Dinarų kalnynas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Dinarų kalnynas
Orjen.jpg
Šalis: Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Kosovas, Juodkalnija, Serbija, Makedonija
Aukščiausi kalnai: Jezercė (2692 m)
Kalnagūbriai: Dinara, Orjenas, Bjelašnica, Čvrsnica, Žumberakas, Velebitas, Durmitoras, Kopaonikas ir kt.
Upių ištakos: Neretva, Prača, Vrbasas, Drina, Morača, Piva, Tara
Ežerai:
Uolienos: klintis, smiltainis, skalūnai
Plotas: ~200 000 km²
Ilgis: ~645 km

Dinarų kalnynas (Dinarske planine, Dinaridi) yra kalnų grandinė Pietų Europoje, Balkanuose, besidriekianti per Slovėnijos, Kroatijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Serbijos, Kosovo ir Juodkalnijos valstybes (kartais priskiriama ir Albanija).

Kalnai tęsiasi apie 650 km palei Adrijos jūrą nuo Julijos Alpių šiaurės vakaruose iki Šiaurės Albanijos Alpių (jos kartais priskiriamos Dinarų kalnynui) pietuose. Ilgis apie 650 km, plotis iki 250 km. Kalnagūbriai daugiausia nutįsę iš šiaurės vakarų į pietryčius, lygiagrečiai Adrijos jūros krantui.

Vyrauja subtropiniai krūmynai, ąžuolų–bukų ir spygliuočių miškai, kalnų stepės, laukymės.[1]

Kalnyno žemėlapis

Geologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dalmatijos pakrantėje stūksantys Dinarų kalnai sudaryti iš pilkšvų klinčių. Šiuose kalnuose iškrenta nemažai kritulių, todėl vanduo sunkiasi gilyn ir tirpina uolienas. Per ilgą laiką jose atsiranda plyšių, kuriems gilėjant bei platėjant formuojasi siauros bei ilgos karės. Besisunkiantis vanduo kartais suformuoja požemines ertmes. Jeigu į tokią ertmę įgriūva ją dengianti uolienų storymė, paviršiuje susidaro piltuvo pavidalo smegduobė. Ji gali būti kilometro pločio ir net 300 metrų gylio. Daugėjant smegduobių ir joms jungiantis, ilgainiui susidaro vonios pavidalo platūs duburiai su stačiais aštriabriauniais šlaitais. Tokie plokščiadugniai slėniai vadinami poljėmis ir gali apimti iki 100 km² plotą. Per tokį lauką paprastai teka upės. Sraunia vaga jos išteka iš kurio nors šlaito, vingiuoja lauku ir žemiausioje vietoje pradingsta oloje. Tokia vieta vadinama ponoru. Už daugelio kilometrų upės vėl gali atsirasti paviršiuje. Dėl suplautų sąnašų poljų dirvožemiai gana derlingi, taigi ūkininkai stengiasi įdirbti kiekvieną žemės lopinėlį. Daugiausia auginami kukurūzai ir kviečiai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. Москва: Советская енциклопедия, 1983, 136 psl.