Vegetarizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Vegetariško maisto įvairovė
 Ambox scales.svg  Šio straipsnio neutralumas yra ginčytinas.
Prašome žiūrėti diskusiją (papildomos informacijos gali būti istorijoje).

Vegetarizmas yra tokia mitybos praktika, kai yra atsisakoma bet kokios mėsos, įskaitant žuvį, paukštieną, vėžiagyvius bei šalutinius skerdimo produktus.[1] Tokios mitybos priežastys gali būti įvairios: etinės, religinės, kultūrinės, estetinės, ekologijos, ekonomikos, politinės, skonio arba sveikatos.

Yra keli vegetariškos dietos variantai; pvz., dalis vegetarų pasirenka pašalinti kiaušinius iš savo raciono, tačiau kiti to nedaro. Veganai, pavyzdžiui, vartoja tik augalinės kilmės produktus. Dalis vegetarų taip pat dažnai pasirenka rūbus ir kitus produktus, kurių gamyba nesusijusi su gyvūno išnaudojimu ir jo mirtimi.

Teisingai suderintos vegetariškos dietos gali visiškai patenkinti žmogaus organizmo maistinius poreikius visose gyvenimo stadijose; rimti ilgamečiai medicininiai tyrimai parodė, kad vegetarizmas gali pratęsti gyvenimo trukmę, pagerinti sveikatą ir žymiai sumažinti vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų riziką.[2][3] Vegetarų kūno masė palyginus mažesnė, jų [4][5][6], cholesterolio kiekis ir kraujospūdis mažesnis, nei žmonių, valgančių tiek gyvūninį, tiek augalinį maistą. Vegetarai 20 procentų rečiau miršta nuo išseminės širdies ligos, palyginus su nevegetarais. Įvairūs tyrimai rodo, kad vegetarai gyvena nuo 1 iki 5 metų ilgiau už mėsėdžius[7].

Terminologija ir vegetarizmo įvairovės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinės įvairovės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis vegetarų maistas
Pavadinimas Mėsa (įskaitant žuvį ir paukštieną) Kiaušiniai Pieno produktai Medus
Lakto-ovo vegetarizmas
Ne
Taip Taip Taip
Lakto vegetarizmas
Ne
Ne Taip Taip
Ovo vegetarizmas
Ne
Taip Ne Taip
Veganizmas
Ne
Ne Ne Ne[8][9][10]

Kitos siejamos su vegetarizmu praktikos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Frugivorai – valgo vaisius, riešutus, sėklas ir kitą augalinės kilmės maistą, kuris surenkamas nekenkiant pačiam augalui.
  • Makrobiotikai – jų maistą pagrinde sudaro nevalyti grūdai ir pupos; ne visi makrobiotikai yra vegetarai, nes kai kurie valgo žuvį.
  • Žaliavalgiai[11] – valgo termiškai neapdorotą maistą: daržoves, vaisius, riešutus, sėklas.
  • Fryganai teigia, kad visos prekės (nebūtinai gyvūninės kilmės), pagamintos kapitalistinėje visuomenėje, prisideda prie eksploatacijos, todėl neperka jokių produktų, įskaitant ir maistą. Tokiu būdu jie susitelkia ties to maisto ir kitų prekių įsigyjimo juos neperkant: tam fryganai patys augina ir gamina maistą arba ieško laukinių augalų; miestų fryganai randa maistą šiukšlių konteineriuose – tokiu būdu, jų teigimu, yra kiek stabdoma ekologinė katastrofa bei beprotiškas vartojimas ir eksploatacija. Nors daugelis fryganų yra vegetarai arba veganai, dalis valgo gyvūninius produktus – tokie fryganai pateisina savo dietą tuo, kad jau išmesto maisto valgymas nedidina gyvūnų išnaudojimo.

Semi-vegetariniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Peskovegetarai – lakto-ovo vegetarai, valgantys ir žuvį.
  • Polovegetarai – lakto-ovo vegetarai, valgantys ir paukštieną.

Motyvacija ir privalumai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žmonės tampa vegetarais dėl įvairių priežasčių. Tam gali turėti įtakos vietinė religija ir kultūra. Žmogus gali tapti vegetaru ir dėl etinių sumetimų, nepateisinant, pvz., gyvūno naudojimo žmogaus reikmėms, šiuolaikinės maisto pramonės praktikų, kuomet gyvuliai yra dažnai užauginami nenatūraliomis sąlygomis ar metodais.[12][13] Tokie vegetarai pasisako už gyvūnų teises ir dažnai dalyvauja socialiniame aktyvizme.

