Mykolas Servacijus Višnioveckis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Mykolas Servacijus Višnioveckis
Michał Servacy Višniaviecki. Міхал Сэрвацы Вішнявецкі (1750) (2).jpg
Višnioveckiai
Koributas
Koributas
Gimė: 1680 m. gegužės 13 d.
Lvovas
Mirė: 1744 m. rugsėjo 16 d. (64 metai)
Tėvas: Konstantinas Kristupas Višnioveckis
Motina: Ona Chodarovskytė
Sutuoktinis(-ė): Jekaterina Dolskytė
Marija Magdalena Čartoriskytė
Teklė Rožė Radvilaitė
Vaikai:

su Jekaterina:
Ona Višnioveckytė
Jekaterina Višnioveckytė

Žymūs apdovanojimai:
Order Orła Białego
Commons-logo.svg Vikiteka: Mykolas Servacijus VišnioveckisVikiteka

Mykolas Servacijus Višnioveckis (lenk. Michał Serwacy książę Wiśniowiecki; 1680 m. gegužės 13 d. Lvove – 1744 m. rugsėjo 16 d.) – kunigaikštis, LDK didikas, Abiejų Tautų Respublikos karvedys, Lietuvos didysis etmonas. Rašytojas ir poetas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vyšnioveckių rūmai Vyšniovece
Mykolo Servacijaus Višnioveckio trečioji žmona Teklė Rožė Radvilaitė

Gimė Lvove, Konstantino Kristupo Višnioveckio ir Onos Chodarovskytės šeimoje.

Tai paskutinis vyriškosios giminės linijos atstovas. Po jo mirties valdos perėjo Oginskiams ir Zamoiskiams.

Valstybės tarnyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos lauko etmonas 17021703 ir 17071709 metais. Lietuvos didysis etmonas в 17031707 ir nuo 1735 metų. Lietuvos armijos Regimentorius nuo 1730 m.

Nuo 1703 m. Vilniaus kaštelionas, o 17061707 ir nuo 1735 – Vilniaus vaivada.

1703 m. Seimo maršalka Liubline.

17201735 metais – Lietuvos didysis kancleris.

Pinsko, Volkovysko, Glinėnų, Tucholio seniūnas.

Keletą kartų buvo išrinkta Vyriausiojo Lietuvos Tribunolo maršalka.

Pilietinis karas (Valkininkų konfederacija)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1700 m. pilietinio karo metu kovojo prieš Sapiegų hegemoniją LDK, buvo vienas iš Valkininkų konfederacijos vadų. Valkininkų mūšyje lapkričio 18 d. nugalėjo Sapiegų pajėgas.

Tolesnė karjera[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki 1707 m. palaikė Augustą II, vėliau perėjo į Stanislovo Leščinskio pusę. Tais pačiais metais areštuotas ir išvežtas į Rusiją, o nuo 1709 m. – emigravęs.

1716 m. pripažino Augustą II ATR karaliumi ir grįžo į tėvynę.

1733 m. kaip Rusijos šalininkas palaikė Augusto III kandidatūrą.

Šeima ir vaikai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kunigaikštis Mykolas Servacijus Višnioveckis buvo vedęs tri kartus. 1695 metais vedė Kateriną (1680−1725), Lietuvos didžiojo maršalkos Jono Karolio Dolskio (1640−1695) dukterį. Vaikai nuo pirmos santuokos:

1725 metais vedė antrą kartą kunigaikštytę Mariją Magdaleną Čartoriską (+1728), Lietuvos didžiojo ginklininko ir Pinsko seniūno Juozapo Čartoriskio (+1750) dukterį.

1730 metais trečią kartą vedė Teklą Rožę Radvilaitę (1703−1747), Lietuvos didžiojo kanclerio, kunigaikščio Karolio Stanislovo Radvilos (1669−1719) ir Onos Kotrynos Sanguškaitės (1676−1746) dukterį.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Genealogija

Politinis postas
Prieš tai:
Jonušas Antanas Višnioveckis
POL województwo mińskie IRP COA.svg
Vilniaus kaštelionas
17031709
Po to:
Liudvikas Pociejus
Prieš tai:
Kazimieras Jonas Sapiega
POL województwo mińskie IRP COA.svg
Vilniaus vaivada
17061707
Po to:
Liudvikas Pociejus
Prieš tai:
Kazimieras Dominykas Oginskis
POL województwo mińskie IRP COA.svg
Vilniaus vaivada
17351744
Po to:
Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė