Pereiti prie turinio

Seimo maršalka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
ATR seimas 1622 m. Karaliaus rūmuose

Seimo maršalka (lenk. Marszałek sejmu) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios pareigūnas, Abiejų Tautų Respublikos Seimo pirmininkas, nepriklausęs pagal pareigas Senatui. Pagal rangą nuo 1564 m. buvo lygus Karūnos dvaro maršalkai.

Pareigybės istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1548 m. Seimo maršalką rinkdavo pasiuntinių visuma iki prasidedant seimui, vėliau trečią dieną nuo seimo pradžios, nuo 1678 m. pirmąją seimo sesijos dieną. Seimo maršalkomis paeiliui buvo renkami pasiuntiniai nuo Didžiosios Lenkijos, Mažosios Lenkijos ir Lietuvos.

Iš viso po Liublino unijos nuo 1569 m. iki 1793 m. įvyko 173 Seimai: XVI a. (nuo 1569 m.) – 30, XVII a. – 93, XVIII a. – 50. Dauguma Respublikos Seimų vyko Varšuvoje, Karaliaus pilyje.[1]

Balsuojant maršalkos rinkimuose buvo prisilaikoma griežtos tvarkos. Pirmiausia balsuodavo provincijos, kuriai tame seime priklausė rinkti maršalką, pasiuntiniai. Rezultatą paskelbdavo ankstesniojo seimo maršalka, vadinamasis „senoji lazda“ ir įteikdavo maršalkos lazdą naujai išrinktajam. Nuo 1669 m. išrinktasis maršalka prisiekdavo. 1768 m. seimo maršalkos priesaika buvo įteisinta seimo konstitutcijoje.

Naujasis seimo maršalka paskirdavo seimo sekretorių, kuris nuo 1764 m. taip pat turėjo prisiekti. Seimo sekretorius skelbdavo seimo sesijos darbotvarkę.

Seimo maršalka buvo garbės pareigos, nes jis negalėjo dalyvauti diskusijose ir tik paskelbdavo išvadą. Nuo 1764 m. maršalkos pareigybę apibrėžė seimo reglamentas.

Lenkijos karalystės Seimo maršalkos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Abiejų Tautų Respublikos Seimo maršalkos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pradžia Pabaiga Vieta Seimo maršalka Paveikslas Sprendimai
1570 m.
balandžio 29 d.
liepos 11 d. Krokuva Stanislovas Šafraniecas
Stanisław Szafraniec
Nepaisant Sandomiro konsenso oficialiai nebuvo pripažintos protestantiškosios Bažnyčios. Senatoriai ir vyskupai atmetė tų pačių metų Sandomiro išpažinimą ir atsisakė protestantams suteikti religijos laisvę
1572 m.
kovo 12
gegužės 28 d. Mikalojus Gžybovskis
Mikołaj Grzybowski

Valdant Henrikui Valua

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pradžia Pabaiga Vieta Seimo maršalka Paveikslas Sprendimai
1573 m.
balandžio 5 d.
gegužės 20 d. šalia Varšuvos vykęs
elekcinis seimas
Janas Firlejus
Jan Firlej
Patvirtinti Henriko artikulai, išrinktas Henrikas Valua
1574 m.
vasario 22 d.
balandžio 2 d. karūnacinis seimas Vaclovas Agripa
Wacław Agrippa
1574 m.
rugpjūčio 30
rugsėjo 13 d. Stanislovas Šafraniecas
1574 m.
rugsėjo 13
rugsėjo 18 d. Rapolas Pšyjemskis
Rafał Przyjemski

Valdant Steponui Batorui

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pradžia Pabaiga Vieta Seimo maršalka Paveikslas Sprendimai
1575 m.
lapkričio 7 d.
gruodžio 15 d. elekcinis seimas Mikalojus Sienickis
1576 m.
kovo 31 d.
gegužės 29 d. Torūnė Andžejus Firlejus
Andrzej Firlej
Nepatvirtinti karo mokesčiai
Steponas Batoras ratifikavo Varšuvos konfederacijos aktą (tapo Seimo konstitucija) kartu su Henriko artikulais
1579 m. 1580 m. Varšuva Nuspręsta steigti Vyriausiąjį Lietuvos tribunolą, jo veiklos projektą pateikė LDK atstovai
1581 m.
sausio 22 d.
kovo 8 d. Varšuva Stanislovas Pšyjemskis
Stanisław Przyjemski
Nutarta tęsti karą, vasaros pabaigoje karliaus vadovaujama kariuomenė apgulė Pskovą – 1582 m. pradžioje pasirašyta 10 metų trukmės Jam Zapolės taikos sutartis, pabaigusi Livonijos karą
Kovo 1 d. Seimo nutarimu įkurtas Vyriausiasis Lietuvos tribunolas
1582 m.
spalio 4 d.
lapkričio 25 d. Leonas Sapiega
Lew Sapieha
1585 m.
sausio 15 d.
vasario 28 d. Stanislovas Penkoslavskis
Stanisław Pękosławski

