Bangladešas
| Bangladešo Liaudies Respublika | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
| Himnas: „Mano auksine Bengalija“ | |||||
.svg) Bangladešas žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | bengalų[1] | ||||
| Sostinė | Daka | ||||
| Didžiausias miestas | Daka | ||||
| Valstybės vadovai • Prezidentas • - • - |
Abdul Hamid[2] - - | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens |
148 000 km2 (92) 7 % | ||||
| Gyventojų • 2017 • Tankis |
164 827 718 (8) 1023,37 žm./km2 (6) | ||||
| BVP • Iš viso • BVP gyventojui |
2015 536,57[3] mlrd. $ (35) 3 340[4] $ (183) | ||||
| Valiuta | Taka (BDT) | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas |
UTC +6 netaikomas | ||||
| Nepriklausomybė Paskelbta
|
nuo Pakistano 1971 m. kovo 26 d. | ||||
| Interneto kodas | .bd | ||||
| Šalies tel. kodas | 880 | ||||
| Kirčiavimas | Bangladèšas[5] | ||||
Bangladešas (beng. বাংলাদেশ = Bāṅlādēś), oficialiai Bangladešo Liaudies Respublika (beng. গণপ্রজাতন্ত্রী বাংলাদেশ = Gôṇôprôjātôntrī Bāṅlādēś) – valstybė Pietų Azijoje, įsikūrusi rytinėje istorinio Bengalijos regiono dalyje. Ribojasi su Indija ir Mianmaru. Pietuose turi pakrantės juostą Bengalijos įlankoje. Nuo Butano ir Nepalo skiria siauras Siligurio koridorius, nuo Kinijos – į šiaurę esanti Sikimo valstija Indijoje.[6] Šalies sostinė ir didžiausias miestas yra Daka; antrasis pagal dydį miestas yra Čitagongas, kuriame įsikūręs didžiausias šalies jūrų uostas. Oficiali valstybės kalba – indoeuropiečių kalbų šeimai priklausanti bengalų kalba.
Tai aštunta didžiausia valstybė pagal gyventojų skaičių (165 mln. gyventojų, gyvenančių 147 570–148 460 km² teritorijoje, t. y., vos 2,3 karto didesnėje teritorijoje nei Lietuva).[7] Taip pat tai viena tankiausiai apgyvendintų valstybių.
Bangladešas – unitarinė parlamentinė konstitucinė respublika, paremta Vestministerio sistema. Bengalai sudaro 98% visos šalies gyventojų.[1] Dominuojanti religija – islamas. Tai trečia didžiausia valstybė, kurioje musulmonai sudaro daugumą po Indonezijos ir Pakistano. Šalis suskirstyta į aštuonias sritis, 64 rajonus ir 495 porajonius (vadinamąsias upazilas).[8] Bangladešo karinės pajėgos – trečios pagal dydį Pietų Azijoje po Indijos ir Pakistano. Bangladešo kariuomenė aktyviai dalyvauja Jungtinių Tautų taikdarystės operacijose. Šalies ekonomika besivystanti ir viena sparčiausiai augančių.[9] Bangladeše yra radę prieglobstį daugybė nuo brutalaus persekiojimo ir etninio valymo Mianmare pabėgusių rohingjų.[10] 2018 m. rohingjų pabėgėlių skaičius šioje šalyje siekė 1,1 mln.[11] Bangladešui kyla daug iššūkių, tokių kaip klimato kaitos padariniai,[12] skurdas, žemas raštingumas,[13] korupcija ir dažnos demonstracijos. Kita vertus, skaičiuojama, kad skurdo lygis šalyje susitraukė perpus, lyginant su 2011 m.[14][15] Bangladešas žinomas kaip modernių drabužių gamintojas ir eksportuotojas.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bangladešas – 1947 m. politiškai atskirta istorinio Bengalijos regiono dalis. Todėl jos istorija yra visos Bengalijos istorija.
Šis regionas – vienas derlingiausių ir svarbiausių Indijos subkontinente. Jau I tūkst. pr. m. e. čia susiformavo pirmosios arijų valstybės: Anga, Magadha. I tūkst. pr. m. e. II pusėje ir I tūkst mūsų eroje I pusėje būtent Magadha vaidino lemiamą vaidmenį, nes iš čia kilo visą Indiją suvienijusios imperijos, tokios kaip Maurjų imperija ar Guptų imperija.
