Dinarų kalnynas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Dinarų kalnynas
Orjen.jpg
Šalis Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Kosovas, Juodkalnija, Serbija, Makedonija
Aukščiausi kalnai Jezercė (2692 m)
Kalnagūbriai Dinara, Orjenas, Bjelašnica, Čvrsnica, Žumberakas, Velebitas, Durmitoras, Kopaonikas ir kt.
Upių ištakos Neretva, Prača, Vrbasas, Drina, Morača, Piva, Tara
Ežerai
Uolienos klintis, smiltainis, skalūnai
Plotas ~200 000 km²
Ilgis ~645 km
Kalnyno žemėlapis

Dinarų kalnynas (serb. Dinarske planine, Dinaridi, albanų kalba Alpet Dinaride, it. Alpi Dinariche, slovėn. k. Dinarsko gorstvo) – alpinės kalnodaros kalnų grandinė Pietų ir Pietryčių Europoje, Balkanuose. Keletas Dinarų kalnyną sudarančių kalnagūbrių tęsiasi iš šiaurės vakarų į pietryčius, lygiagrečiai Adrijos jūros pakrantei nuo Rytų Alpių, kurios baigiasi Julijos Alpėmis šiaurės rytų Italijoje ir Slovėnijoje per šiaurės vakarų Kroatiją, Bosniją ir Hercegoviną, pietvakarių Serbiją, Juodkalniją iki šiaurės Albanijos, kur baigiasi Prokletijės kalnuose (Albanijos Alpės).

Albanijos Alpės - Dinarų dalis tarp Albanijos, Kosovo ir rytų Juodkalnijos yra aukščiausia kalnyno dalis. Čia yra aukščiausioji Dinarų kalnyno viršūnė Jezercė (2 694 m). Šiaurėje Dinarų kalnynas palaipsniui leidžiasi į Panonijos lygumą, rytuose kalnynas baigiasi ties Ibaro upe. Ilgis apie 645 km, plotis iki 250 km.

Daugiau nei 600 km besitęsiantys Dinarų kalnai atskiria Viduržemio jūros regioną nuo Vidurio ir Rytų Europos regionų tiek klimato, tiek kultūriniu požiūriu. Tik po Antrojo pasaulinio karo pavyko įgyvendinti susisiekimo infrastruktūros projektus, kurie sujungė pakrantės ir tolimesnius regionus, tačiau iki šiol kelių statyba šiame regione išlieka sudėtinga.

Kalnyną sudaro besikeičiantys plokščiakalniai (Krasas), įdubos arba poljės (Kosovo Pole, Metohija), kalnagūbriai (Dinara, kurio vardu pavadintas visas kalnynas, Durmitoras, Prokletijė), upių slėniai, vietomis platūs, kitur kanjono tipo (Taros upės kanjono aukštis siekia daugiau nei 1000 m). šiai kalnų sistemai priklauso beveik visos Adrijos jūros rytinės pakrantės salos, nes vakarinė kalnyno dalis yra apsemta Adrijos jūros po paskutinio ledenmečio.[1]

Dinarų kalnynas didžiąja dalimi sudarytas iš mezozojaus ir kainozojaus nuosėdinių uolienų - dolomito, klinčių ir smiltainio, kuriuos suformavo čia kažkada tyvuliavusios jūros ir ežerai. Pagrindinė tektoninė fazė kalnodaros Dinarų Karsto teritorijoje prasidėjo kainozojaus eroje (paleogene), kai Adrijos mikroplokštė (Adrija) susidūrė su Europa, šis procesas iki šiol yra aktyvus.[2]

Palei Adrijos jūrą nuo Triesto iki Bojanos deltos einantys kalnagūbriai yra aukšti ir leidžiasi į jūrą (Velebitas Kroatijoje, Orjenas Juodkalnijoje) palikdami siaurą pakrantės juostą palei jūrą. Pietryčiuose šie kalnai atsiremia į aukščiausią kalnyno dalį - Prokletijės kalnus šiaurės Albanijoje (Jezercė, 2694 m) ir Durmitorą Juodkalnijoje (Bobotov Kukas, 2522 m). Toliau į rytus kalnai žemesni ir Bosnijos- Vakarų Serbijos Rūdiniuose kalnuose palaipsniui pereina į Panonijos lygumą

Flora, fauna[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vyrauja subtropiniai krūmynai, ąžuolų–bukų ir spygliuočių miškai, kalnų stepės, laukymės.[3] Tamsiose olose Dinaruose gyvena niekur daugiau nesutinkamas europinis protėjus.[4]

Geologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dalmatijos pakrantėje stūksantys Dinarų kalnai sudaryti iš pilkšvų klinčių. Šiuose kalnuose iškrenta nemažai kritulių, todėl vanduo sunkiasi gilyn ir tirpina uolienas. Per ilgą laiką jose atsiranda plyšių, kuriems gilėjant bei platėjant formuojasi siauros bei ilgos karės. Besisunkiantis vanduo kartais suformuoja požemines ertmes. Jeigu į tokią ertmę įgriūva ją dengianti uolienų storymė, paviršiuje susidaro piltuvo pavidalo smegduobė. Ji gali būti kilometro pločio ir net 300 metrų gylio. Daugėjant smegduobių ir joms jungiantis, ilgainiui susidaro vonios pavidalo platūs duburiai su stačiais aštriabriauniais šlaitais. Tokie plokščiadugniai slėniai vadinami poljėmis ir gali apimti iki 100 km² plotą. Per tokį lauką paprastai teka upės. Sraunia vaga jos išteka iš kurio nors šlaito, vingiuoja lauku ir žemiausioje vietoje pradingsta oloje. Tokia vieta vadinama ponoru. Už daugelio kilometrų upės vėl gali atsirasti paviršiuje. Dėl suplautų sąnašų poljų dirvožemiai gana derlingi, taigi ūkininkai stengiasi įdirbti kiekvieną žemės lopinėlį. Daugiausia auginami kukurūzai ir kviečiai.