Valdant Zigmantui Vazai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pradžia Pabaiga Vieta Seimo maršalka Paveikslas Sprendimai
1587 m.
vasario 2
kovas konvokacinis seimas Stanislovas Uchanskis
Stanisław Uchański
1587 m.
birželio 30
rugpjūčio 19 d. Kasparas Dembinskis
Kasper Dębiński
ir
Povilas Ožechovskis
Paweł Orzechowski
1587 m.
gruodžio 10
1588 m.
sausio 20 d.
Varšuvoje vykęs
elekcinis seimas
Jonas Gajevskis
Jan Gajewski
1588 m. ? Krokuva sausio 28 d. patvirtintas III LDK statutas
t. p. Įrašų teisėtumo aktas (lenk. Ustawa o ważności zapisów), tapęs hipotekos pirmtaku
1589 m.
kovo 6 d.
balandžio 23 d. pacifikacinis seimas Dimitras Chaleckis
Dymitr Chalecki
1590 m.
kovo 8 d.
balandžio 21 d. Jeronimas Gostomskis
Hieronim Gostomski
1590 m.
gruodžio 2
1591 m.
sausio 15 d.
Varšuva Jonas Izdbinskis-Rusieckis
Jan Izdbiński-Rusiecki
Valstybės iždas atskirtas nuo valdovo iždo
1592 m.
rugsėjo 7 d.
spalio 19 d. Jonas Pacas
Jan Pac
1593 m.
gegužės 4 d.
birželio 15 d. Mykolas Danilovičius
Mikołaj Daniłowicz
1595 m.
vasario 6 d.
kovo 21 d. Stanislovas Sasinas Karšnickis
Stanisław Sasin Karśnicki
1596 m.
kovo 26 d.
gegužės 13 d. Petras Myškovskis
Piotr Myszkowski
1597 m.
vasario 10 d.
kovo 25 d.
1598 m.
kovo 8 d.
balandžio 13 d. Florijonas Gomolinskis
Florian Gomoliński
1600 m.
vasario 9 d.
kovo 21 d. Varšuva Kunigaikštis Švirskis
Książę Świrski
Bresto pakamaris
Estlandija prijungta prie ATR, prasidėjo ATR-Švedijos karas (1600–1629)
1601 m.
vasario 7 d.
kovo 13 d. Jonas Zbignevas Osolinskis
Zbigniew Ossoliński
Patvirtinti mokesčiai, skirti karui Livonijoje finansuoti
1603 m.
vasario 4 d.
kovo 5 d. Feliksas Kryskis
Feliks Kryski
1605 m.
sausio 20 d.
kovo 3 d. Stanislovas Bialozoras
Stanisław Białłozor
1606 m.
kovo 7 d.
balandžio 18 d. Stanislovas Ryžkovskis
Stanisław Ryszkowski
1607 m.
gegužės 7 d.
birželio 16 d. Mikalojus Mielinskis
Mikołaj Mieliński
1609 m.
sausio 15 d.
vasario 26 d. Kristupas Viesiolovskis
Krzysztof Wiesiołowski
1611 m.
rugsėjo 26 d.
lapkričio 9 d. Jonas Svošovskis
Jan Swoszowski
Nustatyta ATR žemietijų pareigūnų eilė pagal vyresnumą
1613 m.
vasario 28 d.
balandžio 2 d. Maksimiljanas Pšerembskis
Maksymilian Przerębski
1613 m.
gruodžio 3
gruodžio 24 d. Aleksandras Korvinas Gosievskis
Aleksander Korwin Gosiewski
1615 m.
vasario 12 d.
kovo 27 d. Jonas Švientoslavskis
Jan Świętosławski
1616 m.
balandžio 26 d.
birželio 7 d. Jokūbas Ščavinskis
Jakub Szczawiński
1618 m.
vasario 13 d.
kovo 13 d. Varšuva Kristupas Viesiolovskis
(2-ą kartą)
1619 m.
vasaris
kovas Jonas Švientoslavskis
1620 m.
lapkričio 3 d.
gruodžio 11 d. Jokūbas Ščavinskis
(2 kartą)
1621 m.
rugpjūčio 23 d.
rugsėjis Jonas Druckis-Sokolinskis
Jan Drucki Sokoliński
1623 m.
sausio 24 d.
kovo 5 d. Jokūbas Sobieskis
Jakub Sobieski
1624 m.
vasario 11 d.
kovas Jonas Lovickis
Jan Łowicki
1625 m.
sausio 7 d.
kovas Jonas Druckis-Sokolinskis
1626 m.
sausio 27 d.
kovo 10 d. Jokūbas Sobieskis
1626 m.
lapkričio 10
lapkričio 29 d. Martynas Žegockis
Marcin Żegocki
1627 m.
spalio 12 d.
lapkričio 24 d. Aleksandras Chaleckis
Aleksander Chalecki
1628 m.
birželio 27 d.
liepos 18 d. Jokūbas Sobieskis
'
1629 m.
sausio 9 d.
vasario 20 d. Motiejus Manieckis
Maciej Maniecki
1629 m.
lapkričio 13
lapkričio 28 d. Steponas Pacas
Stefan Pac
1631 m.
sausio 29 d.
kovas Jurgis Osolinskis
Jerzy Ossoliński
Seimo konstitucija apibrėžti LDK žemietijų maršalkų įgaliojimai

