo po rajono apylinkes. Vėliau šis darbas virto orientaciniu sportu. Moksleiviai dalyvaudavo sąskrydžiuose.

Nors tik nuo vienuoliktos klasės mokymas tapo neprivalomas, tačiau mokinių skaičius pradėjo mažėti jaunesnėse klasėse. Atsitiko taip, kad keletą metų mokykla turėjo devynias, o vėliau ir aštuonias klases. Sumažėjus krūviui pradėta kviesti mokytojus iš kitų mokyklų. Dėl mažo krūvio jie atvykdavo 1 ar 2 dienas per savaitę, formaliai atkalbėdavo pamokose ir išvykdavo. Pablogėjo mokinių pažinimas, pagalba silpnesniems, beveik neliko ryšių su tėvais ir visuomene. Geras noras davė neigiamus rezultatus.

1996-2008 m. Bridų pagrindinė mokykla. Paskutinį mokyklos gyvavimo dešimtmetį mokytoja R. Sabaliauskienė praktikavo naują darbo formą – projektų kūrimą ir įgyvendinimą įvairiomis temomis. Į projektinį darbą įjungta ir daugiau mokytojų. Surengti projektai: „Kulpė“, „Bridai: praeitis, dabartis, ateitis“. 2001 m. vaikų ir jaunimo ekologinio projekto „Gamta šalia mūsų“ integruoto ugdymo akcijoje „Plukė“ mokykla tapo nugalėtoja. Keletą metų iš eilės mokykla apdovanota už aktyvų dalyvavimą akcijoje „Stabdyk nusikalstamumą“.

2008 m. Šiaulių rajono savivaldybės taryba, likus mokykloje 25 vaikams, mokyklą uždarė. Jos patalpose dar veikia biblioteka ir medicinos punktas. [1]

Mokytojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Direktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymiausi mokiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Steponas Balčiūnas. Brydė Saulės žemėje. Šiauliai, Saulės delta, 2010 m., 138-147 psl.