Mykolas Servacijus Višnioveckis
Mykolas Servacijus Višnioveckis | |
---|---|
Višnioveckiai | |
Koributas | |
Gimė | 1680 m. gegužės 13 d. Lvovas |
Mirė | 1744 m. rugsėjo 16 d. (64 metai) Merkinė |
Tėvas | Konstantinas Kristupas Višnioveckis |
Motina | Ona Chodarovskytė |
Sutuoktinis (-ė) | Jekaterina Dolskytė Marija Magdalena Čartoriskytė Teklė Rožė Radvilaitė |
Vaikai | su Jekaterina: Ona Višnioveckytė Jekaterina Višnioveckytė |
Žymūs apdovanojimai | |
Vikiteka | Mykolas Servacijus Višnioveckis |
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Mykolas Servacijus Višnioveckis (lenk. Michał Serwacy książę Wiśniowiecki; 1680 m. gegužės 13 d. Lvove – 1744 m. rugsėjo 16 d. Merkinėje) – kunigaikštis, LDK didikas, Abiejų Tautų Respublikos karvedys, Lietuvos didysis etmonas. Rašytojas ir poetas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė Lvove, Konstantino Kristupo Višnioveckio ir Onos Chodarovskytės šeimoje.
Tai paskutinis vyriškosios giminės linijos atstovas. Po jo mirties valdos perėjo Oginskiams ir Zamoiskiams.
Valstybės tarnyba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvos lauko etmonas 1702–1703 ir 1707–1709 metais. Lietuvos didysis etmonas в 1703–1707 ir nuo 1735 metų. Lietuvos armijos Regimentorius nuo 1730 m.
Nuo 1703 m. Vilniaus kaštelionas, o 1706–1707 ir nuo 1735 – Vilniaus vaivada.
1703 m. Seimo maršalka Liubline.
1720–1735 metais – Lietuvos didysis kancleris.
Pinsko, Volkovysko, Glinėnų, Tucholio seniūnas.
Keletą kartų buvo išrinkta Vyriausiojo Lietuvos Tribunolo maršalka.
Pilietinis karas (Valkininkų konfederacija)
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1700 m. pilietinio karo metu kovojo prieš Sapiegų hegemoniją LDK, buvo vienas iš Valkininkų konfederacijos vadų. Valkininkų mūšyje lapkričio 18 d. nugalėjo Sapiegų pajėgas.
Tolesnė karjera
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Iki 1707 m. palaikė Augustą II, vėliau perėjo į Stanislovo Leščinskio pusę. Tais pačiais metais areštuotas ir išvežtas į Rusiją, o nuo 1709 m. – emigravęs.
1716 m. pripažino Augustą II ATR karaliumi ir grįžo į tėvynę.
1733 m. kaip Rusijos šalininkas palaikė Augusto III kandidatūrą.
Šeima ir vaikai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kunigaikštis Mykolas Servacijus Višnioveckis buvo vedęs tri kartus. 1695 metais vedė Kateriną (1680−1725), Lietuvos didžiojo maršalkos Jono Karolio Dolskio (1640−1695) dukterį. Vaikai nuo pirmos santuokos:
- Ana Višniovecka (1700−1732), nuo 1721 metų Trakų vaivados Juozapo Tado Oginskio (apie 1693−1736) žmona;
- Katerina Višniovecka (1701−1770), nuo 1722 metų Karūnos didžiojo medžioklio ir Smolensko vaivados Mykolo Zdislavo Zamoiskio (apie 1679−1735).
1725 metais vedė antrą kartą kunigaikštytę Mariją Magdaleną Čartoriską (+1728), Lietuvos didžiojo ginklininko ir Pinsko seniūno Juozapo Čartoriskio (+1750) dukterį.
1730 metais trečią kartą vedė Teklą Rožę Radvilaitę (1703−1747), Lietuvos didžiojo kanclerio, kunigaikščio Karolio Stanislovo Radvilos (1669−1719) ir Onos Kotrynos Sanguškaitės (1676−1746) dukterį.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Politinis postas | ||
---|---|---|
Prieš tai: Jonušas Antanas Višnioveckis |
Vilniaus kaštelionas 1703–1709 |
Po to: Liudvikas Pociejus |
Prieš tai: Kazimieras Jonas Sapiega |
Vilniaus vaivada 1706–1707 |
Po to: Liudvikas Pociejus |
Prieš tai: Kazimieras Dominykas Oginskis |
Vilniaus vaivada 1735–1744 |
Po to: Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė |
|