Valdant Vladislovui Vazai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pradžia Pabaiga Vieta Seimo maršalka Paveikslas Sprendimai
1632 m.
kovo 11 d.
balandžio 3 d. Martynas Žegockis
Marcin Żegocki
1632 m.
birželio 22
liepos 17 d. Kristupas Radvila Jaunasis
Krzysztof Radziwiłł (młodszy)
1632 m.
rugsėjo 24
lapkričio 15 d. elekcinis seimas Jokūbas Sobieskis
1633 m.
vasario 8 d.
kovo 17 d. Mykolas Ostrorugas
Mikołaj Ostroróg
1634 m.
liepos 19 d.
rugpjūčio 1 d. Gedeonas Mykolas Tryzna
Gedeon Michał Tryzna
1635 m.
sausio 31 d.
kovo 17 d. Jurgis Osolinskis
1635 m.
lapkričio 21
gruodžio 9 d. Mikalojus Lopackis
Mikołaj Łopacki
1637 m.
sausio 20 d.
kovo 4 d. Kazimieras Leonas Sapiega
Kazimierz Leon Sapieha
1637 m.
birželio 3
birželio 18 d. Jonas Stanislovas Jablonovskis
Jan Stanisław Jabłonowski
1638 m.
kovo 10 d.
gegužės 1 d. Lukašas OpalinskisBnino
Łukasz z Bnina Opaliński
1639 m.
spalio 5 d.
lapkričio 16 d. Vladislovas Kierdejus
Władysław Kierdey
1640 m.
balandžio 19 d.
birželio 1 d. Jonas Stanislovas Jablonovskis
Jan Stanisław Jabłonowski
1641 m.
rugpjūčio 20 d.
spalio 4 d. Boguslavas Leščinskis
Bogusław Leszczyński
1642 m.
vasario 11 d.
vasario 26 d. ekstraordinarinis seimas Kristupas Zaviša nuo Bokštų
Krzysztof na Baksztach Zawisza
1643 m.
vasario 1 d.
kovo 29 d. Jurgis Sebastijonas Liubomirskis
Jerzy Sebastian Lubomirski
1645 m.
vasario 13 d.
kovo 27 d. Jeronimas Radziejovskis
Hieronim Radziejowski
1646 m.
spalio 25 d.
gruodžio 7 d. Jonas Mikalojus Stankievičius
Jan Mikołaj Stankiewicz
1647 m.
gegužės 2 d.
gegužės 27 d. Stanislovas Sarbievskis
Stanisław Sarbiewski

