Palėvenės šv. Domininko bažnyčia

Palėvenės šv. Domininko bažnyčia
Vyskupija	Panevėžio
Dekanatas	Kupiškio
Savivaldybė	Kupiškio rajonas
Gyvenvietė	Palėvenė
Pastatyta (įrengta)	1676 m.
Stilius	barokas ir neoklasicizmas

Palėvenės Šv. Domininko bažnyčia stovi Palėvenės miestelyje, 9,5 km į šiaurės rytus nuo Subačiaus geležinkelio stoties, Lėvens dešiniajame krante. Barokinė, turi neoklasicizmo bruožų. Šiaurės pusėje bažnyčia šliejasi prie vienuolyno, turinčio uždarą kiemą, pastatų.

Istorija

Palėvenės savininkas Mykolas Laurynas Počobutas su žmona Marijona įsteigė dominikonų vienuolyną. Jo reikalams dovanojo Palėvenės ir Lamokų palivarką. 1776 m. pradėta statyti vienanavė mūrinė bažnyčia. Iš pradžių nedidelė, stačiakampė, vienanavė, su trisiene apside. Vėliau abipus navos buvo primūrytos trys koplyčios. XVIII amžiaus viduryje už didžiojo altoriaus pristatytas vienuolių choras. Vienuolyno namai (2 aukštų) greta bažnyčios baigti 1779 metais. Iš zakristijos vienos durys veda į vienuolių chorą, kitos – į vienuolyną. Fundatorių palaikai palaidoti po bažnyčia. Vienuoliai įsteigė noviciatą ir mokyklą, turėjo 970 tomų biblioteką (buvo ir lietuviškų knygų).

1818 m. vienuolynui dar priklausė Karališkių palivarkas, Daunorių kaimas, Barzdžių palivarkas su kaimu (iš viso daugiau kaip 45 valakai žemės). Palėvenės dominikonas Domininkas Sutkevičius (1782–1849) apie 1835 m. parengė lietuvių-lenkų ir lietuvių-lotynų-lenkų žodynus. 1850 m. įsteigta parapija. 1851 m. žaibas apgadino bažnyčios bokštą.

1865 m. vienuolynas uždarytas, vienuolis Hiacintas Milostnickis atiduotas karo lauko teismui. Bažnyčia palikta katalikams. Jai 1870 m. grąžinta 35,9 dešimtinės žemės ir vienuolyno rūmai. 1871–1906 m. klebonavęs Leonas Klenauskas suremontavo bažnyčią, sutvarkė ūkinius pastatus, apmūrijo šventorių, įrengė Kryžiaus kelio stotis, įveisė vaismedžių sodą.

1906–1919 m. klebonavo Jonas Šileika. Jis 1913 m. bažnyčioje įrengė 12 registrų vargonus, perdažė bažnyčią, parūpino naujų liturginių rūbų. Per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečiai išsivežė varpus. 1929 m. įsigyti 2 varpai. Po karo Palėvenė garsėjo Šv. Domininko ir Šv. Jono atlaidais. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia apdegė. Ją atstatė klebonas Pranciškus Masilionis (1902–1980).

Architektūra

Bažnyčia barokinė, turi neoklasicizmo bruožų, kryžminio plano, su trisiene apside, vienabokštė, turi 9 altorius. Vidus 3 navų, su cilindriniais skliautais. Yra 2 koplyčios. Šventoriaus tvora mūrinė.

Nuo XVIII amžiaus vidurio bažnyčią puošia 8 vėlyvojo baroko ir rokoko formų altoriai sujungti su klausykla-sakykla, unikalios ložės, išpuoštos kartušais su rėmėjų herbais. Altoriai įvardyti pagal dominikonų ordinui svarbius šventuosius bei religinius siužetus: Šv. Dominyko, Šv. Tomo Akviniečio, Šv. Jackaus, Šv. Kotrynos, Šv. Vincento Ferariečio, Rožinio Švč. M. Marijos, Nukryžiuotojo. „Kristaus Kančios koplyčios“ „Nukryžiuotojo altoriuje“ yra pagarsėjęs stebuklais kryžius su Nukryžiuotoju.

Bažnyčios vargonai.

Palėvenės vienuolynas

Palėvenės vienuolynas

Vienuolynas pradėtas statyti XVI a. pabaigoje ir baigtas 1779 m. Be gyvenamųjų vienuolyno pastatų dar buvo pastatyta du svirnai, arklidės su vežimine, tvartas, šulinys.

1789 m. pastatytas svirnas su išlikusia įdomia autentiška medine konstrukcija. Šiauriniame gale buvo įrengtas malūnas. Centre yra dviejų aukštų įvažiavimo broma su vartais. Virš vežiminės – mansarda, kurioje džiovindavo vaistinius augalus.

XIX a. pradžioje vienuolynui priklausė Karališkių palivarkas, Daunorių kaimas, Barzdžių palivarkas su kaimu – daugiau kaip 45 valakai žemės.

Vienuoliai įsteigė noviciatą ir mokyklą, sukaupė 970 tomų biblioteką, kurioje buvo ir lietuviškų knygų. Dominikonas Domininkas Sutkevičius (1782–1849) apie 1835 m. parengė lietuvių-lenkų ir lietuvių-lotynų-lenkų kalbų žodynus. Rapolas Jasikevičius 1855-1859 m. išleido 4 tomų pamokslų rinkinį lietuvių kalba, kurį pripažino net rusų carinė valdžia.

Palėvenės vienuolynas per 150 metų buvo Aukštaitijos dvasinis ir kultūros židinys. Nuo 1798 m. jame vykdavo filosofijos ir retorikos studijos, o po 1811 m. iš Vilniaus atkeltas teologijos kursas tikinčiajai jaunuomenei.

Už bendradarbiavimą su 1863 m. sukilėliais, Kauno gubernatorius įsakė Palėvenės vienuolyną uždaryti, o 20 vienuolių išskirstyti į Raseinių, Gardino, Nesvyžiaus ir Žemaičių Kalvarijos vienuolynus. 1865 m. vienuolynas buvo uždarytas ir vėliau labai sunyko. Vienuolis Hiacintas Milostnickis atiduotas karo lauko teismui, o bažnyčia palikta katalikams, prie jos palikus du vienuolius.

Pasaulietinio turinio knygos buvo perduotos Kauno gimnazijai, o dvasinio – paliktos vietoje likimo valiai. XX a. pradžioje iš Palėvenės apylinkių kilęs studentas Jurgis Elisonas surinko bibliotekoje dar likusias vertingesnes knygas ir jas perdavė Vilniuje veikusiai Lietuvių mokslo draugijai. Likusias knygas 1916 m. į Vokietiją išvežė vokiečiai. Po Antrojo pasaulinio karo įsikūręs kolūkis labai suniokojo vienuolyną.

Šiuo metu buvusio vienuolyno ansamblis įeina į 1988 m. sudarytą saugomo gamtinio landšafto teritoriją. Teišliko tik mūriniai statiniai: vienuolių gyvenamasis namas, arklidės su vežimine, svirnas su malūnu, lavoninė ir tvora su įvažiavimo vartais.

Nuorodos

• Parapijos puslapis
• Buvęs dominikonų vienuolynas
• Palėvenės vienuolynas (vaizdo įrašas)

• 
  Vienuolyno svirnas.
• 
  Vienuolyno kiemo tvora.
• 
  Dabartinė dalies vienuolyno būklė.
• 
  Palėvenės bažnyčia, vaizdas iš vienuolyno pusės.