Kazimieras Steponas Šaulys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Kazimieras Steponas Šaulys
Prelatas
Kazimieras Steponas Saulys.jpg
Gimė: 1872 m. sausio 28 d.
Rusija Stemplės, Švėkšnos valsčius, Raseinių apskritis, Rusijos imperija
Mirė: 1964 m. gegužės 9 d. (92 metai)
Šveicarija Luganas, Šveicarija
Nepriklausomybės Akto signataras
Lietuvos Respublikos Seimo atstovas
Veikla: prelatas, visuomenės ir valstybės veikėjas, profesorius.
Alma mater: Kauno kunigų seminarija
Peterburgo dvasinė akademija

Kazimieras Steponas Šaulys (1872 m. sausio 28 d. Stemplės, Švėkšnos valsčius, Raseinių apskritis, Rusijos imperija – 1964 m. gegužės 9 d. Luganas, Šveicarija) – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, prelatas, visuomenės ir valstybės veikėjas, profesorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Giminės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Adelė Šaulytė – jo brolio Juozo dukra, Zita Lomsargytė (Kitkauskienė) – Adelės dukra, Aušra Kitkauskaitė (ALDONIENĖ) – Zitos dukra

Išsilavinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pradžios mokyklą baigė Švėkšnos pradinėje mokykloje, 18861890 m. mokėsi Palangos progimnazijoje, 18901895 – Kauno kunigų seminarijoje. 18951899 m. studijavo Petrapilio dvasinėje akademijoje, kurioje parašė dvi disertacijas, už jas gavo teologijos (1897 m.) ir bažnytinės teisės magistro (1899 m.) laipsnius, 1907 m. išklausė sociologijos kursus Varšuvoje.

Profesinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1899 m. birželio 29 d. Kaune įšventintas į kunigus. 18991901 m. – Panevėžio šv. Petro ir Povilo bažnyčios vikaras, 19011903 m. – Panevėžio realinės gimnazijos kapelionas, 19031906 m. – Panevėžio mergaičių vidurinės mokyklos kapelionas, 19061922 m. – kunigų seminarijos Kaune bažnytinės teisės, moralinės teologijos ir nuo 1907 m. visuomenės mokslų bei sociologijos dėstytojas.

19111920 m. Žemaičių vyskupo sekretorius, nuo 1916 m. – Žemaičių vyskupijos kapitulos kanauninkas, vėliau jos kancleris. Nuo 1926 m. dirbo Kauno arkivyskupijos administracijoje – arkivyskupijos vikaras, prelatas (nuo 1932 m.), arkidiakonas, metropolijos kapitulos prelatų dekanas. 1927 m. suteiktas popiežiaus rūmų prelato titulas.

19221940 m. ir 19401944 m. Lietuvos (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo) universiteto Teologijos – filosofijos fakulteto docentas, vėliau profesorius, Bažnytinės teisės katedros vedėjas. 1944 m. vasarą prelatas K. S. Šaulys pasitraukė į Vakarus. 1945 m. apsigyveno Šveicarijoje, Lugano mieste.

Visuomeninė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Parengė įstatus Panevėžio Labdaringai ir Lietuvos švietimo Motinėlės draugijoms. Dalyvavo Motinėlės draugijos (19071914 m., 19201932 m.) veikloje, buvo jos iždininku, kurį laiką ėjo ir sekretoriaus pareigas. Lietuvos valstybės archeologijos komisijos (19191934 m.) narys, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus organizacijos Vyriausiosios valdybos narys (19191944 m.) Lietuvos Savitarpio pagalbos organizacijos tarybos vicepirmininkas (19411944 m.).

Bendradarbiavo katalikų spaudoje – „Draugijoje“, „Tiesos kelyje“. Parašė ir išleido knygas: „Krikščioniškoji demokratija“ (1906 m.), „Socialistai ir mūsų socialieji reikalai“ (1907 m.), „Demokratija ir krikščionys demokratai enciklikų prasme“ (1907 m.), „Sociologija“ (1920 m.), „Vedusiųjų dingimas ir naujos jungtuvės“ (1922 m.), „Kanoniškojo proceso teisė“ (1927 m.).

Politinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1905 m. gruodžio 4-5 d. dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime, 1917 m. – Lietuvių konferencijoje Vilniuje, kur buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą, dirbo konstitucijos ir įstatymų redakcinėje komisijoje, laikinajai Lietuvos Konstitucijai suprojektavo tikybos ir kulto straipsnius. 1918 m. vasario 16 d. su kitais Lietuvos Tarybos nariais pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.

1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. liepos 25 d. Steigiamojo Seimo atstovas, išrinktas II (Kauno) rinkimų apygardoje. Priklausė Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijai. Steigiamojo Seimo nario mandato atsisakė.

1922 m. išrinktas į Krikščionių demokratų partijos Centro Komitetą. Vėlesniu laiku nuo politinio gyvenimo nutolo. [1]

Atminimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Petras Lapelis. „Prelatas Kazimieras Šaulys“ Boston: Darbininkas, 1949;
  • Stogastulpis Kazimiero Šaulio gimtinėje (1994 m., skulpt. V. Stumbras);
  • Lietuvos pašto ženklas 1997 m.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Šaulys Kazimieras-Steponas, Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda, 1924, p. 58.
  • Vaidevutis-Lapelis, Prelatas Kazimieras Šaulys, Boston, 1949.
  • Šaulys Kazimieras, Lietuvių enciklopedija, Boston, 1963, t. 29, p. 373–374.
  • Laukaitytė R., Šaulys Kazimieras Steponas, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. A. Ragauskas, M. Tamošaitis, Vilnius, 2006, p. 371–372.
  • Banevičius A. 111 Lietuvos valstybės 19181940 m. politikos veikėjų: Encikloped. žinynas. – Vilnius: „Knyga”, 1991;
  • Liekis A. Signatarai. Vasario 16 d. – Vilnius: Džiugas, 1996.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Žydrūnas Mačiukas. Steigiamojo Seimo atstovai. Seimas

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]