Nuo VII a. formavosi bengalų kalba ir identitetas. Tuo metu regione klestėjo garsios dinastijos, kurių viena, Pala dinastija, trumpam vėl tapo visos šiaurės Indijos vienytoja.
Bengaliją musulmonai užkariavo XIII a. Mogolų imperijos laikais krašte klestėjo amatai ir prekyba. XV a. pasirodė pirmieji europiečių pirkliai. Anglijos kontrolei kraštas pateko XVIII a. ir 1757–1947 m. Bengalija buvo Anglijos kolonija.
Po Indijos nepriklausomybės paskelbimo 1947 m. Bengalija buvo padalinta į dvi dalis. Hinduistų vyraujama vakarinė dalis tapo Vakarų Bengalijos valstija, o rytinė musulmoniška – Rytų Pakistanu (vėliau – Bangladešu).
1970 m. šalį nusiaubė masyvus ciklonas, pasiglemžęs apie pusę milijono aukų. 1971 m. kovo 26 d. šalis paskelbė nepriklausomybę nuo Pakistano, kuriam priklausė nuo 1947 m.
Politinė sistema
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bangladeše aktyviają ir pasyviają rinkimų teisę turi visi piliečiai, sulaukę 18 metų. Valstybės vadovas yra prezidentas renkamas parlamento 5 metams. Jis veikia pagal ministro pirmininko rekomendacijas. Istatymus leidžia prezidentas ir 1 rūmų parlamentas – Nacionalinė asamblėja, kurią sudaro 315 deputatų, renkamų gyventojų 5 metams. Ji veikia pagal ministro pirmininko rekomendacijas.
Tarptautiniai santykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bangladešas savo diplomatijoje nuo pat nepriklausomybės 1971 m. laikėsi principo „draugauti su visais, pyktis su niekuo“.[16] Dar nuo Šaltojo karo laikų buvo Neprisijungimo judėjimo dalyvė. 1972 m. įstojo į Tautų sandraugą. Nepaisant nesutarimų su Indija dėl valstybių sienos, Bangladešo artimiausia sąjungininke laikoma Indija.[17]. Taip pat šalis vysto draugiškus santykius su Butanu, Japonija, Rusija, Maldyvais, Nepalu, Pietų Korėja ir Šri Lanka. Sudėtingesni santykiai su Mianmaru dėl rohingjų pabėgėlių, kurie nuo Mianmaro valdžios persekiojimų, diskriminacijos ir smurto 2017 m. masiškai bėgo į Bangladešą.[18] Taip pat priklausomai nuo vyriausybių, santykiuose su Pakistanu, nuo kurio Bangladešas ir atsiskyrė, pasitaiko įtampų.
Tarp Lietuvos ir Bangladešo diplomatiniai santykiai užmegzti 1992 m. lapkričio 2 d. Bangladešas Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 7 d. Lietuvai Bangladeše atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Indijoje, Bangladešui Lietuvoje – nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė, reziduojanti Lenkijoje. Lietuvoje gyvena negausi bangladešiečių bendruomenė (53 Bangladešo piliečiai).[19] Taip pat Vilniuje įsteigtas Bangladešo garbės konsulatas, Dakoje – Lietuvos garbės konsulatas.2018 m. surengtos dvišalės politinės konsultacijos.[20]. Pagal prekybos apimtis šalis 2021 m. buvo 100-oji prekybos partnerė.[21]
Administracinis suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bangladešas skirstomas į 8 administracinius vienetus – sritis, kurios pavadintos nuo jų administracinio centro (skliaustuose bengališkas pavadinimas ir administracinis centras): Barisalo sritis (বরিশাল) (Barisalas), Čitagongo sritis (চট্টগ্রাম) (Čitagongas), Dakos sritis (ঢাকা) (Daka), Khulnos sritis (খুলনা) (Khulna), Maimansingho sritis (Maimansinghas), Radžšahio sritis (রাজশাহী) (Radžšahis), Silhato sritis (সিলেট) (Silhatas) ir Rangpuro sritis (রংপুর) (Rangpuras). Sritys smulkiau skirstomos į rajonus (zila). Bangladeše yra 64 rajonai, kurie smulkiau skirstomi į parajonius (upazila arba thana).[22]
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bangladešas yra Gangos-Brahmaputros deltoje, kurioje susijungia Ganga, Brahmaputra ir Meghna. Šių upių potvynių metu sunešto dirvožemio (aliuvio) lygumos vienos derlingiausių pasaulyje.