Valdant Jonui Kazimierui Vazai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pradžia Pabaiga Vieta Seimo maršalka Paveikslas Sprendimai
1648 m.
liepos 16 d.
rugpjūčio 1 d. konvokacinis seimas Boguslavas Leščinskis
1648 m.
spalio 6
lapkričio 19 d. elekcinis seimas Filipas Kazimieras Obuchovičius
Filip Kazimierz Obuchowicz
karaliumi išrinktas Jonas Kazimieras Vaza
1649 m.
sausio 19 d.
vasario 14 d. Pranciškus Dubravskis
Franciszek Dubrawski
1649 m.
lapkričio 22
1650 m.
sausio 13 d.
Boguslavas Leščinskis
1650 m.
lapkričio 21
gruodžio 24 d. Vincentas Aleksandras Korvinas Gosievskis
Wincenty Korwin Gosiewski
1652 m.
sausio 26 d.
kovo 11 d. Andžejus Maksimilianas Fredro
Andrzej Maksymilian Fredro
1652 m.
liepos 23
rugpjūčio 17 d. Aleksandras Sielskis
Aleksander Sielski
1653 m.
kovo 24 d.
balandžio 7 d. Kristupas Zigmantas Pacas
Krzysztof Zygmunt Pac
1654 m.
vasario 11 d.
kovo 28 d. Pranciškus Dubravskis
Franciszek Dubrawski
1654 m.
birželio 9
liepos 20 d. Kristupas Gžymultovskis
Krzysztof Grzymułtowski
1655 m.
gegužės 19 d.
birželio 20 d. Jonas Kazimieras Umiastovskis
Jan Kazimierz Umiastowski
1658 m.
liepos 10 d.
rugpjūčio 30 d. Vladislovas Liubovieckis
Władysław Lubowiecki
Iš ATR turėjo išvykti arba pereiti į katalikybę radikaliosios reformacijos krypties atstovai – antitrinitoriai. Taip arijonai išvaryti iš ATR, kontreformacija pasiekė pergalę.
sudaryta Monetų kalimo komisija
1659 m.
kovo 22 d.
gegužės 2 d. Jonas Trach Gninskis
Jan Trach Gniński
nutarimas dėl monetų kalimo
1661 m.
gegužės 2 d.
liepos 18 d. Mykolas Kazimieras Radvila
Michał Kazimierz Radziwiłł
1662 m.
vasario 20 d.
gegužės 1 d. Jonas Vielopolskis
Jan Wielopolski
1664 m.
lapkričio 26 d.
1665 m.
sausio 7 d.
Jonas Trach Gninskis
Jan Trach Gniński
1665 m.
kovo 12
kovo 28 d. Jonas Antanas Chrapovickis
Jan Antoni Chrapowicki
1666 m.
kovo 17 d.
gegužės 4 d. Jonas Odrovonžas Pienionžekas
Jan Odrowąż Pieniążek
1666 m.
lapkričio 9
gruodžio 23 d. Martynas Oborskis
Marcin Oborski
1667 m.
kovo 7 d.
balandžio 18 d. Andrius Kotovičius
Andrzej Kotowicz
gelbstint valstybės iždą uždėti 15 padūmių mokesčiai
1668 m.
sausio 24 d.
kovo 7 d. Jonas Karolis Čartoriskis
Karol Czartoryski
1668 m.
rugpjūčio 27
rugsėjo 16 d. Steponas Sarnovskis
Stefan Sarnowski
1668 m.
lapkričio 5
gruodžio 6 d. Jonas Antanas Chrapovickis
Jan Antoni Chrapowicki

Valdant Mykolui Kaributui Višnioveckiui

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pradžia Pabaiga Vieta Seimo maršalka Paveikslas Sprendimai
1669 m.
gegužės 2 d.
birželio 19 d. elekcinis seimas Feliksas Kazimieras Potockis
Feliks Potocki
1669 m.
spalio 1
lapkričio 12 d. Andrius Kžyckis
Andrzej Krzycki
1670 m.
kovo 5 d.
kovo 26 d. Jonas Kazimieras Kirdiejus
Jan Kazimierz Kierdey
1670 m.
rugsėjo 9
spalio 31 d. Stanislovas Heraklis Liubomirskis
Stanisław Herakliusz Lubomirski
1672 m.
sausio 26 d.
kovo 14 d. Martynas Oborskis
'
1672 m.
gegužės 18
birželio 30 d. Mykolas Karolis Druckis-Sokolinskis
Michał Karol Sokoliński
1673 m.
sausio 4 d.
balandžio 8 d. Stefanas Čarneckis
Stefan Czarniecki
LDK atstovai (Kristupas Zigmantas Pacas) pasiekė, jog kas trečias Seimas rinktųsi Gardine

Valdant Jonui Sobieskiui

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš 11 seimų, sušauktų Jonui Sobieskiui valdant, iširo 6.