Kvartero ledynmečiai santykinai mažai geologiškai paveikė Balkanus. Čia nebuvo didesnio apledėjimo ir tik aukščiausios Durmitoro, Orjenas ir Prenjo viršukalnės turi ledyninius slėnius ir morenas iki 600 m altitudės. Didesnis apledėjimas buvo tik Prekletijėje, kurios kalnagūbriai eina iš rytų į vakarus (taigi išsiskiria iš bendros Dinarų kalnų sistemos).

Iš dalies apsemta vakarinė dinarų kalnyno dalis sudaro daugybę salų Kroatijos pakrantėje.

Iš naudingųjų iškasenų išgaunamas boksitas, rusvosios anglys, asbestas, baritas, geležies, mangano, nikelio, gyvsidabrio, stibio rūdos.

Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dinarų kalnyno klimatas keičiasi nuo subtropinio Viduržemio jūros klimato Adrijos jūros pakrantėje iki vidutinių platumų žemyninio šiaurės rytuose. Vasaros šiltos, vakarinėje dalyje sausos, rytinėje - drėgnos. Žiema pakrantėje švelni (+2…+8ºС), lietinga, kalnuose - šalta (iki −18ºС), snieguota. Metinis kritulių kiekis skirtingas - nuo 500 mm tarp kalnų esančiose įdubose iki 4000 mm Bokos-Kotoro įlankoje.

Hidrografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Upės, kurios išteka iš Dinarų kalnyno, priklauso Adrijos jūros (Krka, Cetina, Neretva, Morača) ir Dunojaus (Sava, Vrbas, Bosna, Drina, Morava) baseinams. Dinarų kalnyno upės yra išgraužusios daugybę regionui būdingų kanjonų.

Didžiausias Dinarų kalnyno ir viso Balkanų pusiasalio ežeras - Skadaras. Tarp daugybės nedidelių karstinių ežerų žinomiausi Plitvicų ežerai.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kalnuotame kraštovaizdyje išsibarstė daugybė tvirtovių griuvėsių, kurie liudija Dinarų kalnyną buvo daugybės karų scena. Romėniškuoju laikotarpiu Dinarai teikė prieglobstį ilyrams, kurie priešinosi romėnų vykdomam Balkanų užkariavimui, praidėjusiam nuo pakrantės III a.pr.m.e. Visą Ilyriją Romos valstybė užkariavo 168 m.pr.m.e., tačiau pasipriešinimo židiniai kalnuose išliko iki 14 m.e.m. Vėliau kalnuotas Juodkalnijos vietoves sunkiai sekėsi pavergti Osmanų imperijai. XX a. kalnuose partizaninį karą kariavo Jugoslavijos partizanai.

Dinarų kalnų regionas išlieka mažai apgyvendintas, pagrindinė ūkinė veikla čia yra miškininkystė ir kalnakasyba. Dinarų kalnų regiono žmonės yra aukščiausi Europoje[5], o aukščiausi pasaulio žmonės gyvena Bosnijos ir Hercegovinoje (183,9 cm vidutinis vyrų ir 172,72 cm vidutinis moterų ūgis).[6][7][8]

Perėjos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinės Dinarų kalnų perėjos:[9]

  • Postojnos vartai (Postojnska vrata), Slovėnija, 606 m,
  • Vratniko perėja, Kroatija, 700 m,
  • Debelo brdo, Serbija, 1094 m,
  • Knino vartai (Kninska vrata), Kroatija, apie 700 m
  • Vaganis, Kroatija- Bosnija ir Hercegovina, 1137 m,
  • Ivano balnas (Ivan-sedlo), Bosnija ir Hercegovina, 967 m
  • Kupreška vrata, Bosnija ir Hercegovina, 1384 m,
  • Čemernas, Bosnija ir Hercegovina, 1329 m,
  • Crkvinė, Juodkalnija, 1045 m
  • Čakoras, Juodkalnija, 1849 m

Tuneliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindiniai tuneliai:

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

  1. About dinaric Alps, dinarskogorje.com
  2. Korbar, Tvrtko (2009). "Orogenic evolution of the External Dinarides in the NE Adriatic region: A model constrained by tectonostratigraphy of Upper Cretaceous to Paleogene carbonates". Earth-Science Reviews. 96 (4): 296–312.
  3. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. Москва: Советская энциклопедия, 1983, 136 psl.
  4. Olm. In: Ross Piper. Extraordinary Animals– An Encyclopedia of Curious and Unusual Animals, Greenwood Publishing Group, 2007. P.285. ISBN 0313339228
  5. Pineau, JC; Delamarche, P; Bozinovic, S (24 May 2012). "Les Alpes Dinariques : un peuple de sujets de grande taille Average height of adolescents in the Dinaric Alps". Comptes Rendus Biologies. 328 (9)
  6. Stevo Popović; Gabriela Doina Tanase; Duško Bjelica (2015). "Body Height and Arm Span in Bosnian and Herzegovinian Adults" (.pdf). mjssm.me. Montennegro Journal of Sports Sci. Medicine 4 (2015) 1: Original scientific paper. pp. 29–36. Tikrinta 2016-09-04.
  7. Countries with the tallest average heights
  8. BiH na prvom mjestu liste zemalja s najvišim ljudima u svijetu, klix.ba
  9. Summitpost. Dinaric Alps: Passes in the Dinaric Alps, tikrinta 2019-12-07