Didžiuma Bangladešo teritorijos yra iki 10 metrų virš jūros lygio, ir manoma, kad pastarajam pakilus 1 metru, 10 % žemės būtų pastoviai užtvindyta.
Aukščiausias Bangladešo taškas – 1052 m, Movdoko kalnyne šalies pietryčiuose, Čitagongo kalvų ruože (Chittagong Hill Tracts).
Pakrantėse vyrauja pelkėtos džiunglės – Sundarbanų mangrovių miškas yra didžiausias pasaulyje su labai įvairia flora bei fauna, įskaitant ir Bengalijos tigrą.
Bangladešo klimatas tropinis su švelniomis žiemomis (spalio – kovo mėn.), karštomis, drėgnomis vasaromis (kovo – birželio mėn.) bei musoniniu sezonu nuo birželio iki spalio, kurio metu iškrenta didžioji dalis šalies metinių kritulių. Sausio vidutinė temperatūra 12-25 °C, balandžio (karščiausias mėnuo) – 23-34 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis – 2000-3000 mm[23]. Gamtos pavojai – potvyniai, potvynių bangos, tropiniai ciklonai, tornadai vyksta beveik kasmet, pridarydami daug žalos tankiai apgyvendintos šalies infrastruktūrai bei ekonomikai.
120 km ilgio Koks Bazaro paplūdimys į pietus nuo Čitagongo miesto, yra ilgiausias nenutrūkstantis pasaulio pajūrys.
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bangladešas yra viena iš skurdžiausių pasaulio šalių. Šalies ekonomikos pagrindas yra žemės ūkis. Auginami ryžiai, džiutas, arbata, kviečiai, cukranendrė, tabakas. Bangladešas yra didžiausias džiuto augintojas pasaulyje. Šaliai svarbi žvejybos pramonė. Bangladešas daugiausia išgauna gamtinių dujų ir nedaug naftos, anglies ir urano. Gaminama apranga, produktai iš džiuto, trąšos, arbata.
Eksportuojama arbata, oda, žuvis, krevetės, džiutas. Importuojami chemikalai, geležis ir plienas, tekstilės, maisto, naftos produktai. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Vakarų Europa, JAV, Kinija, Indija.
Švietimas ir mokslo įstaigos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Iki Bangladešo nepriklausomybės paskelbimo daugiau nei 85% gyventojų buvo neraštingi. Pradininis mokslas nemokamas, vidurinis ir aukštasis mokamas. Mokoma bengalų kalba. Pradinės ir vidurinės mokyklos penkiametės. Į aukštasias mokyklas mokinius rengia tarpiniai koledžai (2 m.). Yra 6 universitetai. Veikia politechnikos(3), tekstilės, odos pramonės, medicinos institutai. Be aukštųjų mokyklų, mokslo darbą dirba daugiau nei 20 mokslo įstaigų, iš kurių svarbiausios: Atominės energijos centras, Atominės energijos naudojimo žemės ūkyje tyrimo centras, Radioktyvių izotopų naudojimo medicinoje tyrimo centras, gyvulininkystės institutas (Komiloje). Bengalų kalbą ir literatūrą tiria Bengalijos akademija (įsteigta 1955 m.). Dakoje yra didžioji biblioteka, Dakos istorijos muziejus.