Pradžia Pabaiga Vieta Seimo maršalka Paveikslas Sprendimai
1674 m.
sausio 15 d.
vasario 22 d. konvokacinis seimas Pranciškus Bielinskis
Franciszek Bieliński
1674 m.
balandžio 20
birželio 9 d. Benediktas Povilas Sapiega
Benedykt Paweł Sapieha
1676 m.
vasario 2 d.
kovo 14 d. karūnacinis seimas Mikalojus Jeronimas Seniavskis
Mikołaj Hieronim Sieniawski
1677 m.
sausio 14 d.
balandžio 26 d. Vladislovas Mykolas Skoroševskis
Władysław Michał Skoroszewski
1678 m.
gruodžio 15 d.
1679 m.
balandžio 4 d.
Gardinas Pranciškus Steponas Sapiega
Franciszek Sapieha
1681 m.
sausio 10 d.
gegužės 21 d. Jeronimas Augustinas Liubomirskis
Hieronim Lubomirski
1683 m.
sausio 27 d.
kovo 10 d. Rapolas Leščynskis II
Rafał Leszczyński
(podskarbi wielki koronny)
1685 m.
vasario 16 d.
gegužės 31 d. Andžejus Kazimieras Gelgaudas
Andrzej Giełgud
1688 m.
sausio 27 d.
kovo 5 d.
1688 m.
lapkričio 17
1689 m.
balandžio 1 d.
Varšuva Stanislovas Antanas Ščuka
Stanisław Antoni Szczuka
1689 m. kovo 4 d. Vilniaus vyskupo Konstantino Kazimiero Bžostovskio iniciatyva seimas už ateizmą nuteisė sudeginti K. Liščinskį (vėliau popiežius Inocentas XI tai pasmerkė)
1690 m.
sausio 16 d.
gegužės 6 d. Tomas Dzialynskis
Tomasz Działyński
1693 m.
sausio 9 d.
vasario 11 d. Mykolas Krišpinas-Kiršenšteinas
Michał Kryszpin de Kirszenstein
1695 m.
sausio 12 d.
kovo 24 d.

Valdant Augustui II

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pradžia Pabaiga Vieta Seimo maršalka Paveikslas Sprendimai
1696 m.
rugpjūčio 29 d.
rugsėjo 28 d. Steponas Humieckis
Stefan Humiecki
1697 m.
gegužės 15 d.
birželio 28 d. Volioje, Varšuvos priemiestyje,
vykęs elekcinis seimas
Kazimieras Liudvikas Bielinskis
Kazimierz Ludwik Bieliński
birželio 25 d. priimtas nutarimas (konstitucija), sulyginantis LDK ir Lenkijos ministrų įgaliojimus (coaequatio iurium). Tai apribojo iki tol didesnę valdžią turėjusių Lietuvos didžiojo etmono, Lietuvos didžiojo iždininko, Lietuvos kanclerio kompetenciją. Be to, šiuo nutarimu LDK teismų raštvedyboje įvesta lenkų kalba vietoje iki tol naudotos gudų.

Karaliumi išrinktas Augustas II

1697 m.
rugsėjo 17
spalio 1 d. Kristupas Stanislovas Zaviša
Krzysztof Stanisław Zawisza
1698 m.
balandžio 16 d.
balandžio 28 d.
1699 m.
birželio 16 d.
liepos 30 d. Stanislovas Antanas Ščuka
Stanisław Antoni Szczuka
1701 m.
gruodžio 22 d.
1702 m.
vasario 6 d.
Jonas Šembekas
Jan Szembek

Valdant Stanislovui Leščinskiui

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pradžia Pabaiga Vieta Seimo maršalka Paveikslas Sprendimai
1703 m.
birželio 11 d.
liepos 19 d. Liublinas Mykolas Servacijus Višnioveckis
Michał Serwacy Wiśniowiecki
1704 m.
liepos 12 d.
? Varšuvoje vykęs
elekcinis seimas
karaliumi išrinktas Stanislovas Leščinskis
1705 m.
spalio 4 d.
? Varšuvoje vykęs
karūnacinis seimas