Dalis vegetarų tokią mitybą pasirenka dėl sveikatos priežasčių. Vegetarų kūno masė palyginus mažesnė, jų [4][5][6], cholesterolio kiekis ir kraujospūdis mažesnis, nei žmonių, valgančių tiek gyvūninį, tiek augalinį maistą. Vegetarai 20 procentų rečiau miršta nuo išeminės širdies ligos, palyginus su nevegetarais. Įvairūs tyrimai rodo, kad vegetarai gyvena nuo 1 iki 5 metų ilgiau už mėsėdžius[7]. Ilgesnę vegetarų gyvenimo trukmę gali lemti ir kiti faktoriai, ., aukštesnė socialinė – ekonominė padėtis arba retesni kenksmingi įpročiai.

Dalis vegetarų renkasi tokią dietą dėl mėsos produktuose galimų cheminių medžiagų. Perdirbtoje mėsoje randama kenksmingų medžiagų – nitrozaminų (E250), kurie paskatina vėžį, netgi naturalioje raudonoje mėsoje atsiranda kenksmingų medžiagų, ją kepant per ilgai ant atviros ugnies.[14] [15] [16]. Šiaurės Amerikoje yra paplitęs hormonų ir antibiotikų naudojimas didinant produktyvumą mėsos ir pieno pramonėje. Nors augaluose pasitaiko pesticidų, jų turimi vitaminai ir kitos medžiagos yra vertinamos sveikatos atžvilgiu. Soja, grūdai, sėklos ir daržovės turi naudingų medžiagų, tokių kaip fitoestrogenų, kurie turi antivėžinių[17][18] savybių.

Kita dalis pasirenka vegetarizmą, nes yra susirūpinę dėl mėsos industrijos poveikio aplinkai. Mėsos gamybai reikia daugiau žemės[19], vandens[20] ir energijos[21][22], nei tam pačiam baltymų kiekiui išgauti iš pasėlių ploto. Augalinai baltymai yra daug pigesni. Iš vieno hektaro žemės galima gauti 280 kg jautienos arba 11200 kg sojos pupelių. Tokiam pat kiekiui išgauti pupelių reikėtų tik 300 litrų vandens. Išgauti 1 kg baltymų iš pramoniniu būdu gaminamos mėsos reikia 50000 litrų vandens. JAV maistui auginami gyvuliai sunaudoja 50 % vandens resursų, 90 % sojos, 80 % kukurūzų, ir 70 % grūdų derliaus.[23]

Gyvulininkystė yra vienas iš pagrindinių išmetamųjų dujų šaltinių – anot JT ataskaitos,[24] gyvūninių produktų gamyba yra atsakinga už 18 % antropogeninių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, jų tarpe 9 % viso pasaulio anglies dioksido dujų, 65 % azoto suboksido, 37 % metano dujų, 67 % amoniako, ir kitų šiltnamio dujų. Palyginus, daržovių laukai į atmosferą išskiria žymiai mažiau azoto, negu mėsos, kiaušinių ir pieno pramonės įmonės.

Vegetarizmas gali būti naudojamas kovoti su miškingumo bei biologinės įvairovės mažėjimu.[25]

Yra taip pat teigiama, kad perėjimas prie labiau vegetariškos mitybos turėtų didelę įtaką pasaulinio bado problemos išsprendimui, kadangi mėsos gamyba, palyginus su augalinio maisto gamyba, nėra labai efektyvi dirbamų plotų, vandens ir energijos panaudojimo prasme: panaudojus laisvus nuo pašarų gyvuliams išteklius žmogaus maistui auginti, būtų imanoma pramaitinti žymiai daugiau žmonių.[26][27]

Mokslinės bendruomenės nuomonė yra ta, kad žmogus yra labiau priskiriamas prie visaėdžių gyvūnų. Organizmas yra prisitaikęs valgyti kiek gyvūninį, tiek augalinį maistą, bet yra teigiančiųjų, kad žmogui yra labiau būdinga būti vegetaru. Vienas pagrindinių šių teorijų argumentų yra tas, kad žmogus turi mažus žandikaulius, o jo rudimentinės iltys ir platūs krūminiai dantys nepanašūs į mėsėdžių gyvūnų.[28] Taip pat teigiama, kad santykinai ilgas žmogaus žarnynas yra labiau būdingas ne mėsa mintantiems gyvūnams.