Skirtingai nuo Indijos ir Pakistano, kur nepriklausomai nuo vis labiau prieinamo švietimo mergaitėms išlieka tendencijos moterims vangiai dalyvauti darbo rinkoje, Bangladeše gerėjant švietimo sistemai ir prieinamumui vis daugiau moterų dalyvauja darbo rinkoje, gerėja jų socialinė padėtis.[24] Tai paaiškinama tuo, kad Bengale feministinis judėjimas turi gilias ištakas. Dar XIX a.-XX a. pr. Begum Rokeja ir Faizunesa Čovdhurani kovojo prieš reikalavimą griežtai segreguoti lyčių pagrindu ir viešumoje dengti visą moters kūną. Dar šaliai esant britų kolonijai kelios moterys buvo išrinktos į asamblėją, o 1948 m. išleistas pirmasis žurnalas moterims. 2008 m. moterų dalyvavimas darbo rinkoje siekė 26%.[25] Moterys dominuoja tekstilės pramonėje. Taip pat daug moterų dirba žemdirbystėje, socialinių paslaugų, sveikatos ir švietimo sferose.
Demografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2011 m. surašymo duomenimis, Bangladeše gyveno 142,3 mln, gyventojų,[26], o šalis yra aštunta didžiausia pagal gyventojų skaičių. Vis dėlto tai kuklesni skaičiai nei 2005–2007 m. skaičiavimų duomenimis (150–170 mln.) Neskaitant nykštukinių ir vieno miesto valstybių, Bangladešas yra tankiausiai apgyvendinta šalis pasaulyje,[27] o įskaitant ir nykštukines ir vieno miesto valstybes – septinta.[28]Septintajame ir aštuntajame XX amžiaus dešimtmečiuose Bangladešo populiacija augo greičiau negu bet kurios kitos valstybės ir padidėjo nuo 50 milijonų iki 90 milijonų. Iš dalies dėl kontracepcijos reklamavimo, devintajame dešimtmetyje gyventojų skaičiaus augimas sulėtėjo. Pagal 2009 m. duomenis, šalis per metus paauga maždaug 1,3 %. Augimą lėtina nemaža emigracija.[22] Vidutinė gyvenimo trukmė šalyje yra palyginti maža – 60,25 metų. Pasak 2009 m. duomenų, 14 metų ir jaunesni žmonės sudaro 34,6 % šalies populiacijos, o 65 m. ir vyresni – 4 %.[22]
| Pasiskirstymas pagal religiją | ||||
|---|---|---|---|---|
| Religija | Procentas | |||
| Musulmonai | 89.7 % | |||
| Hinduistai | 9.2 % | |||
| Budistai | 0.7 % | |||
| Krikščionys | 0.3 % | |||
| Animistai | 0.1 % | |||
Maždaug 89,7 % šalies gyventojų yra musulmonai, 9,2 % – hinduistai, 0,7 % – budistai, 0,3 % – krikščionys (daugiausiai Romos katalikai), 0,1 % – animistai.[29] Apie 96 % musulmonų sudaro sunitai, o likę yra daugiausiai šiitai. Šiitai yra daugelis etninių biharių. Nors islamas yra valstybinė Bangladešo religija, konstitucija leidžia praktikuoti ir kitas religijas.[30] Ateistų šalyje yra labai mažai.[31]
98 % Bangladešo populiacijos sudaro bengalai, o likę yra daugiausiai bihariai imigrantai ir vietinių genčių atstovai. Oficiali ir plačiausiai naudojama kalba Bangladeše yra bengalų.[22] Anglų kalba yra paplitusi tarp vidurinės ir aukštesniosios klasės atstovų[32] bei aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių. Gentinė populiacija sudaro šiek tiek daugiau nei 1 % ir ji koncentruojasi retai gyvenamuose rytiniuose, šiauriniuose ir šiaurės vakariniuose šalies rajonuose. Vakaruose esančiose Čitagongo kalvose gyvena etninės grupės čakmai, arakaniečiai, mjanmai (magh), činai, tiperai, mru, mizo, silheti, bišnuprija ir kt. Šiaurėje, prie Meghalaja valstijos sienos gyvena garai, o šiaurės rytuose – santaliai, mundariai, radžbanšiai ir kt.