Valdant Augustui II

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pradžia Pabaiga Vieta Seimo maršalka Paveikslas Sprendimai
1710 m.
vasario 4 d.
balandis Stanislovas Ernestas Denhofas
Stanisław Denhof
Maskvos kariuomenei spaudžiant Augustas II vėl pripažintas karaliumi
1712 m.
balandžio 5 d.
balandžio 19 d.
1712 m.
gruodžio 31
1713 m.
vasario 21 d.
1717 m.
vasario 1 d.
Varšuvoje vykęs
Nebylusis Seimas
Stanislovas Leduchovskis
Stanisław Ledóchowski
Valdovo ir konfederatų susitarimas patvirtinas. Augustas II įsipareigojo išvesti saksų kariuomenę, o bajorija atsisakė teisės organizuoti konfederacijas. Apribota etmonų valdžia, karių skaičius sumažintas iki 24 tūkst (LDK – iki 6 tūkst.), apribota bajorų seimelių kompetencija, palikta liberum veto teisė
1718 m.
spalio 3 d.
lapkričio 14 d. Gardinas Kristupas Stanislovas Zaviša
Krzysztof Stanisław Zawisza
1719 m.
gruodžio 30 d.
1720 m.
vasario 22 d.
1720 m.
rugsėjo 30
lapkričio 11 d.
1722 m.
spalio 5 d.
lapkričio 16 d. Pranciškus Maksimilijanas Osolinskis
Francišek Ossoliński
1724 m.
spalio 2 d.
lapkričio 13 d. Stefanas Potockis
Stefan Potocki
1726 m.
rugsėjo 28 d.
lapkričio 9 d.
1729 m.
rugpjūčio 22 d.
rugpjūčio 25 d. Jonas Teodoras Liubomirskis
Teodor Lubomirski
1730 m.
spalio 2 d.
spalio 14 d.
1733 m.
sausio 26 d.
vasario 2 d. Jurgis Ožarovskis
Jerzy Ożarowski

Valdant Augustui III (Stanislovui Leščinskiui)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pradžia Pabaiga Vieta Seimo maršalka Paveikslas Sprendimai
1733 m.
balandžio 27
gegužės 23 d. Varšuvoje vykęs
konvokacinis seimas
Mykolas Masalskis
Michał Massalski
1733 m.
rugpjūčio 25
rugsėjo 28 d. elekcinis seimas Pranciškus Radzevskis
Franciszek Radzewski
rugsėjo 12 d. valdovu paskelbtas Stanislovas Leščinskis, tačiau kovą dėl sosto laimėjo Maskvos palaikomas Frydrichas Augustas
1733 m. spalio 5 d. ? karaliumi išrinktas Augustas III
1734 m.
sausio 19 d.
vasario 15 d. karūnacinis seimas Antanas Poninskis
Antoni Poniński
1735 m.
rugsėjo 27 d.
lapkričio 8 d. pacifikacini seimas
1736 m.
birželio 25 d.
liepos 9 d. pacifikacinis seimas Vaclovas Petras Rževuskis
Wacław Rzewuski
1738 m.
spalio 6 d.
lapkričio 17 d. Kazimieras Rudzienskis
Kazimierz Rudzieński
1740 m.
spalio 3 d.
lapkričio 13 d. Kazimieras Karvovskis
Kazimierz Karwowski
1744 m.
spalio 5 d.
lapkričio 19 d. Tadas Oginskis
Tadeusz Ogiński
1746 m.
spalio 3 d.
lapkričio 14 d. Antonis Benediktas Liubomirskis
Antoni Lubomirski
1748 m.
rugsėjo 30 d.
lapkričio 9 d. Vaitiekus Siemienskis
Wojciech Siemieński
1750 m.
rugpjūčio 4 d.
rugpjūčio 18 d.
1752 m.
spalio 2 d.
spalio 26 d. Juozapas Adrijonas Masalskis
Józef Adrian Massalski
1754 m.
rugsėjo 30 d.
spalio 31 d.
1758 m.
spalio 2 d.
spalio 11 d. Adomas Malachovskis
Adam Małachowski
1760 m.
spalio 6 d.
spalio 13 d.
1761 m.
balandžio 27 d.
gegužės 2 d.
1762 m.
spalio 4 d.
spalio 7 d.

