Lietuvos Nepriklausomybės Aktas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Atšauktas naudotojo 78.60.187.205 (Aptarimas) darytas keitimas 5376779 Žyma: Anuliuoti |
|||
Eilutė 59: | Eilutė 59: | ||
== Dviejų originalų suradimas == |
== Dviejų originalų suradimas == |
||
2017 m. kovo 29 dieną, Vokietijos diplomatiniame archyve [[Berlynas|Berlyne]] Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius [[Liudas Mažylis]] rado Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą lietuvių kalba ir vertimą į vokiečių kalbą |
2017 m. kovo 29 dieną, Vokietijos diplomatiniame archyve [[Berlynas|Berlyne]] Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius [[Liudas Mažylis]] rado Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą lietuvių kalba ir vertimą į vokiečių kalbą. [[Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras|Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro]] ekspertai nustatė, kad Akto originalas surašytas signataro [[Jurgis Šaulys|Jurgio Šaulio]] ranka. <ref>[https://www.lzinios.lt/lzinios/Istorija/nepriklausomybes-akta-rase-jurgio-saulio-ranka/256746 Nepriklausomybės aktą rašė Jurgio Šaulio ranka]</ref> |
||
== Nuorodos == |
== Nuorodos == |
21:28, 3 gegužės 2018 versija
Šis straipsnis dėl savo svarbos, redagavimo karų ar dažnų atakų yra iš dalies užrakintas. Jo negali redaguoti neregistruoti ir neseniai registruoti dalyviai; gali redaguoti automatiškai patvirtinti naudotojai. |
Lietuvos nepriklausomybės aktas – Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje pasirašytas dokumentas, skelbiantis, kad atkuriama Lietuvos Valstybė, ir ji atsižada nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Tolimesnį valstybės likimą bei santvarką pavesta kurti Atkuriamajam Seimui.
Dokumentas pasirašytas Vilniuje, Pilies g. 26, po to, kai dr. Jonas Basanavičius rado kompromisą tarp dešinesnių ir socialdemokratinių pažiūrų politikų. Šiuo metu čia veikia Signatarų namų muziejus – Lietuvos nacionalinio muziejaus filialas.
Po Nepriklausomybės atkūrimo paskelbimo Lietuvą toliau valdė vokiečiai. Jie reikalavo, kad Lietuvos Taryba paskelbtų amžinąją sąjungą su Vokietija, tačiau, lapkritį Vokietijoje kilus revoliucijai, Lietuva liko neprijungta prie Vokietijos ir Lietuvos nepriklausomybė buvo galutinai pripažinta.
Sovietų Rusija nepriklausomybės aktą pripažino 1920 m. liepos 12 d., pasirašydama su atkurta Lietuva Taikos sutartį.
2017 m. kovo 29 d. Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos politiniame archyve Berlyne rastas Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto egzempliorius lietuvių kalba su signatarų parašais.[1] Dokumentą rado Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis.[2]
Akto tekstas
Lietuvos nepriklausomybės akto tekstas:
Lietuvos Taryba savo posėdyje vasario 16 d. 1918 m. vienu balsu nutarė kreiptis: į Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių vyriausybės šiuo pareiškimu:
Lietuvos Taryba, kaip vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamos pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu rugsėjo mėn. 18-23 d. 1917 metais, skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis.
Drauge Lietuvos Taryba pareiškia, kad Lietuvos valstybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis privalo galutinai nustatyti kiek galima greičiau sušauktas steigiamasis seimas, demokratiniu būdu visų jos gyventojų išrinktas.
Lietuvos Taryba pranešdama apie tai vyriausybei, prašo pripažinti nepriklausomą Lietuvos valstybę.
Paskelbimas „Lietuvos aide“ ir vokiečių administracijos reakcija
„Lietuvos aidas“, kuriame visuomenei buvo paskelbta apie Lietuvos nepriklausomybę, vokiečių okupacijos metais buvo griežtai cenzūruojamas. Žinodama, kad akto paskelbimas supykdys okupantų administraciją, Lietuvos taryba įsakė Martyno Kuktos spaustuvei išspausdinti kelis šimtus laikraščio egzempliorių trys dienos prieš cenzoriaus peržiūrą.
Vasario 18 d. tekstas buvo perspausdintas Vokietijos laikraščiuose – „Das Neue Litauen“, „Vossische Zeitung“, „Taegliche Rundschau“, „Kreuzzeitung“ ir kituose.
Vokiečių valdžia nusprendė sunaikinti M. Kuktos spaustuvę, bet anksčiau išleisti „Lietuvos aido“ egzemplioriai pasiekė lietuvius Tėvynėje bei užsienyje (Rusijoje, JAV, Vokietijoje ir kitur). Vėliau akto platinimas paskelbtas nelegaliu, laikraščiai konfiskuoti. Petrui Klimui pasisekė paslėpti maždaug 60 vienetų.
Signatarai
Vasario 16-osios akto tekstą rengė Jonas Vileišis, Petras Klimas, Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, o pasirašė 20 tarybos narių:
- Saliamonas Banaitis
- Jonas Basanavičius
- Mykolas Biržiška
- Kazimieras Bizauskas
- Pranas Dovydaitis
- Steponas Kairys
- Petras Klimas
- Donatas Malinauskas
- Vladas Mironas
- Stanislovas Narutavičius
- Alfonsas Petrulis
- Antanas Smetona
- Jonas Smilgevičius
- Justinas Staugaitis
- Aleksandras Stulginskis
- Jurgis Šaulys
- Kazimieras Šaulys
- Jokūbas Šernas
- Jonas Vailokaitis
- Jonas Vileišis
Dviejų originalų suradimas
2017 m. kovo 29 dieną, Vokietijos diplomatiniame archyve Berlyne Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Liudas Mažylis rado Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą lietuvių kalba ir vertimą į vokiečių kalbą. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro ekspertai nustatė, kad Akto originalas surašytas signataro Jurgio Šaulio ranka. [3]
Nuorodos
- Nepriklausomybės akto tekstas
- Pranešimas apie originalo radimą 2017 m.
- Elektroninės laikraščio „Lietuvos aidas“ kopijos
- Signatarai ir signatarais pasivadinusieji // XXI amžius, 2003-03-12
- Atrastas Vasario 16-osios aktas
Šaltiniai
- ↑ „Istorinį dokumentą suradęs Liudas Mažylis: „Apėmė pergalės jausmas““. lietuvosdiena.lrytas.lt. 2017-03-29. Suarchyvuotas originalas 2017-03-30. Nuoroda tikrinta 2017-04-02.
- ↑ „L. Mažylis rado Vasario 16-osios Aktą (papildyta)“. vdu.lt. 2017-03-29. Suarchyvuotas originalas 2017-04-02. Nuoroda tikrinta 2017-04-02.
- ↑ Nepriklausomybės aktą rašė Jurgio Šaulio ranka
|