Pagal 2001 m. surašymo duomenis, vyresnių nei 15 metų raštingumas yra 47,9 % (vyrų – 54 %, moterų – 41,4 %). 15 – 24 metų žmonių raštingumas yra kiek didesnis – apie 72 %.[33] Raštingumą didina daugybė šalyje veikiančių ir veikusių programų, iš kurių, ko gero, sėkmingiausia yra 1993 m. pradėta „Maistas už mokslą“ (angl. Food for education) programa.
| Miestas | Sritis | Populiacija | Miestas | Sritis | Populiacija | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | Daka | Daka | 10 468 510 | 7 | Maimansinghas | Daka | 388 598 | |||
| 2 | Čitagongas | Čitagongas | 3 761 337 | 8 | Komila | Čitagongas | 337 854 | |||
| 3 | Narajangandžas | Daka | 1 448 975 | 9 | Rangpuras | Rangpuras | 323 001 | |||
| 4 | Khulna | Khulna | 1 406 963 | 10 | Barisalas | Barisalas | 267 423 | |||
| 5 | Radžšahis | Radžšahis | 791 051 | 11 | Bogora | Radžšahis | 254 635 | |||
| 6 | Silhatas | Silhatas | 445 798 | 12 | Džesoras | Khulna | 255 716 | |||
| 2009 m. apskaičiavimai[34] | ||||||||||
Kultūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nei vienas šalies sportininkas nėra įveikęs jokios sporto šakos olimpinio normatyvo. Olimpinėse žaidynėse šalies atstovai nuo 1984 m. pasirodo dėl specialių papildomų vietų varžybose.[35] Bangladešas yra daugiausia turinti gyventojų šalis, kuri niekad nelaimėjo olimpinio medalio.
Kaimo vietovėse gan populiariais išlieka tradiciniai sportiniai žaidimai – kabadis, boli khela, lati khela ir nouka baich. Nacionaliniu sportu laikomas kabadis,[36] tačiau popiliariausiu laikomas kriketas. Antrojo vietoje pagal populiarumą – futbolas.
Virtuvė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bengališkoje virtuvėje vartojama daug valytų ryžių, daržovių ir lęšių, pagardintų bengališkais prieskoniais. Iš ryžių gaminami tokie patiekalai, kaip birjanis, plovas, khičdi. Gardinama garstyčiomis, ghi, saulėgrąžų aliejumi ir čatniu. Svarbiausias baltymų šaltinis bengalietiškoje virtuvėje – žuvis. Vietinės duonos rūšys – nanas, parata, lučis ir bakarchanis. Populiariausias karštas gėrimas – arbata su pienu. Ja vaišinami ir svečiai, taip parodant svetingumą.
Bangladešo virtuvės tradicijos glaudžiai susijusios Indijai priklausančios Vakarų Bengalijos tradicijomis. Kita vertus, pagrindinis skirtumas yra mėsos vartojimas. Musulmoniškame Bangladeše mėsos vartojimas gerokai didesnis nei Vakarų Bengale, kuriame gyvena daugiausiai hinduistai ir kur vegetarizmas yra daug labiau paplitęs.
Šventės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kovo 26 d. švenčiama Nepriklausomybės ir Nacionalinė diena.
Balandžio 14 d. švenčiami naujieji metai, bengališkai vadinami Pohela Boišakh,
Kita informacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 „The Constitution of the People's Republic of Bangladesh“. Ministry of Law, Justice and Parliamentary Affairs. Suarchyvuota iš originalo 10 November 2019. Nuoroda tikrinta 1 February 2017.
- ↑ „Bangladešas“. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
- ↑ „Gross domestic product 2015, PPP“ (PDF). Pasaulio Bankas. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2016-09-11. Nuoroda tikrinta 2020-05-24.
- ↑ „GDP per capita, PPP (current international $)“. Pasaulio Bankas. 2017-02-01.
- ↑ „Valstybių ir jų sostinių pavadinimai“. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Suarchyvuotas originalas 2022-10-06. Nuoroda tikrinta 2022-06-23.
- ↑ „America should bet on Bangladesh“. Tbsnews.net. 2021-12-04. Nuoroda tikrinta 2022-01-10.
- ↑ বাংলাদেশ পরিসংখ্যান বর্ষগ্রন্থ ২০২০ – Bangladesh Statistics annual book 2020 (PDF). Bangladesh Statistics Bureau. p. 21. ISBN 978-984-475-047-0.