Įtaka sveikatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Indijoje naudojami ženklai, skirti vegetariškiems (kairėje) ir nevegetariškiems produktams žymėti

Pilnavertė vegetariška mityba yra tinkama visiems žmonėms visose gyvenimo situacijose, ji tinka ir nėščiosioms, maitinančioms kūdikius moterims, paaugliams ir vaikams bei senyvo amžiaus žmonėms.[29] Balansuotą ir sveiką mitybą sudaro baltymai, angliavandeniai, riebalai, bei ląsteliena. Nors vegetariška dieta gali būti efektyvus būdas pagerinti sveikatą, neteisingai subalansuota mityba gali sukelti problemų. Apribojus mėsos bei pieno produktų naudojimą ir neužtikrinus adekvačių augalinių produktų vartojimą gali susidaryti maistinių medžiagų trūkumas.

Baltymai ir tinkamas jų kiekis yra sveikos mitybos pagrindas. Rekomenduojama, kad per dieną būtų suvalgoma 0,8 gramo baltymų kilogramui svorio. Jeigu žmogus sveria 80 kg, tai jam būtų rekomenduojama suvalgyti 64 gramų baltymų per dieną.[30] Baltymai yra randami įvairiuose maisto produktuose skirtingais kiekiais.[31]

Produktas Baltymų kiekis(g)
100 g produkto
Sojos Pupelės 30
Moliūgo sėklos 29
Žemės riešutai 26
Žirniai 20
Mėsa 14-25
Žuvis 15-22
Kiaušinis 13-14
Sūris 15-30
Avižinės kruopos 14
Bolivinės balandos 14
Grikiai 12
Ryžiai 12
Duona 5-10
Pupelės 7

Problemų gali sukelti nepakeičiamų riebalinių rūgščių bei vitaminų B2, B12, D, geležies, kalcio ir cinko stoka. Taip pat itin svarbu, kad į dietą būtų įtraukta pakankamai baltymų iš įvairių šaltinių, nes kitaip nebus išgaunamos visos kūnui reikalingos aminorūgštys. Valgant įvairų baltymų turintį maistą tai nesukelia didelių problemų, bet jeigu baltymai yra išgaunami tik iš pupelių ar vien tik ryžių, kūnui nėra suteikiamos visos reikalingos aminorūgštys, ir gali atsirasti aminorūgšties stoka.

Baltymai yra sudaryti iš aminorūgščių, bet ne visi augalai turi pakankamus kiekius visų aštuonių nepakeičiamų aminorūgščių. Šios rūgštys yra nepakeičiamos, nes kūnas jų negamina ir jas yra būtina išgauti su maistu. Šios amino rūgštys yra: izoleucinas, leucinas, lizinas, metioninas, fenilalaninas, treoninas, triptofanas, valinas.

Aminorūgštis histidinas yra laikoma iš dalies nepakeičiama, nes kūnas ne visada reikalauja, kad ši būtų gaunama su maistu. Grikiai, bolivinės balandos ir soja suteikia pakankamus visų aštuonių minėtų aminorūgščių (įskaitant histidiną) kiekius.

Pupelės turi mažai metionino ir triptofano, bet turi pakankamai izoleucino ir lizino. Ryžiai turi ribotą kiekį izoleucino ir lizino, bet turi pakankamus kiekius metionino ir triptofano. Valgant pupeles ir ryžius kūnas gauna visas reikalingas maistines aminorūgštis.

