Justinas Staugaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Justinas Staugaitis
Justinas Staugaitis.jpg
Gimė: 1866 m. lapkričio 14 d.
Rusija Tupikuose, Žvirgždaičių valsčius, Šakių apskritis, Rusijos imperija
Mirė: 1943 m. liepos 8 d. (76 metai)
Telšiai
Nepriklausomybės Akto signataras
Lietuvos Respublikos Seimo atstovas
Veikla: vyskupas, visuomenės veikėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras
Partija: Lietuvos krikščionių demokratų partija
Alma mater: Seinų kunigų seminarija
Commons-logo.svg Vikiteka: Justinas StaugaitisVikiteka
Justinas Staugaitis 1919 m.
Kapas Telšiuose

Justinas Staugaitis (1866 m. lapkričio 14 d. Tupikuose, Žvirgždaičių valsčius, Šakių apskritis, Rusijos imperija – 1943 m. liepos 8 d. Telšiuose) – vyskupas, visuomenės veikėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šeimoje buvo vyriausias iš penkių vaikų, brolis Antanas Staugaitis. Mokėsi Naumiesčio pradinėje mokykloje, Marijampolės gimnazijoje. 1890 m. baigė Seinų kunigų seminariją, 1890 m. birželio 24 d. įšventintas kunigu.

Kunigavo įvairiose Lietuvos ir Lenkijos vietose: Alytuje, Balbieriškyje, Seinų vyskupijos bažnyčiose. Varšuvos Šv. Aleksandro bažnyčios vikaras. 1905 m. iš Lenkijos grįžo į Lietuvą. Marijampolėje įsteigė „Žiburio“ draugiją, jo iniciatyva įkurtos kelio pradžios mokyklos, senelių ir vaikų prieglauda, mergaičių progimnazija, įsteigta „Žagrės“ draugija. 1906 m. paskirtas pirmuoju Lekėčių klebonu, 19121916 m. – klebonas Pakuonyje, vėliau – Aukštosios Panemunės klebonas ir Garliavos dekanas. Kunigaudamas Marijampolėje, 1905 m. įkūrė pirmąjį Lietuvoje vaikų darželį, o 1906 m. įsteigė „Žiburio” draugiją neturtingiems moksleiviams bei studentams remti.

Nuo 1922 m. – Seinų kapitulos kanauninkas, 1924 m. – prelatas. 1926 m. atkeltas į Telšius vadovauti naujai sukurtai Telšių vyskupijai vietoj buvusios Žemaičių, kuri buvo padalinta popiežiaus potvarkiu į mažesnes. 19261943 m. Telšių vyskupas ordinaras, Klaipėdos prelatūros valdytojas bei 1927 m. Telšių kunigų seminarijos įkūrėjas. Jo iniciatyva Telšių vyskupijoje buvo įsteigta 12 naujų parapijų ir bažnyčių, 5 vyrų, 11 moterų vienuolynų.

Nuo 1911 m. Lietuvių mokslo draugijos narys, 19091912 m. žurnalo „Vadovas“ redaktorius.

Politinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1917 m. rugsėjo mėn. dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje, buvo išrinktas į konferencijos prezidiumą. Konferencijoje išrinktas Lietuvos Tarybos nariu, nuo 1918 m. sausio mėn. Lietuvos Tarybos vicepirmininkas. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. Vėliau – Valstybės Tarybos vicepirmininkas. 19191920 m. Lietuvos delegacijų dėl Lietuvos nepriklausomybės užsienio šalyse vadovas.

Vienas Lietuvių krikščionių demokratų partijos vadovų. 1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamojo Seimo atstovas, išrinktas I (Marijampolės) rinkimų apygardoje. Priklausė Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijai. Išrinktas antruoju Steigiamojo Seimo vicepirmininku, vėliau pirmasis vicepirmininkas.

1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d. Pirmojo Seimo, 1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 2 d. Antrojo Seimo atstovas. Seimo vicepirmininkas, 1923 m. rugpjūčio 10 d. – 1925 m. sausio 27 d. pirmininkas. [1] Joks kitas Lietuvos kunigas lig šiol nepasiekė tokios svarbos pareigų Lietuvos politikoje ir bažnyčioje kaip J. Staugaitis.

Spaudos veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Publicistas, katalikybės ideologas savo darbus tikybos, moralės, politikos tematika spausdino „Šviesoje“, „Ūkininke“, „Šaltinyje“, „Viltyje“, „Vilniaus žiniose“, „Bažnytinėje apžvalgoje“, „Spindulyje“, „Tiesos kelyje“, „Švietimo darbe“, „Naujojoje Romuvoje“. Organizavo „Žemaičių prietelio“ laikraštį, kuris tapo visos Žemaitijos savaitraščiu.

Iš viso išleido 17 knygų ir parašė daugiau kaip 350 straipsnių. Būdamas Telšių vyskupijos vadovu J. Staugaitis Telšiuose 19341935 m. parašė trijų tomų romaną „Tiesiu keliu“. Išlikęs jo apysakos „Tarp jausmų ir pareigos“ 170 puslapių rankraštis. Lietuvių katalikų mokslo akademija drauge su vyskupo giminaičiais išleido Telšiuose parašytą J. Staugaičio knygą „Mano atsiminimai“ apie Lietuvos istorijos XX a. pradžios autentiškus įvykius.

Mirė 1943 m. liepos 8 d. Telšiuose. Paskutiniai žodžiai: „Dieve, saugok Lietuvą…“. Palaidotas Telšių katedroje.

Romos katalikų bažnyčios titulai
Prieš tai:
Žemaičių vyskupas
BishopCoA PioM.svg
Telšių vyskupas
19261943
Po to:
Vincentas Borisevičius

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Staugaitis Justinas, Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda, 1924, p. 56.
  • Manelis P., Vyskupas Justinas Staugaitis, Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai, Roma 1961, t. 4, p. 272–274.
  • Staugaitis Justinas, Lietuvių enciklopedija, Boston, 1963, t. 28, p. 475–476.
  • Laukaitytė R., Staugaitis Justinas, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. A. Ragauskas, M. Tamošaitis, Vilnius, 2006, p. 360–362.
  • Staugaitis Just., Mano atsiminimai, Vilnius, 2006.
  • Laukaitytė R., Staugaitis Justinas, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius, 2007, p. 486–487.


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Žydrūnas Mačiukas. Steigiamojo Seimo atstovai. Seimas