- ↑ „Mapping the Global Muslim Population: A Report on the Size and Distribution of the World's Muslim Population“. Pew Research Center. 2009-10-07. Nuoroda tikrinta 2019-11-30.
- ↑ „The World Bank In Bangladesh“. Pasaulio bankas. Nuoroda tikrinta 2022-05-30.
- ↑ Mahmud, Faisal. „Four years on, Rohingya stuck in Bangladesh camps yearn for home | Rohingya News“. Al Jazeera. Nuoroda tikrinta 2022-01-10.
- ↑ Bangladesh point finger at Myanmar for Rohingya 'genocide' (FOX news)
- ↑ Maxwell, David. „Bangladesh, India Most Threatened by Climate Change, Risk Study Finds | National Geographic (blogs)“. Suarchyvuotas originalas 3 May 2016. Nuoroda tikrinta 2022-01-10.
- ↑ „1 in 4 illiterate in Bangladesh“. Dhaka Tribune. 2019-09-08.
- ↑ „Bangladesh needs continued commitment to democracy, HR for next level dev: US | Independent“. m.theindependentbd.com.
- ↑ „Overview“. World Bank.
- ↑ Minar, Sarwar J. (2018). „Grand Strategy and Foreign Policy: How Grand Strategy Can Aid Bangladesh's Foreign Policy Rethinking?“. Journal of Social Studies. 4 (1). doi:10.31235/osf.io/5a6vm. S2CID 241302553.
- ↑ „Dhaka and Delhi's 'special relationship'“. BBC News. 2015-06-08.
- ↑ Minar, Sarwar J.; Halim, Abdul (2020). „The Rohingyas of Rakhine State: Social Evolution and History in the Light of Ethnic Nationalism“. Social Evolution & History (anglų). 19 (2). doi:10.30884/seh/2020.02.06. ISSN 1681-4363. S2CID 229667451.
- ↑ Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Surengtos pirmosios politinės konsultacijos su Bangladešu (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
- ↑ „Bangladešas“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Suarchyvuotas originalas 2022-03-08. Nuoroda tikrinta 2022-08-06.
- ↑ 22,0 22,1 22,2 22,3 CŽV faktų knyga: Bangladešas Archyvuota kopija 2017-12-29 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 49
- ↑ Whispers to Voices: Gender and Social Transformation in Bangladesh Archyvuota kopija 2016-03-03 iš Wayback Machine projekto. World Bank.org 2008
- ↑ „World Bank Document“ (PDF). World Bank. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2016-03-03. Nuoroda tikrinta 19 September 2017.
- ↑ „Bangladesh's Population to Exceed 160 Mln after Final Census Report“. English.cri.cn. Suarchyvuota iš originalo 14 January 2012. Nuoroda tikrinta 2011-08-06.
- ↑ „Countries of the World (by highest population density)“. WorldAtlus.com. 2006 m. vasario mėn. Nuoroda tikrinta 2007-11-30.
- ↑ „Population density – Persons per sq km 2010 Country Ranks“. Suarchyvuota iš originalo 2010-10-24. Nuoroda tikrinta 2010-10-02.
- ↑ Bangladesh Bureau of Educational Information and Statistics Archyvuota kopija 2011-07-06 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.pmo.gov.bd/constitution/part1.htm#2A Archyvuota kopija 2008-03-30 iš Wayback Machine projekto..
- ↑ Bangladesh
- ↑ S. M. Mehdi Hasan, Condition of English in Bangladesh: Second Language or Foreign Language Archyvuota kopija 2013-01-15 iš Wayback Machine projekto.. Nuoroda tikrinta July 17, 2007.
- ↑ http://www.unicef.org/infobycountry/bangladesh_bangladesh_statistics.html Archyvuota kopija 2015-12-19 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ World Gazetteer:Bangladesh
- ↑ english.cri.cn Archyvuota kopija 2019-11-14 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Faroqi, Gofran (2012). „Kabadi“. In Islam, Sirajul; Jamal, Ahmed A. (eds.). Banglapedia: National Encyclopedia of Bangladesh (Second leid.). Bangladešo azijatinė bendrija.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| ||||||||