Balansuota dieta yra itin svarbi užtikrinant visų maistinių medžiagų pakankamumą. Tokia dieta yra pasiekiama valgant įvairų maistą, gaunant baltymus iš kelių šaltinių, naudojant pakankamai angliavandenių, tinkamų riebalų, kitų maistinių medžiagų.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Sąvokos apibrėžimas pagal vegsoc.org
  2. „Vegetarian Diets“. Harvard Medical School Health Watch, 2016-03-18. Nuoroda tikrinta 2017-04-10. 
  3. "Meat can raise your lung cancer risk, too". MSNBC, 2007-12-11. Nuoroda tikrinta 2007-12-29.. 
  4. 4,0 4,1 "Weight gain over 5 years in 21 966 meat-eating, fish-eating, vegetarian, and vegan men and women in EPIC-Oxford". Rosell, M., International Journal of Obesity (2006) 30, 1389–1396. 
  5. 5,0 5,1 „Rejecting meat 'keeps weight low', BBC News, March 2006“. 
  6. 6,0 6,1 "Risk of overweight and obesity among semivegetarian, lactovegetarian, and vegan women". Katherine L Tucker and Alicja Wolk, Jean Mayer US Department of Agriculture Human Nutrition Research Center on Aging at Tufts University, Boston, MA (PKN and KLT), and the Division of Nutritional Epidemiology, Department of Environmental Medicine, Karolinska Institute, Stockholm, Sweden (AW). Published: American Journal of Clinical Nutrition, Vol. 81, No. 6, 1267-1274, June 2005. 
  7. 7,0 7,1 „New Adventist Health Study research noted in Archives of Internal Medicine“. Loma Linda University. 2001. 
  8. Vegan Action FAQ: Is Honey Vegan?
  9. Why Honey is Not Vegan
  10. What is Vegan?
  11. http://toltikkontaktai.blogas.lt/zaliavalgis-atsargos-karininkas-renkasi-laisve-1.html
  12. „Straipsniai: Gyvūnų teisės“. Iniciatyvinė grupė „Gerbk gyvūnų teises“. 
  13. „Galvijų Kankinimas ir Skerdimas“ (Video). Dokumentinė medžiaga. The Humane Society filmuota JAV, kongreso tyriama firma "Hallmark Westland". 2008. 
  14. http://www.guardian.co.uk/uk/2010/apr/19/red-meat-risk-bladder-cancer
  15. http://www.cancer.org/docroot/NWS/content/update/NWS_1_1xU_Well_done_Red_Meat_May_Increase_Cancer_Risk_in_Some_People.asp
  16. „Consumption of nitrate, nitrite, and nitrosodimethylamine and the risk of upper aerodigestive tract cancer“ (Medicinos Žurnalas). Dokumentas. American Association for Cancer Research. 1995. 
  17. „Dietary Phytoestrogens and Lung Cancer Risk“ (Medicinos Žurnalas). Dokumentas. Journal of American Medical Association. 2005. 
  18. „Phyto-oestrogens and Western diseases.“ (Medicinos Žurnalas). Dokumentas. Annals of Medicine. 1997. 
  19. „Environment: Land“. Vegan Society. Nuoroda tikrinta 2007-05-29. „In all, the raising of livestock takes up more than two-thirds of agricultural land, and one third of the total land area.“ 
  20. „Environment: Water“. Vegan Society. Nuoroda tikrinta 2007-05-29. „If we put all of these figures together, we find that whilst wheat provides us with an average 27.5 kcal for each litre of water used, beef provides only 0.76 kcal per litre. This means that - based on the data presented to show that other figures were "overstated" - beef still requires 36 times as much water per calorie as wheat.“ 
  21. „Environment: Energy“. Vegan Society. Nuoroda tikrinta 2007-05-29. „A plant-based vegan diet uses substantially less energy than a diet based on animal products. This energy is virtually all derived from fossil fuels, making meat and dairy consumption a contributing factor in air pollution, acidification, oil spills, habitat destruction and global warming.“ 
  22. „Resources“. Why Vegan?. Vegan Outreach. Nuoroda tikrinta 2007-05-29. 
  23. Vesterby, Marlow and Krupa, Kenneth S. 2001 Major Uses of Land in the United States, 1997 Statistical Bulletin No. (SB973) September 2001 http://www.ers.usda.gov/publications/sb973/sb973.pdf
  24. „Livestock’s Long Shadow–Environmental Issues and Options“. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija, 2007. Nuoroda tikrinta 2008-09-29. 
  25. „Livestock’s Long Shadow–Environmental Issues and Options: Livestock's impact on biodiversity“ (PDF). Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija, 2007. Nuoroda tikrinta 2008-09-29. 
  26. "World food resources and population: the narrowing margin". Population bulletin 36 (3): 1-44.“. 
  27. „About Veganism: For the Environment“. Vegan Action. Nuoroda tikrinta 2007-05-29. „Animal agriculture takes a devastating toll on the earth. It is an inefficient way of producing food, since feed for farm animals requires land, water, fertilizer, and other resources that could otherwise have been used directly for producing human food.“ 
  28. Milton, Katarine, „A hypothesis to explain the role of meat-eating in human evolution“,Evolutionary Anthropology: Issues, News, and Reviews Volume 8, Issue 1, 1999, Pages: 11-21
  29. „Position of the American Dietetic Association and Dietitians of Canada: Vegetarian Diets.“ (PDF). Canadian Journal of Dietetic Practice and Research, Vol.64, No.2, Summer 2003. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2003-10-06. 
  30. „Dietary Reference Intakes for Energy, Carbohydrate, Fiber, Fat, Fatty Acids, Cholesterol, Protein, and Amino Acids“. Institute of Medicine. 2002. Nuoroda tikrinta 2006-12-23. 
  31. „Maistingumo Vertės Informacija“. 2006. Nuoroda tikrinta 2006-12-29.