Valdant Stanislovui Augustui Poniatovskiui

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pradžia Pabaiga Vieta Seimo maršalka Paveikslas Sprendimai
1764 m.
gegužės 7 d.
birželio 23 d. konvokacinis seimas Adomas Kazimieras Čartoriskis
Adam Kazimierz Czartoryski
1764 m.
rugpjūčio 27 d.
rugsėjo 8 d. elekcinis seimas Juozapas Sosnovskis
Józef Sosnowski
karaliumi išrinktas Stanislovas Augustas Poniatovskis
1764 m.
gruodžio 3 d.
gruodžio 20 d. Jacekas Malachovskis
Jacek Małachowski
1766 m.
spalio 6 d.
lapkričio 29 d. Celestinas Čaplicas
Celestyn Czaplic
Čartoriskių inicijuotos reformos: naikinama liberium veto seime dėl ekonominių klausimų, nauja seimo darbo tvarka, įvesti generaliniai muitai, įsteigtos Lenkijos ir LDK iždo bei karo komisijos, padidinta kariuomenė, ateityje valdovai renkami tik iš ATR piliečių, atmestas Maskvos reikalavimas stačiatikiams ir protestantams suteikti vienodas politines teises
1767 m.
spalio 5 d.
1768 m.
kovo 5 d.
Varšuva Karolis Stanislovas Radvila II
Karol Stanisław Radziwiłł Panie Kochanku
Kartais vadinamas Repnino Seimu
Maskvos kariuomenės apsuptoje Varšuvoje dirbęs Radomo konfederatų seimas atkūrė senąją santvarką, bajorams buvo patvirtintoskardinalinės teisės
1773 m.
balandžio 19 d.
1775 m.
balandžio 11 d.
Adomas Poninskis
Adam Poniński
Mykolas Jeronimas Radvila
Michał Hieronim Radziwiłł
Patvirtinta 1772 Sankt Peterburge pasirašyta I ATR padalijimo sutartis
Įsteigta Edukacinė komisija, viena pirmųjų Švietimo ministerijų Europoje. Jai perduotos visos ATR akademijos ir mokyklos, pavesta rūpintis mokymu, mokslu, supasaulietinti bei modernizuoti turinį.
1775 ? Įkurtas naujas ATR valdžios organas prie valdovo – Nuolatinė taryba. Ji turėjo pakeisti Seimą, ją sudarė 36 Seimo deleguoti nariai. Taryboje buvo 5 departamentai: Karo, Iždo, Užsienio politikos, Policijos ir Teisingumo
1776 m.
rugpjūčio 26 d.
spalio 31 d. Andrius Mokronovskis
Andrzej Mokronowski
1778 m.
spalio 5 d.
lapkričio 14 d. Liudvikas Tiškevičius
Ludwik Skumin Tyszkiewicz
1780 m.
spalio 2 d.
lapkričio 11 d. Antanas Malachovskis
Antoni Małachowski
1782 m.
rugsėjo 30 d.
lapkričio 9 d. Kazimieras Krasinskis
Kazimierz Krasiński
1784 m.
spalio 4 d.
lapkričio 13 d. Pranciškus Ksaveras Chominskis
Ksawery Chomiński
1786 m.
spalio 2 d.
lapkričio 13 d. Stanislavas Kostka Gadomskis
Stanisław Kostka Gadomski
1788 m.
spalio 6 d.
1792 m.
gegužės 29 d.
Varšuvoje vykęs
Ketverių metų seimas
Stanislovas Malachovskis
Stanisław Małachowski

Kazimieras Nestoras Sapiega
Kazimierz Nestor Sapieha

Priimta Gegužės 3 d. Konstitucija
Įvestas nuolatinis mokestis žemvaldžiams, padidinta kariuomenė, nustatyta nauja jos sudarymo ir valdymo tvarka
1793 m.
birželio 21 d.
lapkričio 23 d. Gardino seimas Stanislavas Kostka Bielinskis
Stanisław Kostka Bieliński
Ratifikuotas II ATR padalijimas, valdžia perduota Nuolatinei tarybai

Kiti straipsniai ir nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. Seimas Abiejų Tautų Respublikoje (XVI-XVIII a.) [1]